Tiesiog labai sunku pozityviai žvelgt į gyvenimą, kai niekur nesiseka

8 Responses

  1. r parašė:

    psichologe pataria skaityti neidomia knyga ir rasti idomiu sau dalyku

    tau truksta meiles.-isimilek(leisk tave myleti)

  2. kristina parašė:

    Siūlau nusipirkti ir paskaityti tris Alice Miller knygas. Tu nieko nemini apie savo šeimą, taigi įtariu, kad kažką nuo savęs slepi arba nedrįsti sau kažko pripažinti. Po šių knygų aš iš naujo save atradau ir pamačiau savo šeimą kitomis akimis. Supratau, iš kur kilo nepasitikėjimas savimi, baimė, negebėjimas supykti, vaidinau gerąją samarietę labai daug metų, kol galiausiai supratau, kad tai nesu aš. Kad aš negaliu užjausti kitų, nes manęs niekas niekada neužjautė, o dabar, kai pradedu pažinti savo tikruosius jausmus jau darausi empatiškesnė. Mokausi leisti sau jausti visus neigiamus jausmus, kuriuos buvau užgniaužusi, ko pasekoje puolė neaiškios ligos, skausmai, dusulys, drebulys… ir t.t. Dabar po truputį laisvėju. Pabandyk ir tu, tiesiog paskaityk, jei matysi, kad nerandi jose nieko sau pažystamo, tada manau turėtum susirasti kitą psichologą.

  3. Laiško autorė parašė:

    Gal atsirastų panašių žmonių su nerimu ar depresija, manau vieni kitiems galetumeme padeti, pabendrauti ir nesijaustumėme tokie vieniši su savo liga kai neturime su kuo pasikalbėti, nes kartais atrodo kad niekas nesupranta…

    • Algirdas parašė:

      taip, butent reik tureti bent viena zmogu, kuriam butu galima tiesiog buti savimi tikru, tokiu koks esi, tai yra issikalbeti, bet svarbiausia ir yra sutikti tokiu zmoniu, kurie pirmiausia tau leistu issikalbeti, kurie apie save irgi kazka atskleistu, bet jei kitas zmogus ima skubet tau kazka patarinet, mokint, tai manau tai nera tinkamas zmogus, nes tas, kuris pats buna patyres, isgyvenes, ar ir tebepatiriantis kazka panasaus kaip tu, tai jis ir bus geriausias tau bendrautojas, ir jis nepuls tuoj pat su pamokymais…linkiu tau sutikti butent tinkamu zmoniu, ir tai gali but nebutinai gyvai sutikti, tai gali but ir virtualioj erdvej, nes realybeje paprastai netgi savo artimuju, giminiu rate buna problematiska issikalbeti…kaip nors, ne veltui yra sakoma „ir tai praeis”, taip, kazkaip vistik viskas praeina, bent jau eina, tik kazkaip reik tiesiog atsilaikyti…

    • k parašė:

      Sveika, aš galiu tave išklausyti,pati taip jaučiuosi

  4. Laiško autorė parašė:

    Dėkui už patarimus :)

  5. kristina parašė:

    Manau tai labai gera idėja. Kalbėjimas tai puiki priemonė, padedanti išsivaduoti iš to užburto rato. Aš taip pat komentavau tavo laišką Facebooke puslapyje Psichologija. Mano vardas cia tikras, taigi jei norėtum pabendrauti aš už, nes ir pati labai del to dziaugčiausi. Tikrai nera lengva rasti zmoniu, kurie suprastu kaip jautiesi ar tų, kurie paprasciausiai gebetu kalbetis tokiomis jautriomis temomis.

  6. ji parašė:

    Aš taip pat labai norėčiau prie jūsų prisijungti! kartu išgyventi šį sudėtingą laikotarpį būtų žymiai lengviau :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *