Renkamės mokyklą: 5 patarimai jūsų vaiko ateičiai
Vasara – didžiųjų sprendimų metas ne tik profesinį kelią besirenkantiems abiturientams, tačiau ir tėvams, turintiems jaunesnių atžalų – kaip nepasiklysti mokyklų gausoje ir vaikui išrinkti tokią, kurioje jo talentai būtų pastebėti ir vystomi, o rytinis žadintuvas keltų džiaugsmą? Apie tai, ko galime išmokti iš geriausią švietimo sistemą turinčios Suomijos, kodėl svarbu bendrauti ne tik su mokyklos direktoriumi, bet ir mokytojais bei į kitus svarbius klausimus atsako šiemet sostinėje duris atversiančio „Šiaurės licėjaus“ direktorė Jovita Starkutė.
1. Įsiklausykite į vaiko norus
Šiemet žurnalas „Reitingai“ pirmą kartą pristatė pasitenkinimo pradinėmis mokyklomis, progimnazijomis ir pagrindinėmis mokyklomis reitingą. Taip pat parengtas mokyklų pasitenkinimo (arba mokinių nubyrėjimo) reitingas. Atrodo, tai turėtų palengvinti apsisprendimą, tačiau, J. Starkutės teigimu, sunku tais pačiais kriterijais lyginti valstybines ir privačias mokyklas, tad mokyklos vieta sąraše svarbi, tačiau ne esminė.
„Kiekviena mokykla turi savo viziją ir ji nebūtinai sutaps su tuo, kas geriausia jūsų vaikui. Svarbu kalbėti ne tik apie akademinius ugdymo tikslus ir kompetencijas, bet ir apie pedagogo užmezgamą ryšį su vaiku, tėvų įsitraukimą į ugdymosi veiklas, bendradarbiavimą su mokykla – dalykus, kurie neretai lieka užribyje“, – pataria J. Starkutė. Todėl tinkamos mokyklos paieška prasideda tikrai ne tada, kai vaikas jau baigia darželį. Šį sprendimą turi lemti nuoseklus ir ilgalaikis vaiko norų, gebėjimų stebėjimas, jų lyginimas su tuo, ką gali pasiūlyti mokyklos, atmetant tokius argumentus kaip „arčiau namų“ ar „rekomendavo draugė“.
2. Susipažinkite su mokyklos bendruomenės nariais
Rinkdamiesi mokyklą būtinai užsukite į svečius. Susitikite ne tik su direktoriumi, tačiau ir keletu pagrindinių mokytojų. Ypač rekomenduojama laiko skirti tų sričių pedagogams, kurios jūsų vaikui galbūt sekasi prasčiau. Pakaks kelių minučių, kad pajustumėte, ar su mokytoju žvelgiate viena kryptimi, ar sutampa jūsų interesai, prioritetai bei bendras požiūris į ugdymą.
Sėkmingos mokyklos garantas – savo darbu ir atlygiu patenkinti mokytojai, kurie yra visiškai atsidavę darbui. Jie dėmesį skiria ne ugdymo metodikoms ar mokymo priemonėms, o kūrybiškam jų panaudojimui, mokinių sudominimui. Pavyzdžiui, šiuo metu darbui „Šiaurės licėjuje“ mokytojai atrenkami pagal tai, ar turi pašaukimą būti mokytoju bei vertybinę skalę – mokytojas turėtų perduoti ne tik žinias, bet ir vertybes. Jis pats turi būti asmenybė, iš kurios vaikai perimtų gerąją patirtį. Svarbus ir kūrybiškumas, entuziazmas, meilė vaikams bei noras atrasti vaikuose slypinčius talentus ir išugdyti aukščiausius jų gebėjimus bei pasiekimus. Galiausiai, vertinamas ir emocinis mokytojo stabilumas, gyvenimo džiaugsmas, siekis tobulėti ir požiūris į naujoves.
3. Pasidomėkite, ar vaikui bus skiriama pakankamai dėmesio
Suomiško ugdymo stiprybė – individualus dėmesys kiekvienam vaikui. Sudaromas individualus ugdymosi planas, dirbama mažose grupėse dviems mokytojams nuolat stebint mokymosi procesą, jį vertinant ir laiku suteikiant individualizuotą grįžtamąją informaciją. Apie tai, kad vaikui, pavyzdžiui, prasčiau sekasi įvardžiuotinių būdvardžių rašyba, jis sužinos ne gavęs raudonu tušinuku grėsmingai įrašytą prastą pažymį, o pamokos metu pasikalbėjęs su mokytoju, aptaręs, kas nesiseka ir kaip galima padėti – tai jį motyvuos kartu su mokytoju ieškoti kūrybiško būdo įveikti sunkumus, o ne slėpti pažymius.
4. Rinkitės mokyklą, kuri ruošia ne egzaminams, o gyvenimui
Pasidomėkite, kaip mokykloje vykdomos pamokos. Vis garsiau kalbama, kad 45 minutes trunkanti pamoka –formatas, nebeatitinkantis šiuolaikinio pasaulio reikalavimų. Tiek švietimo ekspertai, tiek mokytojai sutinka, kad šią relikviją būtų galima keisti kitomis formomis, pavyzdžiui, realiai integruotų dalykų mokymu, kai temai laiko skiriama tiek, kad būtų pasiekti išsikelti dienos tikslai. J. Starkutės teigimu, integruotas mokymasis – svarbi šiaurietiškojo ugdymo modelio dalis.
„Tokią sistemą taikysime ir „Šiaurės licėjuje“. Mokykloje nebus skambučio, mokytojai turės visišką laisvę formalią programą įgyvendinti moduliais, todėl veiklos bus apibrėžiamos ne laiko trukme. Mokykloje, remiantis suomišku mokyklos pavyzdžiu, orientuosimės į teminį mokymąsi ir dalykų integraciją.
Be to, ši integracija truks visą dieną, o jei temai atskleisti reikia daugiau – nors ir savaitę. Formalaus ugdymo dalykai bus užtvirtinami ir toliau ugdomi užsiėmimų pagal pomėgius metu bei vaikui asmeniškai tobulėjant, pavyzdžiui, meno, šokių, muzikos atradimų laboratorijose“, – pasakojo „Šiaurės licėjaus“ vadovė.
Tokio ugdymo metu vaikas mokymosi nebeskirsto į „pamokas“ ir „laisvę po pamokų“ – mokymasis tampa tęstinis ir nesibaigia su paskutiniu skambučiu ir svarbiausia, sukelia mažiau streso.
5. Išsiaiškinkite, kiek dėmesio skiriama kalboms
Kalbos mokymasis yra neįkainojama patirtis, atverianti daugelį durų, naudingų ateičiai. Yra įrodyta, kad ankstyvoje vaikystėje vaikai geba geriausiai įsisavinti naujas kalbas, o tai lavina kalbinį mąstymą, atmintį. Vaikas lengviau reiškia mintis, galiausiai, jaučiasi laisvesnis ir dėl to neretai pasiekia geresnių rezultatų kituose ugdomuose dalykuose. „Šiaurės licėjaus“ direktorės teigimu, svarbiausia – apsispręsti dėl kalbų, kurių mokytis ne tik įdomu, tačiau ir praktiška.
„Konkrečiai mes dėmesį sutelkėme į Šiaurės kalbų mokymąsi. Lietuva – Šiaurės Europos valstybė. Jai reikalingi piliečiai, suprantantys savo regioną, jo istoriją, kultūrą, kalbas ir, svarbiausia – ateities perspektyvas. Mokėti tik anglų kalbą, nebeužtenka. Todėl šiaurės kalbos mokėjimas galvojant apie darbo rinką, ateities karjerą yra vienas iš sėkmės garantų. Dėl augančio skandinaviškų įmonių skaičiaus Lietuvoje, atitinkamas kalbas žinančių darbuotojų poreikis nebeatitinka pasiūlos darbo rinkoje“, – sakė J. Starkutė.
Geriausias patarimas – vežkit savo vaikus lauk iš Lietuvos. Kuo toliau, tuo geriau. Visa švietimo sistema čia supuvus. Realiai Lietuvoje 1/1000 pedagogų gali vadintis pedagogais, o likusius reiktų išmest iš darbo ir nei pensijos neduot, bet kadangi paprasčiausiai NĖRA kam to darbo daugiau dirbti, tai ir pasiliekam su tom atmatom. Žmonės nustebtų kokių pedagogų yra, ką jie daro, ir labiausiai, kad jie neatleidžiami. Nuo mokinių fizinio žalojimo iki psichologinio smurto prieš protiškai atsilikusius. Tai viešos paslaptys, ir laukiu, kada jos bus pagaliau ištemptos į šviesą ir pagaliau bus pradedama rūpintis, kad vaikus mokytų kvalifikuoti pedagogai, o ne psichiniai ligoniai ir moraliniai degradai.