Triukšmas – ramybės drumstėjas, sveikatos priešas

Triukšmas tapo kone neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi: mašinų variklių gausmas, įvairių pramonės šakų įrangos garsai, triukšmingi kaimynai ir kiti nenorimo girdėti garso šaltiniai. Ir jei įvairaus pobūdžio triukšmo tenka klausytis dažnai ir ilgai, tai, be abejo, turės įtakos ne kam kitam, o mūsų ir mūsų artimųjų sveikatai. Tiek fizinei, tiek psichinei.

Žala nustatyta tyrimais

Prieš kelias savaites pasaulio sveikatos ekspertai rinkosi į Japonijoje vykusią konferenciją. Joje plačiai ir išsamiai diskutuota apie triukšmą ir sveikatą (11th International Congresson Noiseas a Public Health Problem).

Konferencijos metu daug kalbėta apie kelių neseniai apibendrintų tyrimų rezultatus. Pavyzdžiui, Švedijos Karolinska universiteto tyrimą. Jo metu nustatyta, jog tie žmonės, kurie gyvena triukšmingoje aplinkoje, turi net iki 6 cm didesnę liemens apimtį. O liemens apimtis tiesiogiai susijusi su širdies ir kraujagyslių sistema, su rizika susirgti šios sistemos ligomis.

O Londono Karališkosios kolegijos padalinyje, Visuomenės sveikatos mokykloje, išsiaiškinta, kad triukšmingoje aplinkoje gyvenantys ir dirbantys žmonės dažniau guldomi į ligonines dėl širdies veiklos sutrikimų.

Lyg to būtų maža, Olandijos Utrecht universiteto duomenimis, triukšmas turi įtakos net kūdikiams įsčiose. Triukšmingoje aplinkoje gyvenančių tėvų atžala dažnai gimsta mažesnio svorio, o mažesnis svoris susijęs su tokiomis lėtinėmis ligomis, kaip diabetas, hipertenzija, kitos širdies ligos.

Ką dar žinome apie triukšmo poveikį sveikatai, jau nekalbant apie klausos prastėjimą?

Triukšmingas gyvenimas – nerami širdis?

Jau seniau buvo pastebėta, kad nuolatinis triukšmas labai ne į naudą tiems, kurie turi dirbtinį širdies vožtuvą. Širdies susitraukimų dažnis gerokai pakyla net ir esant nedideliam garsui. Pavyzdžiui, šiek tiek didesniam už normalų kelių žmonių pokalbio garsą. Dabar aišku, jog ne į naudą triukšmingoje aplinkoje dažnai ir ilgai būti ir žmonėms, neturintiems dirbtinių širdies vožtuvų. Mat triukšmas suaktyvina autonominės nervų sistemos veiklą, psichologinius mechanizmus, dėl to padidėja širdies susitraukimų dažnis, kraujo spaudimas, periferinė vazokonstrikcija. Remiantis daugeliu tyrimų, tokį poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai sukelia buvimas aplinkoje, kurioje vyrauja ne mažesnis nei 85 decibelų triukšmas. Stipriausia sąsaja sieja triukšmą ir kraujo spaudimą. Kuo ilgiau ir dažniau būnama triukšmingoje aplinkoje, tuo dažniau žmogus skundžiasi aukštu kraujospūdžiu – tiek diastoliniu, tiek sistoliniu.

Tai įrodo ir du tyrimai Amsterdame bei Stokholme, atlikti didelių oro uostų apylinkėse. Netoliese gyvenantys žmonės, pasirodo, vartojo daugiau širdies ir kraujagyslių sistemai skirtų vaistų. Jų sistolinis kraujo spaudimas buvo gerokai didesnis, kaip ir gliukozės bei cholesterolio kiekis kraujyje. Tokios išvados pateiktos net gi įvertinus kitus rizikos faktorius. Tokius kaip amžius, lytis, gyvenimo būdas, mityba, fizinis aktyvumas.

Gero miego vagis

Kartu su temperatūra, šviesa, šalia esančiais elektroniniais prietaisais, lovos patogumu ir kitais išoriniais faktoriais – garsai aplinkoje yra taip pat svarbi detalė geram miegui. Tiesą sakant, transporto triukšmas pasaulio didmiesčiuose yra viena iš pagrindinių nemigos priežasčių. Labiausiai triukšmo įtaka žmogaus miegui mokslininkai domisi tyrinėdami miegą žmonių, gyvenančių netoli oro uostų, geležinkelių.

Pradėkime nuo to, kad pirmiausia būna tiesiog sunkiau užmigti. Organizmas turi „įjungti“ įvairius kompensacinius mechanizmus, kad žmogaus nervų sistema nurimtų, jis atsipalaiduotų ir panirtų į miegą. O kartais tai ne visada ir pavyksta – naktis baigiasi dideliu susierzinimu, pykčiu ir bemiegėmis valandomis. Tačiau jei visgi pavyksta užmigti arba triukšmo šaltinis garsus pradeda skleisti miego metu, – būna ne ką geriau. Tikėtina, jog padidės kraujo spaudimas, širdies susitraukimų dažnis, pulsas, daugės ir nevalingų kūno judesių. Endokrininės sistemos veikla taip pat gali kisti. Pavyzdžiui, padidėja katecholaminų adrenalino ir noradrenalino koncentracija, pakyla kortizolio koncentracija. O juk šie hormonai dalyvauja ir streso aktyvinimo mechanizme. Vadinasi, užuot ilsėjęsis ir atsinaujinęs, organizmas patiria savotišką stresinę būseną.

Beje, mokslininkai mano, kad kone visų sveikatos poveikių dėl triukšmo priežastis ir yra didesnis streso hormonų išsiskyrimas.

Kas dar dėl miego kokybės? Kokybė kenčia, kaip ir miego trukmė. Miegas tampa ne toks gilus, pertraukiamas. Galiausiai prastas miegas atsiliepia ir ateinančios dienos nuotaikai, darbingumui. Kitaip tariant, visą dieną galima tik ir svajoti apie minkštą kampelį nusnūsti ir nieko rezultatyvaus nenuveikti.

Psichologiniai efektai

Kad jau prakalbome apie darbingumą, galima būtų pasigilinti į tai ir labiau. Nustatyta, kad triukšminga aplinka lemia mažesnę žmogaus motyvaciją kasdieninėje veikloje. Žmogus susiduria su daugiau keblumų, kai nori išspręsti susiklosčiusią gyvenimišką situaciją ar problemą darbe. Taip pat sunkiau įvykdo užduotis. Nors tiesioginio įrodymo dar nėra, manoma, kad kliudoma ir pažintinei bei bendravimo funkcijai, gali atsirasti rimtesnių psichologinių problemų. Be to, streso hormonų kiekis kraujyje ir vėl būna didesnis nei tų, kurie gyvena ar dirba ramioje aplinkoje. Visa tai, matyt, išplaukia iš to, kad triukšmas žmogui natūraliai sukelia susierzinimą, pyktį. Dėl to atsiranda ne tik motyvacijos, darbingumo, atidumo stoka, bet ir galvos skausmai, pykinimas, nuotaikų svyravimai, atminties sutrikimai, net depresija.

Mažųjų sveikatos problemos

Nuo triukšmo neabejotinai kenčia ir kūdikiai bei vaikai. Ko gero, tai pažeidžiamiausia grupė, kuriai ir apsisaugoti nuo tokių išorės faktorių būna sudėtingiausia. Be to, vaikai tik pradeda vystytis fiziškai bei psichologiškai ir nuolatinis triukšmas tam vystymuisi vienaip ar kitaip gali turėti įtakos. Pavyzdžiui, triukšmingoje aplinkoje gyvenančių vaikų klausa vystosi prasčiau, kaip ir kalbiniai sugebėjimai. Vaikai lėčiau mokosi skaityti. Įdomu ir tai, kad vaikams, lygiai taip pat kaip ir suaugusiesiems, nuo triukšmo gali pakilti kraujo spaudimas. Ir viskas dėl streso hormonų išsiskyrimo, susierzinimo bei pykčio.

Buvimas triukšmingoje aplinkoje kenkia vaikų miegui, o dienos metu – gebėjimui ką nors nauja išmokti, įsiminti, įsidėmėti. Abstrakčiau tariant – atidumui, atminčiai, motyvacijai.

Įdomu ir naudinga

Jei kenčiate nuo triukšmingų kaimynų, pirmiausia duokite jiems žinoti, kad jų keliamas triukšmas trukdo jums ir aplinkiniams. Kol problema nebus įvardinta, triukšmingi kaimynai apie ją gali ir nesusivokti.

Jei nėra galimybės pakeisti triukšmingos aplinkos (namai šalia judrios gatvės, oro uosto ar darbas triukšmingoje aplinkoje) ir siekiama, kad triukšmo poveikis sveikatai būtų kuo minimalesnis, rekomenduojama po ranka turėti ausų kištukus.

Dar siūloma kuo labiau atsipalaiduoti, kad išsiskirtų kuo mažiau streso hormonų ir triukšmo poveikis sveikatai būtų kuo minimalesnis.

Palyginimui:

Krentantys lapai –10dB

Tylus pokalbis – 30 dB

Įprastinis garso lygis ofise –50dB

Pravažiuojantis sunkvežimis arba automobilio signalas – 100dB

Roko koncertas – 120dB

Lėktuvo pakilimas – 180dB

Lietuvoje triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje nustato tam skirta Lietuvos higienos norma. Ribiniai dydžiai nustatomi atsižvelgiant į paros laiką, pastatų paskirtį. Pats triukšmas Lietuvoje reglamentuojamas Triukšmo valdymo įstatymu, sveikatos apsaugos ministro įsakymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais panašiais teisės aktais. Triukšmo prevencijoje svarbų vaidmenį atlieka ir miestų savivaldybės, Susisiekimo, Žemės Ūkio, Aplinkos ir kitos ministerijos.

Parengė Audrė Bartaševičiūtė
Šaltinis: vlmedicina.lt

Pagal:
Noise pollution: non-auditory effects on health
Noise Pollution: The Sound Behind Heart Effects
Decibel Hell: The Effects of Living in a Noisy World
Is the noise of modern life making you ill?