Tiesiog labai sunku pozityviai žvelgt į gyvenimą, kai niekur nesiseka
Mane jau seniai kamuoja nerimas. Nors paskutiniu metu imu tuo abejoti. Gal tai nusivylimas ar kažkas panašaus… Paskutinius pora metu visą savo dėmesį ir energiją skyriau gilinimuisi į save. Į savo patiriamą nerimą, kurį juntu kiekviename žingsnyje. Kankina mane įvairios abejonės… Nebesinori nieko daryti, dėl nieko nebesinori stengtis, atrodo, kad visą gyvenimą lydi klaidos. Nors esu dar jauna, devyniolikos metų, tačiau jaučiuosi kaip 50 metų žmogus, kuriam per sunku gyventi ir viskas atsibodo. Visą gyvenimą lydi nepriteklius šeimoje, įvairios ligos mane puolančios, per kurias nuplaukia daug mano laiko… Dėl laiko stokos nebespėju nieko atlikti tinkamai… Jaučiuosi atsilikus nuo kitų, visiška nevykėlė, nebesinori ir tikėti gražesne ateitimi, nebesinori stengtis dėl gražesnio rytojaus, jau seniai nebepasitikiu savo jėgomis tad ir nedrįstu ką nors bandyti daryti… Kartais taip stipriai apima nerimas, kad net svaigsta galva, kraujas iš nosies pasipila… Tiesiog labai sunku pozityviai žvelgt į gyvenimą, kai niekur nesiseka ir net nekyla rankos kažką dėl to daryti.
P.s. Lankiausi pas psichologą, tačiau nejaučiu, kad jis kažkuo būtų padėjęs. Gal Jūs galėtumėte man kažką patarti, iš anksto labai dėkoju.
Atsakymas:
Ačiū už Jūsų atvirumą, atrodo išgyvenate tikrai sunkų gyvenimo periodą. Rašote, kad nerimą jaučiate kiekviename žingsnyje. Nerimas yra natūralus žmogaus atsakas į išorinę grėsmę. Nerimo būsenoje žmogaus organizmas reaguoja norėdamas pulti arba bėgti, todėl atsiranda įvairūs fiziniai simptomai – greitas širdies plakimas, prakaitavimas, galvos svaigimas ir kiti. Tačiau kartais atsitinka taip, kad žmogus jaučia nerimą nelabai grėsmingose situacijose ir šis pradeda trukdyti gyventi.
Nerimui suvaldyti Jums gali padėti:
- Minčių pertvarkymas. Žmonės, kurie linkę nerimauti dažnai daro mąstymo klaidas, todėl naudinga savo mintis patikrinti, ar jos yra teisingos. Visų pirma, reikėtų savo mintis užfiksuoti, kai nuotaika pasikeičia į prastesnę pusę. Tuomet tas užfiksuotas mintis jau bus galima tikrinti. Savo laiške parašėte keletą minčių. Pavyzdžiui, jaučiuosi visiška nevykėlė. Surašykite įrodymus „už“ (kad esate nevykėlė) ir įrodymus „prieš“ (kad esate vykusi). Nepamirškite net nedidelių faktų. Kai įrodymai surašyti, nuspręskite, ar pagrįstai jaučiatės nevykusi. Galbūt kai kuriose srityse kažką sugebate ir mokate padaryti gerai?
Iš pradžių gali būti sunku surasti įrodymus „prieš“, todėl geriausiai tai daryti su specialistu. Tai vienas iš kognityvinės-elgesio terapijos metodų.
- Elgesio keitimas. Dažnai nerimaujantys žmonės vengia situacijų, kurios kelia nerimą. Savo laiške rašote, kad nepasitikite savo jėgomis ir nedrįstate ką nors bandyti daryti. Keisdama savo tokį elgesį, turėtumėt galimybę įgauti vis daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. Tam galima panaudoti „mažų žingsnelių“ metodą. Tai ką norite pasiekti, galima suskaidyti į mažesnius žingsnelius. Maži žingsneliai atrodys lengviau įveikiami.
- Dėmesio sutelkimas į problemos sprendimą. Jei didelę dėmesio dalį nukreipsite į problemos sprendimą, mažiau laiko liks nerimavimui.
- Tikslų sau kėlimas. Norint gyvenime kažką pasiekti, reikia žinoti, ko sieki ir apgalvoti, ar naudoji tinkamas priemones siekdamas. Čia taip pat galima panaudoti „mažų žingsnelių“ metodą, kuris padės nenusivilti anksčiau laiko.
- Savęs apdovanojimas. Nepamirškite savęs apdovanoti arba pagirti, kai pasiekiate tikslą ar išsprendžiate problemą.
- Užsiėmimas malonia veikla. Planuokite laiką taip, kad kiekvieną dieną galėtumėte nuveikti kažką malonaus.
- Laiko planavimas. Planuodama laiką, suskirstykite veiklas pagal reikšmingumą ir pradėkite atlikti nuo pačios reikšmingiausios. Nespėjusi atlikti mažai reikšmingą veiklą, jausitės ne taip blogai.
- Išsipasakojimas. Išsipasakodamas žmogus išlieja susikaupusią įtampą ir dažnai tampa ramesnis. Savo jausmų išliejimas artimam žmogui gali padėti padaryti sprendimus ir išspręsti įvairias problemas.
- Išmokimas atsipalaiduoti. Atraskite sau mielą atsipalaidavimo būdą. Tai gali būti pasivaikščiojimas, knygos skaitymas, relaksacija, vizualizacija, meditacija ar kitas jums mielas užsiėmimas.
Sėkmės!
Psichologė Indrė Vaidelienė
www.psichologiniaisprendimai.lt
Gali sudominti: Nerimas
psichologe pataria skaityti neidomia knyga ir rasti idomiu sau dalyku
tau truksta meiles.-isimilek(leisk tave myleti)
Siūlau nusipirkti ir paskaityti tris Alice Miller knygas. Tu nieko nemini apie savo šeimą, taigi įtariu, kad kažką nuo savęs slepi arba nedrįsti sau kažko pripažinti. Po šių knygų aš iš naujo save atradau ir pamačiau savo šeimą kitomis akimis. Supratau, iš kur kilo nepasitikėjimas savimi, baimė, negebėjimas supykti, vaidinau gerąją samarietę labai daug metų, kol galiausiai supratau, kad tai nesu aš. Kad aš negaliu užjausti kitų, nes manęs niekas niekada neužjautė, o dabar, kai pradedu pažinti savo tikruosius jausmus jau darausi empatiškesnė. Mokausi leisti sau jausti visus neigiamus jausmus, kuriuos buvau užgniaužusi, ko pasekoje puolė neaiškios ligos, skausmai, dusulys, drebulys… ir t.t. Dabar po truputį laisvėju. Pabandyk ir tu, tiesiog paskaityk, jei matysi, kad nerandi jose nieko sau pažystamo, tada manau turėtum susirasti kitą psichologą.
Gal atsirastų panašių žmonių su nerimu ar depresija, manau vieni kitiems galetumeme padeti, pabendrauti ir nesijaustumėme tokie vieniši su savo liga kai neturime su kuo pasikalbėti, nes kartais atrodo kad niekas nesupranta…
taip, butent reik tureti bent viena zmogu, kuriam butu galima tiesiog buti savimi tikru, tokiu koks esi, tai yra issikalbeti, bet svarbiausia ir yra sutikti tokiu zmoniu, kurie pirmiausia tau leistu issikalbeti, kurie apie save irgi kazka atskleistu, bet jei kitas zmogus ima skubet tau kazka patarinet, mokint, tai manau tai nera tinkamas zmogus, nes tas, kuris pats buna patyres, isgyvenes, ar ir tebepatiriantis kazka panasaus kaip tu, tai jis ir bus geriausias tau bendrautojas, ir jis nepuls tuoj pat su pamokymais…linkiu tau sutikti butent tinkamu zmoniu, ir tai gali but nebutinai gyvai sutikti, tai gali but ir virtualioj erdvej, nes realybeje paprastai netgi savo artimuju, giminiu rate buna problematiska issikalbeti…kaip nors, ne veltui yra sakoma „ir tai praeis”, taip, kazkaip vistik viskas praeina, bent jau eina, tik kazkaip reik tiesiog atsilaikyti…
Sveika, aš galiu tave išklausyti,pati taip jaučiuosi
Dėkui už patarimus :)
Manau tai labai gera idėja. Kalbėjimas tai puiki priemonė, padedanti išsivaduoti iš to užburto rato. Aš taip pat komentavau tavo laišką Facebooke puslapyje Psichologija. Mano vardas cia tikras, taigi jei norėtum pabendrauti aš už, nes ir pati labai del to dziaugčiausi. Tikrai nera lengva rasti zmoniu, kurie suprastu kaip jautiesi ar tų, kurie paprasciausiai gebetu kalbetis tokiomis jautriomis temomis.
Aš taip pat labai norėčiau prie jūsų prisijungti! kartu išgyventi šį sudėtingą laikotarpį būtų žymiai lengviau :)