Psichologas P. Skruibis: „Niekad nesuprasime, kas verčia žudytis“

viltis

Ekonomika Lietuvoje kyla. Ar tai reiškia, kad ateityje vėl gali kilti savižudybių banga? Pavyzdžiui, 2008-2009 metais savižudybių rodiklis Lietuvoje buvo 10 proc. didesnis nei prieš krizę – 2006-2007 metais. Kita vertus, krizės metu savižudybių rodiklis buvo net 20 proc. mažesnis nei 2004-2005 metais.

Savižudybės – pernelyg sudėtingas reiškinys, kad būtų galima sieti su viena priežastimi. „Jaunimo linijos“ vadovas psichologas Paulius Skruibis teigė, kad vien ekonominiais sunkumais neįmanoma paaiškinti tokio sudėtingo reiškinio, kodėl žmogus sau atima gyvybę.

Prasta ekonominė būklė – ši priežastis ne kartą minėta ieškant atsakymo, kas veržia žmones žudytis. Tačiau duomenys rodo, kad savižudybių skaičius nėra tiesiogiai susijęs su ekonominiais sunkumais.

– Su kokiomis priežastimis susijusios savižudybės? – paklausiau psichologo, mokslų daktaro P. Skruibio.

– Yra žmonių, kuriems net nekyla abejonių, kad savižudybių problema Lietuvoje yra tiesiogiai susijusi su šalies ekonomikos būkle. Bet toks požiūris nėra pagrįstas. Į savižudybes galima ir reikia žiūrėti iš psichologinės, socialinės, medicininės ir filosofinės perspektyvos.

Kiekvienas iš šių požiūrių – pernelyg supaprastintas. Psichologinė individo drama nepateikia atsakymų, kodėl vienoje visuomenėje savižudybių mažai, o kitoje daug. Sociologinis požiūris negali atsakyti į klausimą, kodėl konkretus žmogus nusižudė.

– Ar psichikos ligoniai yra linkę dažniau nusižudyti?

– Nėra tokios akivaizdžios tendencijos. Kartais norima supaprastinti savižudišką elgesį iki medicininės esmės – esą tai psichikos ligos pasekmė.

Tik nedidelė dalis žmonių, sergančių psichikos ligomis, nusižudo.

Atskirose šalyse savižudybių rodikliai kur kas labiau skiriasi nei psichikos ligų paplitimas.

Noriu atkreipti dėmesį į vieną aplinkybę – Lietuva yra lyderė Europoje tiek pagal antidepresantų vartojimą, tiek pagal savižudybių rodiklį.

– Ką tai rodo?

– Jeigu antidepresantai būtų toks efektyvus savižudybių prevencijos būdas, kaip kartais apie tai kalbama, savižudybių klausimas Lietuvoje būtų jau seniai išspręstas.

– Gal silpnesnių nervų žmones labiau slegia ekonominiai sunkumai?

– Iš tikrųjų kai kam net nekyla abejonių, kad savižudybių problema Lietuvoje yra tiesiogiai susijusi su šalies ekonomikos būkle. Pavyzdžiui, savižudybių rodiklis Lietuvoje 2008-2009 buvo 10 proc. didesnis nei 2006-2007. Tačiau, jei lygintume su 2004-2005 metais, savižudybių rodiklis krizės metu buvo net 20 proc. mažesnis.

Todėl raginu žiūrėti į savižudybes kaip į sudėtingą reiškinį, ir nesupaprastinti nei priežasčių, nei sprendimų.

– Vien skaičiai neatskeidžia konkretaus žmogaus situacijos. Ko trūksta, kad suprastume savižudybės motyvus?

– Raginu nežiūrėti į savižudybes pernelyg racionaliai. Taip niekada nesuprasime, kodėl žmonės nusižudo. Mes ne visada sugebame suprasti, kaip netikėtai stipriai juos gali paveikti atmosfera visuomenėje, nuostatos savižudybių atžvilgiu, artimo ar žinomo žmogaus savižudybė.

Jeigu žmogui atrodo, kad aplink visi tik žudosi ir nėra jokios alternatyvos, sunku atsispirti bejėgiškumui.

Tam tikrais atvejais ant ribos atsidūręs žmogus gali pasirinkti tai, kas jam atrodo kaip visuomenėje priimtinas elgesys.

Yra ne viena mokslinė studija, atskleidžianti, kaip savižudybės įvairiose medijose gali veikti savižudišką elgesį. Nuo garsaus vokiečių poeto ir humanisto J.W.Goethe’s romano „Jaunojo Verterio kančios” iki šiuolaikinių studijų.

– Kada viešas savižudybės aptarimas gali būti pavojingas? Ką daryti, kad toks elgesys netaptų pavyzdžiu kitiems?

Yra žinoma, kad didžiausią riziką kelia ne nagrinėjimas meno kūrinių, kuriuose minima savižudybė, ne istorijoje įtakingų veikėjų tragiškų likimų prisiminimas. Kur kas didesnį poveikį turi žinomų žmonių savižudybės, taip pat išsamus savižudybės metodo aprašymas bei vaizdavimas, gilinimasis į konkrečias detales.

Nėra gerai, kai savižudybių priežastys yra supaprastinamos.

Taip pat nereikėtų savižudybės romantizuoti, sieti su mistika arba vaizduoti nusižudžiusį žmogų kaip herojų.

– Kuriais atvejais viešas kalbėjimas apie savižudybę gali turėti teigiamą poveikį?

– Jeigu atsikratysime tabu ir nemanysime, kad savižudybė – draudžiama tema.

Jeigu sugebėsime mažinti atskirtį tų žmonių, kurie prasitarė apie savo suicidines mintis, jeigu jie nejaus pažeminimo dėl suicidinio mėginimo, jeigu nusižudžiusių žmonių artimieji nepatirs atskirties ir susvetimėjimo.

Yra svarbu kuo daugiau informuoti visuomenę apie savižudybės rizikos ženklos ir pagalbos būdus.

Man asmeniškai atsakymas aiškus – apie savižudybes ne tik galima, bet ir būtina kalbėti. Svarbiausia, kaip tai darome.

Danutė Jonušienė
Šaltinis: lrytas.lt

 

Šiais numeriais galima skambinti iš visos Lietuvos

Nr. Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas
1 Jaunimo linija
Budi savanoriai konsultantai
8 800 28888 I-VII visą parą
2 Vaikų linija
Budi savanoriai konsultantai, specialistai
116 111 I-VII 11:00 – 21:00
3 Linija Doverija(pagalba teikiama rusų kalba)
Budi savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui.
8 800 77277 I-V 16.00 – 20.00
4 Pagalbos moterims linija
Budi specialistai, savanoriai konsultantai
8 800 66366 I-V 10:00 – 21:00
5 Vilties linija 
Budi specialistai, savanoriai konsultantai
116 123 I-VII visą parą

Emocinė parama internetu

http://www.vaikulinija.lt
http://www.jaunimolinija.lt
http://paklausk.kpsc.lt
http://www.moteriai.lt

Krizių įveikimo centre Konsultacijos teikiamos per „Skype“ arba atvykus į Krizių įveikimo centrą, Olandų g. 19-2, Vilniuje.

Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *