Trys įdomiausios ir praktiškiausios įžvalgos iš šių metų pasaulinio Pozityviosios psichologijos kongreso

Šių metų birželio mėnesį vykusiame pasauliniame Pozityviosios psichologijos kongrese pagrindinė tema buvo laimingas ir prasmingas gyvenimas. Žemiau – trys įdomiausios ir praktiškiausios konferencijos įžvalgos šia tema.

1. Gyventi čia ir dabar ar žvelgti į ateitį ieškant prasmingo gyvenimo?

Tyrimai rodo, kad mes esame laimingiausi tada, kai gyvename dabartimi. Mūsų kūnui, protui ir santykiams sveika praktikuoti atidumą (mindfulness), sutvardyti savo mintis, emocijas ir pojūčius dabartyje.

Tačiau pagrindiniame konferencijos pranešime du pagrindiniai pozityviosios psichologijos atstovai – Martinas Seligmanas ir Roy‘us Baumeisteris teigė, kad svarbu ir koncentruotis į ateitį. Žiūrėjimas į priekį, jų teigimu, gali suteikti mūsų gyvenimui prasmę; tokią minties mokyklą jie pavadino „ateities psichologija“.

Šios sąvokos esmė ta, kad daug lengviau suprasti žmonių minčių sudėtingumą, kai suvokiame, jog mes linkę nuspėti ateitį – o tai ir yra mūsų raktas į išlikimą. M. Seligmanas teigia, kad: „Išmintis nėra tai, ką jūs jau žinote, o tai, kaip tiksliai galite nuspėti ateitį“.

Bet kaip R. Baumeisteris is M. Seligmanas gali mus skatinti galvoti apie ateitį, kai tiek daug psichologinių tyrimų pabrėžia gyvenimą šia akimirka? R. Baumeisteris pastebėjo, kad beveik 40 procentų žmonių, kurie teigia, jog gyvena laimingą gyvenimą taip pat sako, jog gyvena ir prasmingą gyvenimą. Tai sukėlė apmąstymus dėl žodžių „laimingas“ ir „prasmingas“ reikšmių skirtumų.

Pavyzdžiui, žmonės, kurie padeda kitiems, laiko savo gyvenimą prasmingesniu, nei tie, kurie kitiems nepadeda. Vis dėlto, R. Baumeisteris teigia, jog žmonės, kurie padeda kitiems, iš tiesų yra mažiau laimingi už tuos, kurie kitiems nepadeda. O koncentravimasis į ateitį, jausmas, kad esi pats atsakingas už savo ateitį – yra siejamas su prasmingumu.

Taigi, laimė yra dabartyje, o prasmingumas – ateityje. Sujungę šias dvi sąvokas galime rasti didesnę gyvenimo prasmę, tikslą ir gyventi laimingesnį gyvenimą.

2. Atsiribojimas nuo darbo yra geras dalykas… daugeliui

Pasak mokslininkės Sabine‘os Sonnentag iš Vokietijos Konstanzo universiteto, mūsų nesugebėjimas psichologiškai atsiriboti nuo darbo gali kliudyti mūsų laimei.

Teigiamas psichologinis atostogų poveikis yra trumpas. Tyrimai rodo, jog darbuotojai grįžta į prieš atostoginę nuovargio būseną praėjus keturioms savaitėms nuo atostogų. S. Sonnentag ištyrė, kad tie žmonės, kurie reguliariai moka atsipalaiduoti patiria mažesnį emocinį išsekimą ir yra labiau patenkinti gyvenimu.

S. Sonnentag teigia, jog atsiskyrimas nuo darbo yra ypač svarbus, kai darbas sukelia daug streso. Iš tikrųjų, kuo didesnį spaudimą dėl laiko darbuotojas jaučia, tuo sunkiau jam yra atsiriboti nuo darbo.

Bet ne kiekvienas jaučia atsiribojimo privalumus: darbuotojai, kurie patiria stiprias teigiamas emocijas dėl darbo (kaip, pavyzdžiui, gaisrininkai, kurie žino, jog jie padeda visuomenei), jaučiasi geriau neatsiribodami nuo darbo. Šiai žmonių grupei atsiribojimas gali ne padėti, o tik kenkti.

3. „Mes formuojame savo gyvenvietes, o vėliau mūsų gyvenvietės formuoja mus“

Šie Winstono Churchill‘io išsakyti žodžiai įkvėpė psichologą Marino Bonaiuto pasakyti kalbą apie aplinkos psichologiją.

M. Bonaiuto, iš Rоmos universiteto, tiria mūsų aplinkos fizinių elementų poveikį mūsų psichikos būklei ir socialiniam bendravimui. Kai аsmens biologiniai ir psichologiniai poreikiai atitinka gamtos išteklius – žaliąsias erdves, gerai prižiūrėtus pastatus – tai veda į didesnę gerovę.

Tačiau tai tinka ne visiems: pritaikyta gyvenamoji vieta senesniam žmogui nebūtinai tiks paaugliui; priemiesčio kaimynystė gali būti ne pati tinkamiausia vieta emigrantui.

Bet M. Bonaiuto ragina mus žiūrėti į savo gyvenamąją aplinką iš pozityviosios psichologijos pusės, kreipti dėmesį į tai, kaip teigiami mūsų aplinkos bruožai (pavyzdžiui, fizinės veiklos ar socialinio bendravimo galimybės) gali padidinti mūsų pasitenkinimą savo gyvenimu.

Pavyzdžiui, kaimynystė, kurioje yra žalių ir atvirų lauko erdvių, mažina gyventojų stresą; mankšta, sodininkystė, vaikščiojimas sumažina streso hormoną kortizolį ir pagerina psichologinę pažinimo funkciją. Kitas žalių erdvių privalumas – ypač skurdesnėse bendruomenėse – socialinio bendravimo galimybė bei didesnis saugumo jausmas.

Šaltinis: Elise Proulx. Three Insights from the Frontiers of Positive Psychology. 2013.

Pagal užsienio spaudą parengė: Giedrė Merkelytė ir Emilija Stakutytė
Internetinė pasitikėjimo savimi stiprinimo programa „Lūšis”
dziaugiuosisavimi.lt