Septynios valdymo technikos

0 (0)

Kartais, taip nutinka, kad nors nesame kvaili, tačiau kažkas mus verčia taip jaustis ar atrodyti. Gali kilti nemalonus jausmas, kad esame nereikšmingi, nereikalingi ar tiesiog nepageidaujami, tačiau ne visai susivokiame kodėl. Čia gali padėti Berit As, socialinė psichologė iš Norvegijos, kuri suformulavo septynių valdymo technikų teoriją.

Ji tyrė įvairių žmonių elgesį ir išgrynino septynis būdus, kuriais kuriama su valdžios piktnaudžiavimu susijusi priespauda, kai norima parodyti kolegoms jų vietą, juos valdyti ir panašiai.

VERTIMAS NEMATOMA(U)

Vertimas kitą žmogų jaustis nematomu tolygus jo išstūmimui ir sumenkinimui. Tokį vertimą jaustis nematomu gali būti sunku pastebėti, nes tai dažnai vyksta ne verbaline, o kūno kalba, įvairiais gestais, ar jų nuslėpimu. Dėl tam tikros aplinkos ar konteksto poveikio žmogui gali pasirodyti, kad norėdamas kažką pasakyti ji/-s trukdo kitiems.

Pavyzdžiai:

• Asmuo kažką pasako, tačiau susirinkimas tęsiasi tarsi nieko nebūtų įvykę
• Žmogus paprašo žodžio, kiti pradeda krebždenti kėdėmis, popieriais, išeina rūkyt ar ima šnabždėtis apie kitus  reikalaus.

Išeitis

Išmokus pastebėti, kad jus bandoma padaryti nematomais galima išvengti nereikšmingumo jausmo, bei pamėginti atkreipti aplinkinių dėmesį į tai, kad yra taikoma tokia strategija, bei siekti pokyčių. Jei matote, kad kažką kitą bandoma paversti nematoma persona, jūs galite pasipriešinti aktyviai parodydami savo paramą tam asmeniui ir taip pasipriešinti.

IŠJUOKIMAS

Išjuokimas kaip valdymo strategija veikia įvairiais būdais: pavyzdžiui, demonstruojant ar užsimenant, kad žmogus yra keliantis juoką, kad jai/-m trūksta kompetencijos, gebėjimų ar šiaip tiesiog atrodo juokingai. Išjuokimas gali pasireikšti komentarais, įžeidimas, pasišaipymais. Šią techniką naudojantis asmuo siekia besijuokiančius patraukti savo pusėn. Žmonės norėdami išvengti rizikos būti išjuokti gali nesąmoningai prisitaikyti prie situacijos, elgtis nuolankiau.

Pavyzdžiai:

• Kolektyvas grubiai juokauja apie kažkokį asmenį
• Dalykiniame pokalbyje taikomi kažkokie mažybiniai epitetai „mažute”, „vaikeli”, kalba pajuokiamai vadinama kudakavimu
• Moterys arba vyrai neigiama prasme vadinami bobomis
• Galima susilaukti tokių komentarų: „Gal tau mėnesinės?”, „Turbūt senokai neturi sekso?” ir pan.

Išeitis

Išmokus atpažinti išjuokimą kaip valdymo techniką galima tiesiog pareikalauti liautis.

INFORMACIJOS NUSLĖPIMAS

Žinios, faktai ir informacija suteikia valdžia. Jausmas, kad kiti turi daugiau informacijos, yra nemalonus, o nuojauta, kad sprendimas jau priimtas kažkur kitur, gali išmušti iš vėžių. Dažniausiai kolegos ar bendradarbiai informacija keičiasi  kažkur neformalioje aplinkoje, pirtyje, sporto klube ar savaitgalio baliukuose. Nutylimi kažkokie svarbūs faktai, paliekant nežinioj. „Pamirštama”  pranešti kada bus susirinkimas, taip atimat galimybę dalyvauti priimant sprendimus ir panašiai.

Išeitis

Atpažinus informacijos slėpimo techniką pasinaudoti savo teisėmis, reikalauti išsamesnės informacijos ir duomenų. Esant galimybei burtis draugėn ir siekti prieigos prie svarbių duomenų ir sprendimų.

DVIGUBA BAUSMĖ

Kad ir kaip elgtumėtės visada sulaukiate kritikos. Jei aktyviai įsitraukiate į veiklą, susilaukiate pašaipų, o jei esate pasyvūs – kritikos ir kaltinimų lėtumu, pasyvumu. Žmonės susidūrę su panašia valdymo technika paprastai patiria didžiulį stresą bandydami išvengti kritikos. Juos nuolat kamuoja sąžinės graužimas ir stiprus nevisavertiškumo jausmas. Patirtas bejėgiškumas ir nuolatinis kaltinimas už bet kokius veiksmus veikia gniuždomai.

Pavyzdžiui:

• Būdami demokratiški būsit apšaukti, kad neturit savo nuomonės, jei ginsit savo nuomonę – apšauks išsišokėliais.
• Jei aktyviai įsitraukiate į kokią nors veiklą – jus apkaltina noru iškilti, noru lipti kitiems per galvas, siekti karjeros. Jei elgiatės priešingai, vadins pasyviais, nuobodžiais, vengiančiais atsakomybės ar tinginiais.

Išeitis

Išmokus atpažinti situaciją, pažvelkite iš šalies ir įsigilinkite į tikruosius procesus, supraskite kas iš tiesų vyksta.. Esant galimybei parodykite reikalavimų nerealumą, nepagrįstumą ir paprašykite nustoti jus terorizuoti.

GĖDOS IR KALTĖS SUVERTIMAS

Gėdos ir kaltės jausmas gali atsirasti net ir tikslai nežinant to priežasties. Tokiais atvejais ne pro šalį pamąstyti, ar tai nėra susiję su struktūra, kur visa kaltė automatiškai suverčiama jums. Kasdienis žmogaus darymas nematomu ir išjuokimas sukuria palankią dirvą tam, kad žmogus dažniau nei kiti prisiimtų sau kaltę ir gėdą. Daromi nematomais žmonės jaučiasi maži ir nereikšmingi. išjuokimo rezultatas – nevisavertiškumo kompleksas, o sistemingas informacijos nuslėpimas veda prie neužtikrintumo ir nepasitikėjimo savimi. Iš to atsiranda nepagrįstos gėdos ir kaltės jausmas.

Pavyzdžiai:

• Jūsų veiklai taikomi kitokie kriterijai, susilaukiate didesnio dėmesio, patikrinimų, priekaištų dėl grupės, įmonės ar kolektyvo nuostolių
• Jums dėl kažko nukentėjus esate apkaltinami, kad neva patys to ir norėjot, užsitarnavot ar kažkaip prisišaukėt

Išeitis

Išmokus atpažinti šią techniką galima geriau suvokti jus žeminančio elgesio modelį. Tokiu būdu įgysite daugiau stiprybės ir drąsos reikalauti elgtis su jumis pagarbiai.

VERTIMAS OBJEKTU

Jus ima laikyti tam tikru objektu, nuasmenina, jūs tik darbinis varžtelis ar papuošalas, it paukštis narvelyje, kažkieno nuosavybė, darbiniai beteisiai gyvuliai, vergai, baudžiauninkai, baudžiamo bataliono nariais ir etc.

• Kai kurie vyrai, žmoną laiko tiesiog savo nuosavybe ar aksesuaru.
• Būna, kad tėvai taip elgiasi su savo vaikais, o auklėjimas pasireiškia elementariu dresiravimų it kokio šuniuko.

• Panaši situacija nereta tarp darbdavio ar viršininko ir darbuotojų.

Išeitis

Kai suvokiate, kad jus verčia objektais galite sąmoningai virsti subjektais, parodyti, kad esate gyvas, jaučiantis žmogus, o ne daiktas.

PRIEVARTA IR JOS GRĖSMĖ

Kai kada žmonės jaučia stiprią kokios nors rūšies prievartos galimybę, pavyzdžiui,  fizinės, psichologinės ar finansinės. Su šia baime tenka gyventi kasdien, kartais net per daug to nesuvokiant, neįsisąmoninant. Paprasčiausiai tai tampa gyvenimo dalimi ir normalia būsena. Prievartos grėsmė gali būti nematomas veiksnys, prisidedantis prie kasdienės jūsų antraeilės padėties organizacijoje, įmonėje, grupėje, šeimoje, mokykloje ir t.t.

Išeitis

Susipažinkite,  kiek tai įmanoma, su jau nukentėjusiųjų statistika. Kaip dažnai, kur nukenčia ir dėl kokių konkrečių priežasčių. Įsisavinkite psichologinės, teisinės, o jei reikia, tai ir fizinės savigynos pagrindus. Ugdykite pasitikėjimą savimi. Paremkite prievartos baimę jaučiančius asmenis. Atvirai atsiribokite nuo prievartą ir smurtą naudojančių asmenų.

Parengta pagal: Berit As