Psichologė Aida Šimelionienė: „Jei gabus vaikas nevystys gebėjimų, jo talentas gali ir nepasireikšti“0 (0)
Alenkasm / Depositphotos
Kiekvienas tėtis ir mama trokšta, kad jų atžala nustebintų pasaulį. Kartais tai tampa tikra manija, nors vaikai ir nenori įkūnyti gimdytojų svajonių. Kaip atpažinti talentus bei gabumus ir kuo jie vienas nuo kito skiriasi? Apie tai pakalbis su psichologijos mokslų daktare, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro bei VšĮ „Vaiko talentas“ psichologe dr. Aida Šimelioniene.
– Pirmasis klausimas, kuris iškyla daugeliui tėvų – ar visi vaikai yra gabūs?
– Mes negalime pasakyti, kad visi vaikai yra gabūs, nors dažnas ir mano atvirkščiai, jog kiekvienas esame gabūs, tik gal turime neatrastų ir nepažintų gabumų ar talentų. Jeigu kalbame apie gabumus ir gabius vaikus, mes kalbame tik apie tam tikrą skaičių vaikų, išsiskiriančių iš bendraamžių aukštesniais nei vidutiniais arba, dar kitaip sakant, aukštesniais nei daugumos vaikų gebėjimais vienoje ar kitoje mokslo, dailės, muzikos ar sporto srityje.
Gabių vaikų, deja, nėra labai daug. Kuo aukštesni vaikų gebėjimai, tuo mažiau tokių vaikų yra. Taigi, atsižvelgiant į gabumų lygį, gabiais galime laikyti tik iki 5–10 proc. aukštesniais nei bendraamžių gebėjimais pasižyminčius vaikus.
Visi mes turime gebėjimų, vieni mūsų gebėjimai gali būti labiau išvystyti nei kiti, tačiau ne visada galime pasakyti, kad esame gabūs tikrąja to žodžio prasme. Gabus ir talentingas –skirtingos sąvokos. Gabumai – tai savybės, kurios lemia sėkmę vienoje ar kitoje veikloje, tai, kas daugiau įgimta, duota, o talentai – tai jau veikloje išvystyti gebėjimai.
Pavyzdžiui, vaikas gali būti gabus, tačiau jeigu nelavins savo gebėjimų, jo talentas gali ir nepasireikšti, „neužaugti“, o mes tam tikrų gabumų galime taip ir nepamatyti. Talentui reikia veiklos ir darbo – žvilgtelėkite į muzikantus ar sportininkus, kurie kasdien treniruojasi, kad pasiektų aukštų rezultatų. Talentas auginamas dirbant.
Mokslininkai vis dar diskutuoja, kas yra gabumai ir talentas. Sakome: talentingas menininkas, šokėjas, muzikantas, tačiau ar gali būti talentingas matematikas? Gali, tik skamba kiek neįprastai. Svarbiausia visais atvejais vystyti savo gabumus – kitaip talento „neužauginsime“ ir neišugdysime. Ir talentui vystyti nebūtinai reikia labai aukštų intelektinių gebėjimų.
– Ar galėtumėte pakomentuoti plačiau?
– Ne visoms talentų sritims reikalingi labai aukšti intelektiniai gebėjimai. Pavyzdžiui, jei vaikas talentingas sporto ar dailės srityje, jo intelektiniai gebėjimai nebūtinai turėtų būti labai aukšti. Tačiau kitose srityse, tokiose kaip mokslas, gali būti sunkiau vystyti savo talentus, jei gebėjimai nėra labai aukšti arba tik vidutiniai, tokie kaip ir daugumos bendraamžių.
– Nuo kada galime pastebėti ir atpažinti, kad vaikas turi tam tikrų gabumų, yra talentingas, linkęs į vieną ar kitą savęs tobulinimo sritį?
– Sunku ir net vargu ar galima nupiešti gabaus vaiko paveikslą. Gabūs vaikai gali būti „visokie“. Pavyzdžiui, vienas vaikas gali kažkuo išsiskirti tik savo klasėje, o kito gebėjimai bus būdingi tik vienam iš 10 tūkst. vaikų. Pirmas požymis, kad vaikas gali būti gabus, – spartesnė nei bendraamžių ir kiek kitokia šių vaikų raida.
Visgi, noriu pabrėžti, kad universalių, tik gabiems vaikams būdingų raidos požymių, nėra, tačiau pastebimi tam tikri ypatumai. Gabių ir talentingų mažylių raida, palyginti su kitais, dažniausiai būna iki 30 proc. spartesnė. Pavyzdžiui, jau kūdikystėje vaikas yra imlesnis, judresnis, labiau domisi aplinka, anksčiau pradeda vaikščioti, sulaukęs pusantrų metų ganėtinai gerai kalba, apie trečiuosius ketvirtuosius metus gali pradėti skaityti. Tokiais atvejais, tikėtina, kad vaikas yra gabus.
Jei kalbėsime apie gabius muzikai ir dailei vaikus, jie taip pat gali išsiskirti iš savo bendraamžių savo gebėjimais, pradėti piešti ar muzikuoti anksčiau nei kiti vaikai. Tarkime, jeigu vaikas gabus dailei, tai piešti gali sulaukęs dvejų metų taip, kaip piešia porą metų vyresnis vaikas ir panašiai.
Gabūs vienoje ar kitoje srityje, nesvarbu ar tai būtų muzika, ar dailė, ar sportas, mokosi daug lengviau, yra imlesni, turi puikią atmintį ir dažnai rodo didesnį susidomėjimą bei motyvaciją. Tad jei tėvai nori pastebėti gabumus vienoje ar kitoje srityje, turėtų atkreipti dėmesį į tai, ar lengvai vaikas mokosi šių dalykų, ar jam tai patinka ir ar ta veikla teikia malonumą.
Beje, aš tėvų dažnai klausiu – kada vaikas pradėjo vaikščioti, kalbėti, sėdėti, piešti, dainuoti ir pan., todėl verta šiuos dalykus įsiamžinti, užsirašyti, kadangi šie vaiko raidos ypatumai gali atskleisti vaiko talentą ar gabumus. Trumpai tariant – vaiko raida yra svarbus dokumentas jo ateičiai, nes galima pastebėti, jog augantis žmogus kitoks. Tėvai juk pirmieji pamato savo vaikų išskirtinumą, ypač, kai jie būna ikimokyklinukai. Na, o vėliau, nuo 4 iki 9 metų, jau pats tinkamiausias laikas ne tik pastebėti, bet ir išsiaiškinti, ar vaikas yra gabus, kur slypi jo talentai ir t. t.
– Kaip suprantu, ankstesnė raida tiesiogiai susijusi su talentu. O jeigu vaikas vystosi visiškai įprastai? Ką tuomet galima pasakyti apie talentą?
– Ir šiuo atveju vaikas tikrai gali būti talentingas, turėti aukštus intelektinius gebėjimus. Spartesnė raida dar neatskleidžia, kad ateityje vaikas pasieks aukštumų, kaip ir įprasta raida nereiškia, kad vaikas negali užaugti talentingu muzikantu ar dailininku.
– Vaikas gali būti talentingas keliose srityse. Kaip tada reikėtų išsirinkti, kuriuo keliu eiti?
– Dauguma gabių vaikų dėl savo intelektinių gebėjimų gali būti sėkmingi daugelyje sričių. Iš patirties galiu pasakyti, kad turintys aukštų intelektinių gebėjimų dažniausiai groja net ne vienu, o keliais muzikos instrumentais. Jiems atrodo, o ir neretai taip būna, kad jie iš tiesų gali būti gabūs ir matematikai, ir muzikai, o gal ir dailei.
Ką vertėtų rinktis? Visi mes, taip pat ir gabūs žmonės, turime savo stipriąsias ir silpnąsias sritis. Todėl šiuo atveju reikėtų išsiaiškinti, kur tu gali būti geriausias, kokia tavo motyvacija, kūrybiškumas ir noras dirbti ar gilintis į vieną ar kitą sritį.
– Kadangi talentas pradeda ryškėti labai anksti, tėvai jo lavinime turėtų užimti labai svarbią vietą. Tačiau vieni tėvai nepastebi, kad vaikas turi talentą, o kiti – pervertina. Nemažai yra tokių gimdytojų, kurie, įsitikinę nebūtinai realiu vaiko talentu, tą mažylį veda visur, kur tik įmanoma, bandydami iš jo padaryti žvaigždę.
– Vieni tėvai pernelyg gerai vertina, kiti – neįvertina ir negalvoja, kad vaikas gali būti gabus. Tačiau pasakysiu, kad ir tada, kai tėvai pernelyg gerai galvoja apie vaiko gabumus ir talentus, tai nėra blogai, nes, kaip sakoma,„visada geriau tikėti nei netikėti, kad vaikas gali“.
Visada geriau, kai tėvai taip galvodami suteikia vaikui galimybes išbandyti save, galbūt atrasti, o ne leidžia sau ir kitiems manyti, kad jis toks, kaip ir kiti, ar visiškai nepastebi jo gabumų ir talentų.
Kaip rodo tyrimai ir Lietuvoje, mes, suaugusieji, nei namuose, nei mokykloje, nepastebime net iki 40 proc. gabių vaikų. O jei nepastebime gabių vaikų, tai prarandame ir galimybę vystyti šių vaikų gabumus ir talentus.
Tėvai turi didelę įtaką vaiko gabumų lavinimui ir jie neretai nusprendžia, kuo galėtų ir norėtų užsiimti jų atžala. Būna, kad vaikai tampa neišsipildžiusių tėvų svajonių įkaitais. Bet būna ir taip: kai vaikas dar mažas, būtent tėvai padeda vaikui nuspręsti, susikoncentruoti į vieną sritį, pamatyti savo stipriąsias puses.
– Ar vaikas nenukenčia lankydamas daug būrelių, turėdamas daug užsiėmimų? Ar jam negresia fizinis ir psichologinis išsekimas?
– Vaikas visų pirma yra vaikas. Tik po to galima kalbėti apie jo talento puoselėjimą. Juk ir mes, suaugusieji galima padaryti labai daug per 24 valandas. Tačiau ar padarome? Ar to norime? Taip pat ir su vaikais – reikia žinoti, ko pats vaikas nori, ir stebėti, kaip jam sekasi, ar jis nepervargsta, ar noriai dirba ir mokosi, ar niekur nedingo jo motyvacija ir pažinimo džiaugsmas.
– Kaip tėvai turėtų elgtis su gabiais ir talentingais vaikais?
– Daugeliui talentingų vaikų su gabumais duotos ir tam tikros jų savybės. Kada tėvai labiau susipažįsta su gabių vaikų mokymosi, raidos ar bendravimo ypatumais, jiems būna lengviau suprasti savo vaiką, kodėl jis būtent taip elgiasi, kodėl taip bendrauja ar reaguoja į jį supančią aplinką.
Reikėtų daugiau šnekėti apie tai, kad tėvai labiau įsiklausytų į savo vaiką, žinotų, kuo jis domisi, klausytų, ką sako, suteiktų jam visas įmanomas galimybes, neslopintų jo norų, leistų išbandyti ir žiūrėti, kas vyksta. Kažkas nusibosta, kažkas nepavyksta – tai normalu. Sunku, žinoma, atrasti tą ribą, kada šiek tiek „paspaudus“ atrasime talentą, o kada vaikui tikrai neduota, pavyzdžiui, būti menininku ir reikėtų save realizuoti kitoje srityje.
Mūsų visuomenė – pasiekimų visuomenė, todėl siekiai ir tikslai bei reikalavimai vaikui gali būti tikrai dideli. Visada reikėtų įvertinti, kokia yra to kaina ir kas yra geriausia jūsų vaikui.
– Kaip įvertintumėte situaciją: pavyzdžiui, vaikas labai nori šokti, tačiau jo tėvams tai nepriimtina, o galbūt reikalauja pernelyg didelių finansinių išteklių. Kaip talento ar svajonės slopinimas gali atsiliepti vaikui ateityje?
– Žinote, nėra vieno atsakymo. Viskas gali baigtis puikiai – vaikas pamiršta ir pradeda mokytis kažko kito, tačiau kitas tai gali prisiminti visą gyvenimą ir realizuoti savo gebėjimus bei svajones tik tada, kai turės visas galimybes… Pastarieji atvejai pasitaiko išties dažnai, juk viskas priklauso nuo mūsų noro ir motyvacijos. Viena dalis vaikų pasiekia išskirtinių rezultatų net ir tada, kai susiduria su didelėmis kliūtimis, nes „auksas ir pelenuose žiba“, tačiau kita dalis, deja, taip ir lieka nerealizavę savo gebėjimų ir nepasiekę to, ką gali.
.
Asta Kaušakienė / Ji24.lt