Ryšiai tarp tėvų ir vaikų
0 (0)

seimos-konsteliacija

[Tai antroji straipsnio „ŠEIMA PRIVEDA MUS IKI LIGŲ?“ dalis.]

Išdėstymuose (konsteliacijose) galima pamatyti stiprų ryšį tarp tėvų ir vaikų. Šis ryšys nepriklauso nuo šiuo metu esamų tarpusavio santykių (nuo to, kas auklėja vaiką) ir jaučiamų jausmų (aš myliu tėtį, tačiau nemyliu mamos). Šis ryšys veikia su vienoda jėga tiek vaiko santykyje su tėvu, tiek santykyje su mama. Kad šis ryšys atsirastų, užtenka biologinio tėvystės arba motinystės fakto. Dėl šios priežasties šis ryšys veikia net ir tuo atveju, kai motina su tėvu turėjo vienintelį trumpalaikį susitikimą vienas su kitu. Atitinkamai išdėstymo (konsteliacijos) dalyviai jaučia šį ryšį, kuris juos vienija.

Štai, stiprus pavyzdys iš grupės, kurią vedžiau su savo kolege.

Klientė papasakojo apie savo problemas su trylikamete dukterimi. Moteris nuo dukters slėpė, kas yra jos tėvas. Kai jos paklausė, kiek vyrų galėtų būti jos dukters tėvu, ji atsakė: „dešimt“. Ji pasakojo, kad tuo laikotarpiu ji gyveno Azijoje, kur mėgavosi laisvu gyvenimu ir dėl šios priežasties pastojo, nepaisant visų savo pastangų apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo. Išdėstyme (konsteliacijoje) buvo išdėstyti motina, jos duktė ir įsivaizduojamas tėvas. Tarp dukters ir tėvo atsirado nedrąsus simpatijos jausmas. Tuomet mes nusprendėme išdėstyti likusius devynis vyrus. Tuo tarpu, motina pajuto, kad dar du vyrai gali būti jos dukters tėvais. Stovėjau šalia dalyvės, atstovavusios dukterį ir buvau didžiai nustebęs, nes tuo momentu, kai išdėstyme (konsteliacijoje) buvo pastatytas antras vyriškis ji sušnibždėjo man: „Štai jis!“ Po to, kai visus vyrus išdėstė, ji be svyravimų priėjo prie jo, o jis ją nuoširdžiai sutiko. Tai atrodė taip, tarsi du žmonės būtų vėl radę vienas kitą.

Panaši situacija buvo ir Helingerio seminare. Klientė nuolat turėjo problemų su tėvu. Ji buvo vyriausia iš trijų vaikų, tačiau dar turėjo vyresnį įbrolį – jos motinos sūnų, kurio ji susilaukė su ankstesniu mylimuoju. Visi jie buvo išdėstyti konsteliacijoje. Dukters šaltumas tėvui buvo akivaizdus. Tačiau ji jautė stiprų ryšį su mamos mylimuoju ir savo įbroliu. Ji atsistojo šalia jų ir visi trys pajuto palengvėjimą ir džiaugsmą. Tuomet Helingeris pasakė: „Panašu, kad čia yra tavo tikrasis tėvas“.

Viena iš šio darbo ypatybių apima supratimą apie įsūnijimą ir įdukrinimą. Įvaikinimas laikomas radikaliu ryšio tarp tėvų ir vaiko nutraukimu ir pateisinamas tik išimtinais atvejais. Paprastai vaikui geriau likti su tėvų giminaičiais. Globa, kai globėjai neįsivaikina vaiko yra taip pat geras variantas, nes tokiu atveju atsiranda didesnė pagarba ryšiui, esančiam tarp vaiko ir jo biologinių tėvų.

Labai jaudina, stebint į tai, kaip artimi santykiai tarp tėvų ir vaikų atsispindi išdėstymuose (konsteliacijose) po to, kai būna pašalinti tarpusavio santykius griaunantys veiksniai. Meilės energija gali vėl laisvai tekėti. Tai gerai galima pamatyti tokioje pozicijoje: tėvas stovi už sūnaus, jį apkabinęs. Tėvą laiko apkabinęs jo tėvas, stovintis už jo. Galite įsivaizduoti, kaip ši grandinė tęsiasi tolyn per kartų kartas. Tas pats vyksta ir su dukra, kuri stovi apkabinta savo motinos, stovinčios už jos. Tokiu būdu, sūnus gauna savo vyrišką energiją per tėvą ir protėvių, stovinčių už jo tėvo. Moteris savo moterišką jėgą gauna iš motinos ir iš visų už jos stovinčių giminės moterų.

Sunkumai tarp tėvų ir vaikų yra dažnai sutinkami. Jų priežastys taip pat glūdi šeimos sistemoje. Šeimos narių tarpusavio santykiuose, be jų pačių jausmų, prisideda kitiems šeimos nariams priklausantys jausmai. Šie svetimi jausmai valdo tiek vaikų, tiek tėvų elgesį. Jie įneša įtampą į tarpusavio santykius ir griauna juos. Dažnai iškyla situacija, kai yra pažeidžiami tėvo ir sūnaus arba motinos ir dukters santykiai. Tai gali vykti dėl sūnus arba dukters identifikavimosi su vieno iš tėvų buvusiu partneriu. Galimas daiktas, kad iki santuokos motina turėjo jai svarbius santykius su kitu žmogumi, kurie nutrūko. Galbūt tai buvo jos pirmoji meilė arba pirmasis vyras. Jos sūnus ima tapatintis su jos pirmuoju vyru, ko pasekoje užima ypatingą padėtį. Iš vienos pusės – iškyla labai glausti tarpusavio santykiai tarp motinos ir sūnaus, iš kitos – blogėja tėvo santykiai su sūnumi, kuris pelnytai sūnuje mato savo varžovą. Šeimos išdėstyme (konsteliacijoje) matomas toks vaizdas: sūnus tarsi stumia atgal tėvą. Ir tik tuomet, kai buvęs motinos partneris atsistoja į jam skirtą vietą šeimos išdėstyme, pavyksta išlaisvinti sūnų iš šios naštos.

Tokiose situacijose, išdėstymuose dažnai būtina atlikti kitą – labai galingą susitaikymo ritualą. Sūnus arba duktė atsistoja priešais tėvą arba motiną. Jam liepiama atsiklaupti ant kelių, liečiant kakta grindis, atsukus rankas delnais į viršų, giliai įkvėpti ir ištarti: „Aš gerbiu tave“. Iš šono visa tai atrodo lyg paklusimas kitam žmogui – o kaipgi orumas ir lygybė? Tam, kad suprastume, kokį poveikį turi šis ritualas, naudinga pažiūrėti, kaip jis veikia išdėstyme (konsteliacijoje), turint omenyje, kad šį ritualą atlieka ne patys šeimos nariai, o jų atstovai, kurių visa tai neliečia asmeniškai, todėl jie gali pajusti ir nupasakoti šį poveikį be jokio išankstinio įsitikinimo.

Kol vaikui neiškyla noras išreikšti tėvams pagarbos, jis užima svetimą vietą. Anksčiau minėtame atvejyje, sūnus užima tėvo vietą greičiausiai nesąmoningai ir netyčia, tačiau tai neturi reikšmės tam, kaip jo elgesys paveiks visą sistemą. Pagerbimo ritualas – tai pati aukščiausia išraiškos forma, kuria parodoma, kad priimami natūralūs skirtumai, esantys tarp tėvų ir vaikų. Gyvenimas žmogui ateina per jo tėvus, nepriklausomai nuo kitų jų savybių. Atsiklaupti ant kelių – reiškia tai pripažinti.

Šio ritualo poveikis šeimos išdėstymo (konsteliacijos) dalyviams – stulbinantis. Jie atsipalaiduoja. Varžymasis liaujasi. Sūnus gali grįžti į savo vietą ir išsilaisvinti nuo konkurencijos naštos. Savo paties padėties atsisakymas buvo ta kaina, kurią jam teko už tai sumokėti. Tėvas įsitvirtina savo tėvo vaidmenyje, pyktis, kurį jis iki tol jautė – praeina ir jis vėl pripažįsta savo sūnų.

Tai, kas įvyksta dėl meilės gali būti ištirpdyta tik meilėje.

Kodėl vaikai ir tėvai patenka į tokius persipynimus ir susipainioja juose? Priežasties vertėtų paieškoti šeimos konsteliacijos (išdėstymo) pagalba.

Tą gilų ryšį tarp tėvų ir vaikų, kuris atsiveria šeimos konsteliacijose, Helingeris vadina pirmine meile – labai gilia ir naivia. To fakto, kad kažkas buvo kažkieno pagimdytas ir priimtas pakanka. Ši meilė nesąmoninga ir stipri, net jei išoriškai atrodo, kad žmogus nutraukė santykius su savo motina ar tėvu.

Apibūdindamas šias pasąmonines dalis, kurios mus jungia, Helingeris naudoja žodį „siela“. Mūsų siela siekia išsaugoti ryšį su kitais šeimos nariais. Siela rūpinasi, kad tėvų vertybės, elgesys ir likimas tęstų darbą žmogaus asmenybėje. Šios savybės toliau vibruoja ir duoda postūmį būti išpildytomis. Ši ištikimybė – viena iš aukščiausių vertybių sistemoje. Gilus vidinis pasitenkinimas kyla dėl pojūčio, jog priklausai sistemai.

Pavyzdys.

Ant scenos įveža moterį, sėdinčią neįgaliųjų vežimėlyje. Ji kenčia nuo piktybinio auglio. Helingeris truputį paklausinėja ją apie jos ligą, o tada konstatuoja: „Panašu, kad esi laiminga. Kai pasakoji apie savo ligą – tu šypsaisi“. Atsisukęs į auditoriją jis sako: „Tai persipynimo šeimoje požymis. Žmogus jaučias laimingu, sekdamas paskui kažkieno kito likimą“.

Ši nesąmoningos meilės forma – archainė ir magiška. Ji pasireiškia, kaip tikėjimas, kad galima paimti sau kieno nors kito likimą. Geriau aš negu tu! Šis tikėjimas – vaikiškas ir tam tikra prasme aklas. Tokiu būdu, kaltė ir kančia yra perduodamos iš kartos į kartą. Jos priklauso visiems šeimos nariams ir visi nariai jas neša. Tai, kas įvyko dėl meilės ir yra palaikoma meile, gali būti ištirpdyta tik meilėje. Tas, kuris įniršyje nori nutraukti visus ryšius su šeima, sugebės šitą pasiekti tik išoriškai. Daug gilesniame lygyje jis liks sujungtas su ja ir bus toliau ištikimas ankstesnėms šeimos nuostatoms.

Jei norite atrišti senus mazgus ir nelaimingus persipynimus, pradžioje turite suprasti, kad jie išaugo iš meilės. Tik tuomet jūs sugebėsite rasti brandžios meilės ir priklausomybės formą, kuri leis jums gyventi nesidalinant bendra nelaime.

Daugelyje šeimos konsteliacijų, išpirkimo ritualu tampa susitikimas su dalyviais, atstovaujančiais mirusiuosius. Didžiausią įtampą šeimos sistemoje sukelia motinos mirtis, įvykusi gimdymo metu. Vaikas negali pilnai priimti gyvenimo, nes už jį buvo sumokėta jo motinos gyvybe. Jis nesąmoningai nori sekti paskui ją į mirtį. Tačiau jei išdėstymo (konsteliacijos) pagalba leisite vaikui susitikti su jo mirusios motinos vaidmenį atliekančia dalyve, paaiškės, kad vaiko atžvilgiu ji yra geranoriška ir mylinti. Ji atidavė savo gyvenimą ir nori, kad jos vaikas gyventų pilnavertį ir laimingą gyvenimą. Kitu atveju, jos auka pasirodys betikslė. Mirusieji jaučia draugiškumą gyviesiems ir nenori jokių bereikalingų aukų. Viso šito supratimas prives vaiką prie brandžios ir labiau sąmoningos meilės formos. Jis galės priimti savo mamos auką ir jos garbei pragyvens, kaip įmanoma geresnį gyvenimą.

Pilnoje šeimoje visi jos nariai yra tarpusavyje susiję, nors dažnai jie to nejaučia ir nežino. Šį ryšį ir jį lydinčius persipynimus galima pamatyti šeimos konsteliacijoje. Čia gali būti nustatyta nauja tvarka, kai kiekvienas šeimos narys turi savo vietą sistemoje. Tokiu būdu, įsisenėjusi įtampa, kuri kartais persiduoda iš kartos į kartą gali būti pašalinta, užleisdama vietą naujam nepriklausomam gyvenimui.

Niekas nėra laisvas tiek, kiek jam atrodo. Dažnai ta nepriklausomybė, apie kurią dažnas svajoja ir kurią kai kurie pasiekia jėga, tebūna tik ėjimas savo, jau seniai mirusių, dėdžių ir tetų pėdomis. Kai žmogus tai žino, jo elgesys nepasikeičia, o praturtinamas nuolankumu. Tuomet subtilus išdidumas, besislepiantis po mūsų nuomone apie kitus žmones gali pradėti mažėti.

Vietoje pabaigos pateikiu žodžius, kuriuos suaugęs vaikas kartais galbūt norės ištarti savo tėvams:

„Aš priimu viską, ką jūs man davėt.
To buvo daug ir to pakanka.
Visa kita aš galiu padaryti pats.
O dabar aš palieku jus ramybėje“.

Plačiau apie sisteminę-fenomenologinę psichoterapiją ir šeimos konsteliacijų metodą galite susipažinti čia: www.konsteliacijos-d.lt
Artimiausias pažintinis seminaras su šeimos konsteliacijomis

„LAUKO SKAITYMAS“ KONSULTAVIME IR TERAPIJOJE.
VIDINIO PASAULIO PAVEIKSLŲ IŠDĖSTYMAI
2015 m. sausio 12 d.
Seminaro vedantysis – klinikinis psichologas, sisteminis šeimos terapeutas, Eriksono hipnozės, transpersonalinės terapijos specialistas Andrey Vasiljev (Maskva).
Plačiau apie šį seminarą: konsteliacijos-d.lt

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.