Stresas lavina, ugdo, užgrūdina

Neįmanoma atsieti šiuolaikinio gyvenimo ir streso. Jį patiria ir mažas, ir senas. Net ir žindomi kūdikiai palikti rūpestingai auklių globai daug jautriau reaguoja į aplinką. Ką kalbėti apie pradinukus, studentus, po atostogų į darbo vietas sugrįžtančius žmones ar pagaliau pensininkus, su didžiausiu nerimu laukiančius naujojo šildymo sezono.

Kaip veikia stresas, kodėl jis pavojingas ir kodėl naudingas bei kaip jį kontroliuoti, kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro neurologu Jokūbu Fišu.

Streso teorija

Stresas yra nuolatinis ir būtinas mūsų gyvenimo palydovas. Vienas pirmųjų šios srities tyrinėtojų vengrų kilmės kanadietis gydytojas endokrinologas Hansas Selje, gyvenęs ir dirbęs 1907–1982 m., stresą apibrėžė kaip „necharakteringą kūno atsaką į kokį nors reikalavimą“. Jo sukurtoji streso teorija buvo grindžiama dviem streso tipais: istresu ir eustresu.

„Tai reiškia, kad stresas gali būti ir neigiamas, ir teigiamas. Nei vieno žmogaus gyvenimas nepraeina be streso. Jis yra tiesiog būtinas. Nes gyventi šiltai ir sočiai dramblio kaulo bokšte be jokių rūpesčių – tai juk irgi ne gyvenimas“, – įsitikinęs J. Fišas.

Kaip kenčia kūnas ir siela?

Stresas yra reakcija į aplinką. Į jį atitinkamai reaguoja ir kūnas: suaktyvėja kraujotaka, pakyla kraujospūdis, padažnėja širdies plakimas, išsiplečia vyzdžiai, pakinta odos spalva, ji tampa jautresnė, „sustreikuoja“ vidaus organai – dažniausiai skrandis. Kraštutinis streso pasireiškimo atvejis, fiziologinis atsakas į jį – panikos ataka. Tai būdinga ir teigiamo, ir neigiamo streso atvejais.

Ilgą laiką streso veikiamo organizmo veikla, suprantama, kinta, silpnėja, prarandamas balansas. Todėl ilgainiui gali atsirasti depresija, nerimo sindromas, bei panikos priepuoliai. Gali varginti nemiga, nuotaikų kaita, apatija.

„Tačiau, kaip kiekvienas žiogelis turi savo smuikelį, taip ir kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į stresą. Kas vienam atrodo didžiulė nelaimė, kitam gali būti paskatinimas imtis veiklos“, – sakė neurologas.

Geriausia pagalba – šeimos palaikymas

Su kaitra, liūtimis ir žaibais praskriejo lietuviška vasara. Kartu su ja daugumai baigėsi atostogos, prasidėjo mokslų ir darbų sezonas. Atrodytų anokia čia bėda tęsti tai, kas aprimo mėnesiui. Kita vertus, ne vieną ima kankinti nerimas, tampame dirglesni ir jautresni.

„Tiesa, rudenį streso yra daugiau. Permainų, naujovių laukimas po atostogų, po santykinio atsipalaidavimo ir vyresniems, ir jaunesniems kelia susirūpinimą. Tai neišvengiama. Tačiau visie šie išgyvenimai lavina, ugdo ir užgrūdina. Jeigu palygintume, kokius išgyvenimus patiria Sirijoje ar Afganistane gyvenantys žmonės, jiems mūsų bėdos būtų laimės viršūnė“, – neabejoja patyręs neurologas J. Fišas.

Tačiau gyvenimas teka sava vaga, ir priimti jį kaip įmanoma natūraliau yra kiekvieno mūsų tikslas. Pirmoji ir pati prieinamiausia parama – savitarpio pagalba, šeimos palaikymas, artimųjų susitelkimas.

„Vaikų padrąsinimas, vyresniųjų nuraminimas – nieko nekainuojantis gerumas. Paskatinantis žodis pradinukui, nuoširdus garbaus amžiaus sulaukusių artimųjų apkabinimas padės iškęsti visas negandas“, – įsitikinęs neurologas.

Fizinė veikla, režimas ir… pačių užaugintos vaistažolės

Taigi, šeima, mama, tėtis, seneliai – patys svarbiausi ir artimiausi žmonės yra labai svarbu. Tačiau ne mažiau veiksminga priemonė padedanti įveikti stresą yra fizinis aktyvumas. Neurologo J. Fišo žodžiais, reguliari, įsisąmoninta fizinė veikla yra ne mažiau svarbi už sveiką mitybą ir higieną.

„Labai apmaudu, dažnai dauguma tai ignoruoja. Galėtume teisintis tradicijų nebuvimu, laiko stoka ar prasta nuotaika, tačiau tai nepadės įveikti nerimo“, – teigia J. Fišas.

Galime paduoti arkliui vandens, bet nepriversime jo gerti. Tai reiškia, kad kiekvienas turėtume būti atsakingas už save ir savo artimuosius, imtume veikti užuot verkšlenę, kad viskas blogai.

„Padėti gali daug dalykų. Kaip antai, joga. Gal ir ne visi galime nueiti į užsėmimus, tačiau panaršę internete nesunkiai rasime vaizdo įrašų, kurie padės atsipalaiduoti, išmokys medituoti. Meditacija – psichologinio poveikio būdas šiek tiek panašus į maldą. Nereikia bijoti rytietiškų, Ajurvedos metodų. Patarčiau išbandyti visas priemones. Aišku, labai svarbus režimas, darbų tvarkaraštis ir tikslo turėjimas“, – pataria neurologas.

Dauguma žmonių intuityviai užsibrėžia tikslus. Jaunesni siekia išmokti kalbų, vyresni – dirbti kompiuteriu. Tai labai efektyvus būdas apsaugoti save nuo streso.

„Darbas darže ir sode – taip pat puiki veikla visai šeimai. Žemės darbai labai efektyviai padeda ir gydo miesto žmogų. Lieuvos žmonėms sodininkystė ir daržininkystė yra įaugusi į kraują, todėl tokie darbai psichologiškai padeda ištverti aplinkos spaudimą. O jeigu patys dar ir užsiaugintume vaistažolių, padedančių esant nemigai, dirglumui, jauduliui, jų nauda būtų dvejopa, o poveikis – maksimalus“, – sako J. Fišas.
…
Šaltinis: sveikas.lt