Tik svajoju apie ateitį, o kai reikia kažką dabar konkrečiai daryt – nėra motyvacijos

0 (0)

Klausimas: Sveiki. Nežinau nuo ko pradėti ir nežinau kodėl apskritai rašau. Bet jei jau rašau, turbūt tikrai kažkas negerai su manimi ir mano gyvenimu. Suprantu tai ir noriu kažką keisti. Maždaug prieš 5 mėnesius išsiskyriau su drauge, po skyrybų sekė ilga ir baisi juoda skyle, gyvenimo lūžis. Lyg ir pasibaigė visai skausmai dėl nelaimingos meilės, lyg ir vėl pakankamai stiprus kabintis į naują etapą. Bet niekaip nerandu motyvacijos tolesniam tobulėjimui. Skyrybos pakeitė mano dvasinę būseną, šiuo metu jaučiuosi daug daugiau patyręs ir geresnis žmogus. Bet suprantu, kad laikas bėga ir vien tik dvasinio turto neužtenka. Niekaip negaliu nustot svajot apie ateitį, koks aš būsiu ir ką pasieksiu, bet šią akimirką nieko negaliu padaryti.. Kalbu apie darbą. Niekaip negaliu išnaudoti situacijos, kuri man yra labai naudinga ir palanki, turiu visas sąlygas jau po metu būti ten apie ką visada svajojau, turėti kažką savo.. Jau buvau pamiršęs savo draugę, bet nesenai pasikalbėjome 3 dienas virtualiai ir vėl negaliu jos išmesi iš galvos… Vėl atrodo viskas krenta žemyn, vėl bemiegės naktys ir ryte pirmos mintys yra jos vardas.. Negaliu susikaupti darbui, negaliu eit pirmyn link savo svajonės. Toks jausmas, kad norėčiau atsiriboti nuo visko ir paskirti visą savo energiją savo svajonės įgyvendinimui. Nežinau kaip pradėti save motyvuoti gyventi toliau, nežinau kaip nustoti įsivaizduoti, kad esu ten kur galėčiau būti. Kaip išlysti iš iliuzijos ir gyvent šia diena, mažais žingsneliais, dabar, čia, realiu laiku kurti tai, ką turėsiu vėliau. Kaip surinkti „puzlę“ is milijono detaliu, kuri išsibarstė pakampėmis..?

Bučiau dėkingas, jeigu ką nors patartumėt, o jeigu per siauriai papasakojau, galėčiau plačiau paklabėti.
Aidas (vardas pakeistas)

Atsakymas: Sveikas, Aidai. Džiaugiuosi, kad parašei. Ir visai ne todėl, kad kaip pats sakai, kad su „Tavimi kažkas negerai“, o todėl, kad ieškai atsakymų, mąstai, svarstai, kas rodo Tavo motyvaciją ir norą suprasti ir keisti tai, kas Tau nepatinka.

Rašai apie nelaimingą meilę ir skyrybas, kurios, anot Tavęs, Tau išėjo „į gerą“, t.y. Tave dvasiškai pakeitė, padarė Tave geresniu, subrandino. Pats supranti, jog tik „dvasinio turto nepakanka“, reikia veikti, kad pasiektum savo svajones, tikslus ir išpildytum savo lūkesčius. Tačiau kažkokios aplinkybės trukdo būtent „veikti“, nes buvusi mylimoji vėl užima visas mintis, negali „susikaupti darbui, negali eit pirmyn link savo svajonės“. Ir panašu, kad tai Tavęs nedžiugina, nes rašai, kad „norėčiau atsiriboti nuo visko ir paskirti visą savo energiją savo svajonės įgyvendinimui. Nežinau kaip pradėti save motyvuoti gyventi toliau, nežinau kaip nustoti įsivaizduoti, kad esu ten kur galėčiau būti. Kaip išlysti iš iliuzijos ir gyvent šia diena, mažais žingsneliais, dabar, čia, realiu laiku kurti tai, ką turėsiu vėliau. Kaip surinkti „puzlę“ is milijono detaliu, kuri išsibarstė pakampėmis..?“.

Meilė, ar įsimylėjimas iš tiesų „nemenkas stresas“, kuris priverčia ne tik greičiau plakti širdį ir nuspalvina pasaulį gražiausiomis spalvomis, kelia aukštyn, tačiau ir atima miegą, ramybę, tam tikra prasme ir blaivų protą, trukdo mokytis, dirbti, mąstyti apie reikalus ir t.t., tačiau paklausus bet kurio įsimylėjusio žmogaus ar jis norėtų išeiti iš šios būsenos, greičiausiai pasakytų „ne“. Panašu, kad Tu jautiesi kitaip. Nežinau visų aplinkybių apie Tavo santykius su mergina. Panašu, kad Jūs ir vėl bendraujate, bet ar kaip pora, ar kaip draugai, ar jūsų požiūris į šį bendravimą yra toks pat? Pasikalbėjus ir išsiaiškinus šiuos niuansus, gal sumažėtų nerimas ir į santykius būtų įnešta šiek tiek aiškumo.

O dėl svajonių… Aidai, jei žmogus turi svajonę ir galimybę ją įgyvendinti, greičiausiai nepraleis progos jos realizuoti. Dažnai mes galvojame, kad svajonė, kurią laikome savo širdyje yra mūsų, tačiau neretai pasirodo, kad tai yra kitų lūkesčiai, nukreipti į mus, kuriais mes patikime ir priimame kaip savo. Girdime „tu būsi nuostabus verslininkas, tu gali, tau pasiseks“. Patikime ir galvojame, kad tai mūsų. O pasirodo, kad mes menininkai iš prigimties. Ir versle mes galim būti, gal net padaryti stulbinančią karjerą, bet širdis juk linksta į meną. Siūlau „pasitikrinti“ svajones, įsitikinti, kad tai Tu tikrai to nori. Ir jei nori – veikti. Juk yra labai geras posakis „instrukcija pradedančiajam – pradėkite“.

Ši Tavo būsena tikrai nesitęs visą gyvenimą. Tačiau, jei nori pasitarti, pasikalbėti, pasipasakoti, siūlau kreiptis į specialistą. Pasikonsultavus, pasikalbėjus atrasti atsakymus yra lengviau.

Linkiu sėkmės
Psichologė Jurgita Skiparienė
El.paštas jurgita.skipi@gmail.com