Psichiatrė: geriausia dovana sau – mažinti alkoholio vartojimą
Maždaug trečdalis nuo 30 iki 45 metų vyrų ir 12 proc. moterų Lietuvoje žaloja savo organizmą nuodydami jį alkoholiu. Nors šie žmonės nebūtinai yra priklausomi nuo alkoholio, žala jų organizmui nė kiek ne mažesnė. Kaip atskirti, kada alkoholio vartojimas tampa priklausomybės liga, o kada – tik liguistu įpročiu?
Vilnietė psichiatrė Nijolė Goštautaitė-Midttun teigė, kad alkoholio vartojimas priklauso nuo įvairių veiksnių.
„Mąstydami apie būsimus naujus metus ir sudarydami mintyse planą, ką norėtų keisti savo gyvenime, daugelis žmonių norėtų gyventi sveikiau, jaustis geriau. Todėl metų pabaiga – tinkamas metas pamėginti sumažinti alkoholio vartojimą“, – tikino psichiatrė N.Goštautaitė-Midttun.
– Kokie požymiai rodo, kad žmogus serga priklausomybės liga? – pasiteiravau psichiatrės N.Goštautaitės-Midttun.
– Vienas svarbiausių – nesugebėjimas valdyti savo potraukio svaigintis. Nuo svaigalų tokio žmogaus nesustabdo pašliję santykiai šeimoje, duotų pažadų netesėjimas ir artimųjų apvylimas. Ilgainiui keičiasi tokio žmogaus asmenybė, o svarbiausia yra tai, kad alkoholis fiziškai žaloja smegenis. Todėl kiekvienos pagirios yra naujų išgertuvių preliudija.
Kada žmogus tampa alkoholiku? Nuo alkoholio priklausomo žmogaus didžioji dalis gyvenimo vyksta alkoholio šešėlyje, jis nustoja kontroliuoti savo alkoholio vartojimą, nebegali susivaldyti, išgeria daugiau nei planavo, geria net tiksliai žinodamas, kad kitą dieną reikės eiti į darbą, kad yra svarbus susitikimas, kurio nebegalima nukelti.
Kai kurie žmonės didžiuojasi tuo, kad gali išgerti butelį, ir nieko baisaus, jie neapsvaigsta, dar ir už vairo sėda.
Tai rodo alkoholio toleranciją, kai organizmas yra prisitaikęs prie didelių dozių, ir jau yra priklausomybės simptomas. Tai rimtas pavojaus signalas.
Kiti priklausomybės nuo alkoholio požymiai yra panašūs kaip ir sergant kitomis priklausomybės ligomis. Tai vartojimo nutraukimo simptomai. Pavyzdžiui, kai nustojus vartoti alkoholį sustiprėja nerimas, atsiranda baimė, kamuoja drebulys, ima šokinėti kraujospūdis, atsiranda širdies ritmo sutrikimų – visa tai rodo, kad žmogus yra priklausomas nuo alkoholio.
– Nuo ko reikėtų pradėti?
– Kiekvienas žmogus gali apsispręsti mažinti alkoholio vartojimą, net ir vartojantys nedaug. Nors metų pabaigoje būna daug švenčių, kiekvienas žmogus turi teisę pasirinkti, kiek taurų vyno nori išgerti per vieną vakarą. Jis gali užsirašyti savo ketinimus ir vėliau įvertinti, ar jam pasisekė tai įgyvendinti.
Noriu pasakyti, kad nebūtina užsibrėžti – mesiu gerti nuo kitų metų sausio 1-osios. Toks pažadas dažnai tetrunka kelias savaites, yra sunkiai įgyvendinamas. Bet galima išbandyti tai, kiek žmogus gali nevartoti alkoholio. Juk visada galima gerti mažiau.
– Ar tam neprieštarauja mūsų tradicijos – Kalėdas ir Naujuosius metus sutikti su taure rankoje?
– Neverta vadinti tradicija nuolatos alkoholio pramonės brukamo reklaminio triuko. Tai – laikotarpis, kai uždirbamas pelnas. O tradicija – tai vakarienė su šeima, Kalėdų eglutė, meilės ir dosnumo parodymas.
Metų virsmas – palankus metas galvoti apie ateitį. Apsidairykime, kiek daug žmonių pasižada nuo kitų metų laikytis dietos, pradėti sportuoti ar mokytis kokios nors užsienio kalbos. Kiek daug tuo metu būna norinčiųjų iš esmės keisti savo gyvenimą, atsisakyti kokių nors įpročių ir imtis naujos veiklos. Geriausia, ką galite padaryti savo ir vaikų bei tautos ateičiai – mažinti alkoholio vartojimą.
– Ar tai įmanoma padaryti be vaistų, vien valios pastangomis?
– Taip, bet galima kreiptis ir profesionalios pagalbos. Yra medikamentų, kurie slopina smegenyse tam tikrus receptorius, todėl susilpnėja malonumo pojūtis geriant. Toks gydymas padeda iš dalies keisti įpročius, bet poveikis dažnai trumpalaikis. Kur kas svarbiau, kad žmogus sugebėtų išsiugdyti naujus įpročius. Pavyzdžiui, galbūt vietoj sėdėjimo prie stalo galima per šventes eiti pasivaikščioti su šeima, surengti protmūšį, pasižiūrėti filmą, eiti pasišokti, pasidžiaugti gamta.
Galbūt verta atnaujinti draugystę su jaunystėje sutiktais bičiuliais, kurie nevartoja svaigalų? Manau, visada verta ieškoti žmonių, kurių gyvenimo būdas yra toks, kokio jūs pats norėtumėte.
– Ką dar svarbu žinoti?
– Alkoholis sukelia žalą ir tada, kai žmogus nėra priklausomas nuo alkoholio. Žmogus gali daug gerti, ir nebūti priklausomas. Didžioji dalis žalingai geriančių žmonių nėra alkoholikai, tačiau žalingai vartodami jie vis tiek griauna savo kūną, protą, savo gyvenimą ir šeimą.
Gerdami daug ir nebūdami alkoholikais, jie vis tiek pažeidžia savo santykius su kitais, gebėjimą giliau jaustis, ilgainiui keičiasi asmenybė, yra fiziškai pažeidžiamos smegenys. Bėda yra išgeriamas kiekis, kuris Lietuvoje turėtų sumažėti bent jau perpus.
– Kokios yra gydymosi galimybės?
– Medicininė pagalba gali būti veiksminga įvairaus amžiaus žmonėms. Didžiausias sunkumas – žmogus turi savyje išugdyti naujus įpročius, išmokti kitaip leisti laiką, rasti naują prasmę, o tai jau savo gyvenimo keitimas.
Taip pat yra medikamentinis gydymas, padedantis mažinanti vartojimą, jei žmogui yra labai sunku. Bet toks gydymas dar menkai prieinamas, nes dauguma žmonių privalo patys susimokėti už tokią medikamentinę pagalbą.
– Kaip veikia vaistai, mažinantys alkoholio vartojimo kiekį?
– Vaistų yra įvairių, jų mechanizmai nėra identiški, tačiau dažniausiai medikamentai blokuoja smegenyse esančius receptorius, kurie veikia malonumo pojūtį. Klinikiniai tyrimai rodo, kad vartojant gydytojo paskirtus vaistus pagal poreikį, pavyzdžiui, prieš vakarėlį išgėrus tabletę slopinamas noras svaigintis, todėl žmogus mažiau išgeria.
Yra kitokių medikamentų, kurie slopina atskiras smegenų sritis, bet jie taip pat turi daugiau šalutinių poveikių, dėl kurių žmonės vengia juos vartoti. Yra psichologiniai ir socialiniai pagalbos metodai, ypač veiksmingos yra savitarpio paramos grupės, dar vadinamos anoniminių alkoholikų grupėmis, kurios taiko dvylikos žingsnių programą.
Yra daug gydymosi galimybių, bet valstybė nesugeba finansuoti visų šių gydymo metodų. Manau, kai kas nerimauja, kad pagalbos reikalingų žmonių skaičius gali blokuoti sveikatos priežiūros sistemą.
30–45 metų amžiaus vyrų grupėje yra labai didelė dalis vyrų, geriančių žalingai, bet jie nėra priklausomi nuo alkoholio. Jiems reikia ne gydyti priklausomybę, o keisti vartojimo įpročius, tik tokiu būdu ateityje pavyktų išvengti įvairių ligų.
Kepenų cirozė, vėžys, miokardo infarktas, epilepsija ir silpnaprotystė išsivysto ne tik alkoholikams, bet šias ligas gali sukelti taip pat didelis vartojamo alkoholio kiekis. Daug alkoholio vartojančioms moterims didėja krūties vėžio rizika. Yra daugybė žalingai geriančių asmenų, kurie gali mesti gerti kada tik nori. Bet jie to nedaro.
Kai kuriose amžiaus grupėse – net trečdalis visų vyrų. Jei pradėtume visus juos gydyti ir teikti pagalbą, bankrutuotų mūsų sveikatos apsaugos sistema. Valstybė nėra tam pasiruošusi.
– Kada padeda detoksikacija?
– Ji vertinga tik gelbstint gyvybę ir tuo atveju, kai žmogus nori pasiruošti ilgalaikiam gydymui. Toksikologas elgiasi kaip karo lauko chirurgas, kai užsiuvęs kareiviui žaizdą sustabdo kraujavimą ir vėl jį išvaro į frontą.
Manau, sveikatos priežiūros sistemos paskirtis yra šiek tiek kitokia, tai taip pat prasilenkia su gydytojo etika. Mes turėtume sustabdyti save žalojantį žmogų, o ne suteikti jam jėgų toliau gerti. Žmogus pastatomas ant kojų, kad galėtų išeiti į sceną, kad galėtų pasirašyti svarbų dokumentą. Ilgainiui jis vėl puola gerti, todėl vėl prireikia detoksikacijos. Etikos požiūriu tai dviprasmiškas dalykas.
Detoksikacija yra tik simptomo šalinimas, jei gydytojas žino, kad toks žmogus taps jo klientu dar dešimt metų, kol visai nusivažiuos, būtų nepadoru jo neįspėti, kad būtinas ilgalaikis gydymas.
– Kaip žmogus gali palengvinti sau gyvenimą?
– Galima atsisakyti pramonės primestos nuostatos, kad girtavimas per šventes kažkaip sietinas su tradicija. Nutarkite negerti bent per Kūčias.
Pamėginkite iš anksto nusistatyti, kiek norėtumėte išgerti, užsirašykite tai, o vėliau įvertinkite, kaip pavyko. Tai būtų puiki proga pasižiūrėti į save iš šalies, tai bandymas atsakyti į klausimą, ar žmogus iš tikrųjų geria tiek, kiek jis to norėtų.
Kitas dalykas – būkite su žmonėmis, kurie nevartoja alkoholio. Prisiminkite kitus draugus, pažįstamus, galbūt yra žmonių, kurie jums įdomūs, bet su jais nebendraujate vien todėl, kad ten negeriama.
Pabandykite rasti renginių ir veiklos, kur nėra geriama.
Rinkitės sveikesnį gyvenimo būdą – jei sportuosite, bėgsite krosą, eisite pasivaikščioti su šiaurinėmis lazdomis, sutikite, tuo metu nėra patogu gerti. Rinkitės tokias veiklas, kurios nereikalaujama svaigalų.
Rinkitės blaivesnę aplinką, jei mes bendraujame su žmonėmis, kurie mažiau geria,patys mažiau svaiginamės alkoholiu. Tai yra įrodyta mokslo tyrimais.
Danutė Jonušienė
Šaltinis: lrytas.lt