Savanorystė gali tapti geriausiomis atostogomis gyvenime

Artėjant vasarai dažnai svajojame apie atostogas: ne tik kur patiems pailsėti, bet ir kur savo vaikus išleisti. Pastarieji metai kaip niekada yra turtingi renginiais, stovyklomis, festivaliais, kuriuose pirmenybė teikiama blaiviai, sąmoningai ir sveikai gyvensenai. Iš jų grįžtama ne tik pailsėjus, bet ir susiradus naujų draugų, pasisėmus žinių ir entuziazmo išsispręsti savo problemas šeimoje ir darbe, pradėti gyventi kitaip nei iki šiol. Ir svarbu, pamatai, kad esi ne viena „balta varna”, einanti savęs pažinimo keliu, kad aplink labai daug sveikai gyvenančių, blaiviai laisvalaikius leidžiančių ir šventes švenčiančių bendraminčių, kurie tampa svarbia tavo gyvenimo dalimi.

Vienas bendras dalykas vienija daugumą šių renginių – savanorystė. Klaidinga manyti, kad savanorystė skirta tik žaliam jaunimui, kuris gali dirbti be atlygio tam, kad įgytų patirties, taip reikalingos norint vėliau įsidarbinti. Tarp sveiką gyvenseną ir blaivų gyvenimo būdą skatinančių renginių savanorių gausu lektorių, įmonių vadovų, pedagogų, menininkų, žurnalistų, žinomų visuomenėje žmonių, įvairių sričių profesionalų. Jie noriai dalijasi savo patirtimi ir prisideda prie visko, kas į stovyklą ar festivalį atvykusiems dalyviams suteikia gražiausių akimirkų ir atostogas paverčia geriausiai kada nors praleistomis atostogomis gyvenime. Tiesa, ne tik dalyviams, bet ir patiems savanoriams šis laikas tampa geriausiai kada nors praleistu laiku.

„Savanorystė stovykloje man buvo viena iš gyvenimo pamokų. Nepaprastai esu dėkinga už šią galimybę. Nuostabus jausmas būti reikalingu, pasitarnauti, sugyventi su bendraminčiais, ne tik ko nors išmokyti kitus, bet ir pačiam iš kiekvieno mokytis. Tiesiog geras jausmas dalintis tuo, ką pati turi. Įprasminau kiekvieną stovyklos dieną būdama kartu su savanoriais, talkindama, pasitarnaudama, mokydamasi. Išsivežu iš stovyklos po gabalėlį širdies kiekvieno, kurį pažinau čia kaip draugą, kaip mokytoją, kaip asmenybę. Apkabinu ir sakau AČIŪ iš visos širdies”, – dalinasi savo įspūdžiais ukmergiškė Inga Miliauskaitė, stovyklose mokiusi dalyvius vilnos vėlimo technikos. Jos nuostabūs ir išraiškingi kūriniai jau pabuvojo ne vienoje parodoje.

„Esu atostogavęs prie Baltijos, Juodosios, Viduržemio jūros. Keliavau po Lietuvą ir Europą. Nešiojausi savyje daug nuostabių prisiminimų apie patirtus nuotykius. Tačiau niekas neprilygs akimirkoms, praleistoms savanoriaujant sveikuolių stovykloje. Kai gyveni ne dėl savęs, bet dėl kitų, kai šalia tavęs taip pat mąstantys žmonės – ilsisi siela. Planuota savanorystės savaitė išsitęsė iki trijų. Tai geriausias mėnuo mano gyvenime!”, – savanoryste stovyklose džiaugiasi interneto svetainių kūrėjas Darius.

„Be galo šiltas ir linksmas kolektyvas. Labai patiko dirbti ir ilsėtis kartu. Jei atvirai, tai visai nesinorėjo eiti į paskaitas ar užsiėmimus, nes būdamas tarp jūsų, tokių nuostabių žmonių kaip savanoriai, gali išmokti kur kas daugiau. Gali pamatyti, kokie iš tikrųjų turėtų būti santykiai tarp žmonių ir koks turėtų būti komandinis darbas. Man buvo keista, kaip darniai ir be jokių nesutarimų visi kažką dirbo, valė, tvarkė, nors niekas niekam nenurodinėjo ir nesakė, ką daryti. Štai čia yra geriausia gyvenimo mokykla”, – sakė sveikatingumo stovyklos „Už sveiką Lietuvą” dalyvis Vygintas.

Pasidomėkite galimybėmis savanoriauti ir sveiką ir sąmoningą gyvenseną skatinančiuose renginiuose.

Sigita Kriaučiūnienė,
Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė