Turiu problemų dėl nerimo ir depresijos, mano darbe šios ligos laikomos blogais dalykais
0 (0)

depresija

Klausimas: Man labai reikalingas Jūsų patarimas. Esu 29 metų dirbanti moteris. Praeitais metais turėjau problemų dėl nerimo, depresijos, veido tikų ir dar daugybės blogų dalykų. Kreipiausi pas pažįstamą psichiatrę, nes nenorėjau, kad duomenys išliktų mano kortelėje. Ji stengėsi pagelbėti, beveik metus gėriau Seroksatą, bet pati prisidarydavau sau papildomų problemų, mėgindavau nutraukinėti, be daktarės leidimo, būdavo, kad ištikus krizei maišydavau vaistus su alkoholiu. Esmė tame, kad mano psichiatrė buvo labai užsiėmusi ir tos 100%  priežiūros nebuvo. Dabar, praėjus pusmečiui, vėl viskas kartojasi, darbe esu nervinga, verkiu, veido tikai sustiprėjo iki nežmoniško blogumo, savaitgaliais susisukusi guliu lovoje, maistas prarado skonį, drebina šaltis, nuolatinė įtampa pečių juostoje. Aš nebežinau ką daryti, turiu gana gerą darbą, žinau, kad tokios ligos kaip depresija ir nerimas yra laikomi blogais dalykais, o tokie žmonės, bent jau mano darbe, nesulauks palaikymo, greičiau pasmerkimo. Į valstybinę įstaigą kreiptis bijau, nes ten nėra jokio anonimiškumo, mano pažįstama psichiatrė išvykusi  iš Lietuvos, o privačios konsultacijos kainuoja nežmoniškus pinigus… Negaliu to sau leisti, nes smaugia paskolos. Pradėjau vartoti Seroksatą, bet tik vieną pakelį beturiu… O kas toliau? Neberandu jokios gyvenimo prasmės, tampo visą kūną ir bijau, kad ilgai tokiame burbule neiškentėsiu… Gal galite kažką patarti?

Indrė (vardas pakeistas)

Komentuoja psichologė Eglė Malokviejūtė:

Laba diena,

dėkoju Jums, kad kreipėtės ir bandote spręsti kilusias problemas. Deja, kaip pati matote, tik vaistais nerimo ir depresijos dažnai išgydyti nepavyksta. Vaistai yra kompleksinio gydymo dalis ir juo labiau – gydymas tai nėra tik vaistų išrašymas! Gydymas yra ir ligos eigos stebėjimas, kitų galimų gydymo variantų aptarimas ir t. t. Jūsų atveju galima metaforiškai sakyti, kad gėrėte vaistus nuo skausmo. Kartais skausmas pats pranyksta, o kartais skausmo židinys išlieka ir slopinti simptomus yra tik trumpalaikė pagalbos priemonė. Ir visgi, Jūsų naudojami vaistai nėra skausmą malšinantys, jie – žymiai sudėtingesnio veikimo vaistai, todėl vartoti juos reikia dar atsakingiau.

Suprantama, kad mūsų visuomenėje dar nauja yra kalbėti apie tokias ligas, kaip depresija, nerimo sutrikimai ir t.t. Todėl žmonės nežiūri į šias ligas rimtai, atrodo, kad visi depresija sergantieji yra tinginiai, gali patys pasveikti. Deja, nors užsimerksime ir užsikišime ausis, ši liga iš tikrųjų egzistuoja ir yra tiek pat pavojinga, kaip kitos ligos, kai ji negydoma.

Kai skauda dantį, einame pas stomatologą, kai atsiranda spuogai – pas dermatologą ar kosmetologą, kai sugenda automobilis – į automobilių servisą, kai suplyšta batai – į batų parduotuvę ar pas batsiuvį. Kai kankina sunkios emocijos, jausmai, kai įtampą jaučiame kūne, o gyvenimas tampa labai sunkus, turėtume eiti pas psichikos sveikatos specialistus. Protingas žmogus eina pas kitų sričių specialistus ir gauna iš jų naudą. Galbūt sugedus automobiliui galime važinėti viešuoju transportu, bet, kai skauda dantį, kai skauda širdį, kai skauda visą vidų – yra būtina kreiptis pas specialistus. Tokioje situacijoje yra du pasirinkimai: arba gydytis, arba kentėti.

Suprantu, kad nesinori, kad kas nors Jūsų darbe sužinotų apie Jūsų sunkumus, ligas, tačiau net ir nediagnozuota liga vis tiek gali matytis iš žmogaus bendravimo, darbo stiliaus, kūno kalbos. Gali būti, kad nors aplinkiniai žmonės ir pastebi Jūsų sunkumus, tačiau vis tiek Jus laiko gera kolege, su Jumis bendrauja, elgiasi mandagiai, draugiškai. O tarp neišsilavinusių ir kategoriškų žmonių vis dar gyvuoja stigmos apie psichikos ligas, kitas tautas, kitokią žmogaus išvaizdą, profesijas ir t. t. Tačiau klausimas yra labai nelygiavertis: ar pataikauti šiems kategoriškiems žmonėms apsimetant, būnant patogia kolege, ar padėti sau – gauti specialisto pagalbą ir išgydyti šias kančias?

Jeigu Jūs dirbate darbe, kur gavus kokios nors ligos diagnozę Jūs būsite nušalinta nuo pareigų, atleista, tai netgi tuomet ant Jūsų pasirinkimo svarstyklių yra nelygiaverčiai objektai: darbas ir Jūsų sveikata, gyvybė. Net jeigu Jums darbas yra svarbesnis, nei Jūsų pačios sveikata ir gyvybė, tai tuomet pagalvokite, kad sirgdamas žmogus negali gerai dirbti ir galiausiai darbdavys tai pastebės.

Taigi vienintelė išeitis – gydytis, ieškoti specialistų pagalbos. Šis Jūsų laiškas yra žingsnis. Ženkite toliau. Jūs galite: poliklinikoje nueiti į konsultaciją pas psichologą; psichologo paprašyti informacijos apie anonimines ir neanonimines pagalbos priemones; psichologo paprašyti informacijos apie nemokamas ar pigesnes psichoterapeutų, psichiatrų paslaugas Jūsų mieste; gauti informaciją, ar Jūsų mieste veikia nemokamas krizių įveikimo centras; pasikonsultuoti su poliklinikos psichiatru dėl vaistų ir kokiu atveju jis Jums parašytų nenorimą diagnozę; paskambinti į psichologinę pagalbą suteikiančias nemokamas linijas ir išsikalbėti, su konsultantais rasti įvairių išeičių variantų; iš bibliotekos pasiimti knygų apie depresiją, nerimą; apie sunkumus pasikalbėti su artimu žmogumi.

Kaip pati rašėte, Jūs esate 29 metų dirbanti moteris. Pasirūpinkite savo sveikata, net jei liga ir nėra visuomenei patraukli. Jūs esate svarbesnė.

Sėkmės!

Vilniaus šeimos psichologijos centro psichologė Eglė Malokviejūtė
Kontaktai: +37062058759, egle@seimospsichologija.lt
Foto: Dawolf / flickr.com

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

25 Responses

  1. x parašė:

    Aš noriu jums patarti neikite jokiu būdu į valdiškas įstaigas pas psichiatrą,nes viskas bus fiksuojama jūsų istorijoje,o jūs esate jauna ir nežinote ko gali prireikti ateityje ir visada reikės pažymos ar nestovite įskaitoje.Dabar vairuotojams ir kitų specialybių darbuotojams reikalauja psichiatro pažymos,o paskutiniu metu net gydytojams ir slaugytojoms norint pratęsti licenciją reikalinga psichiatro konsultacija.Jūs teisi,kad žmonių požiūris į psichines ligas nepasikeitė,nors gydytojai sako kitaip,bet jeigu sužinos,kad gydotės atsiradus menkiausiai smulkmenai ar užpykę bendradarbiai ar net šeimos nariai gali išvadinti psichine ligone.Psichologė sako,kad nors ir nieko darbe nežino,bet vistiek mato jūsų būseną,bet matyti gali ką nori,visi turime savo charakterius ir savybes,bet kol nieko nežino apie jūsų ligą požiūris vistiek kitoks.Aš siūlyčiau nueiti ar pasiskambinti kokiai psichiatrei valdiškoje poliklinikoje,paaiškinti padėtį ir paprašyti skirti gydymą niekur nefiksuojant,aišku turi būti abipusis susitarimas.

    • Anonimas parašė:

      Nesamone, ejau pas psichiatra poliklinikoje, geriu vaistus ir pasiemiau pazyma del vairavimo, tikrai nematau problemos del kreipimosi I poliklinika…

    • Gy parašė:

      Nesamone tikra.

  2. Brigita parašė:

    Jau pusantrų metų sergu depresija ir generalizuotu nerimu, bet gal reikėtų sakyti – sirgau :)Kol bijojau psichiatrų ir neskyriau psichologo nuo psichoterapeuto, liga pažengė tiek, kad nenorėjau gyventi – būsena buvo nepakeliama! Prie savų problemų dar pridėkite ir panikos atakas, bent 5 per dieną… Iš pradžių ėjau pas privatų psichiatrą, bet kaina buvo milžiniška, tad nuėjau į psichinės sveikatos centrą ir tikrai kvalifikuotą pagalbą gavau – gydytoja, atvažiuojanti iš Kauno, prirašė antidepresantų ir kitokių vaistų, kurie sutvarkė miegą (iki tol miegodavau porą valandų per parą). Pradėjau lankyti psichoterapiją. Brangu? Labai! Bet užtat padeda. Darbe kolegos žino, kad sergu, ir gal labiausiai stebisi, kad to neslepiu. Požiūris į mane būna visoks, bet man tai nesvarbu – nesu euras ir neprivalau visiems patikti :))) Užtat galiu džiaugtis gyvenimu, galiu dirbti, galiu bendrauti, galiu mėgautis maistu ir seksu :)Tikrai neverta kentėti, nes tos kančios niekur nenuves, o prarasite labai daug, gal svarbiausia – prarasite save.

    • Sarune parašė:

      Suuuper!!! Saunuole!!!

    • Brigita parašė:

      labas Brigita gal galetumete kazka rekomenduoti is geru gydytoju?kaiptik siuo metu ieskau kas galetu padeti susitvarkyti su siomis bedomis,o bet kur eiti nenoriu…

  3. Laima parašė:

    Nereikia nieko bijoti ir nedelsiant kreiptis pas specialistus, Pati turejau sunkios formos depresija, 5 metus gydziausi su pertraukom, pati nutardavau kada pasveikau ir vel atkrisdavau. Viskas atrodo uzdaras ratas, bet islipau… Ir jau 7 metai nebereikia jokiu vaistu. Gyvenu puikiai, svarbiausia zinoti, kad viskas musu galvose, nes vaistai tai tik priedas, kuris palengvina, reikia daug ir paciai dirbti su savim.
    Del iskaitos – po 5 metu isbraukia, nebuni ten visa gyvenima. Sveikata svarbiau negu darbas ir karjera.
    Sekmes.

  4. Tat parašė:

    Sveiki, Pabandykite i Mindfulness. Dedant pastangas jusu problemos su laiku turetu issispresti, situacija pasikeisti kiek psichologine tiek ir fiziologine.

  5. Diana parašė:

    Labas, Indre,

    Man 41 metai. Dirbu vadovės darbą. Žinau, kas yra panikos priepuoliai, šaltkrėtis, nerimas.
    Bet sau esu tvirtai pasakiusi, išsilaikysiu be vaistų. Kartais labai sunku, nešiojuosi vaistus tik kišenėje, tai padeda psichologiškai, bet vartoti neteko, manau, vaistai turi daug šalutinių poveikių ir atsistatyti po vaistų, man atrodo, dar sunkiau, kaip ir atkristi lengviau. Todėl sau nusistačiau „psichinės higienos” normas, turiu išsimiegoti, vaikščioti gryname ore kasdien ne mažiau 1,5 val., nevartoju alkoholio visiškai, sveika mityba, kai sunkiau vitaminų dozė, nebedirbu po darbo ir savaitgaliais.. O kai jau labai labai sunku, kai pajaučiu, kad priepuoliai artėja, – pasiimu biuletenį ir atsistatau, – tuomet labiausiai gelbsti ramybė, knygos, oras ir meilė šeimoje. Supratinga šeimos gydytoja žino, ką įrašyti į biuletenį :). o psichologas pokalbiais gali pagelbėti daug geriau nei psichiatras vaistais.
    Sėkmės Tau ir visiems :)

    • Brigita parašė:

      Diana, o koks gydytojas ir kokiai ligai tą biuletenį išrašo? Iš tikrųjų labai pritariu, kad atsistatyti padeda poilsis, ramybė, miegas, gamta, meilė. Bet aš paprastai pasiimu dvi savaites atostogų. Nežinojau, kad yra galimybė su tokiomis ligomis gauti nedarbingumo lapelį. Mano šeimos gydytoja jo nedavė net tada, kai nuo depresijos vėmiau, visą skaudėjo, spazmavo, o nerimas krėtė visą laiką, net kai gydytoja plaučius klausė…

  6. Dalia parašė:

    sveiki, iš patirties, dauk ka praejus, vaistu vartojima, psichologus, psichiatrus. iki minciu apie savizudybe buvo, pateisinimu turejau labai daug. man asmeniskai vaistai padejo tam tira laiko tarpa, po to jau buvo atvirkstine reakcija, psicologas tik vienas per visa laikotarpi kazka naujo pasake. pradejau as pagalbos ieskoti visai kitur ir tai man pasiteisino. dabar apgalvoju ar gali zmogus taip jaustis po nepilnai triju menesiu , kaip problemos tesesi desimtmeti. dabar as buten taip jauciuosi, matau viska is nauja, naujas gyvenimo spalvas, ir tik geri aplinkui, man neegzistuoja blogis, nors problemos nera isnykusios bet as i jas visai kitaip reaguoju. Taip !!! nezinau kas bus rytoj bet siandiena taip jauciuosi. as nepatareja, Jums paciai spresti, bet nors pabandykite aplankyti kokia sventa vieta, kur pamaldos nera ritualas bet yra bendravimas per Dieva, tokia baznycia Pakutuvenuose, bendraukite su dvasingais zmonemis, tai Jums parodys tolimesni kelia. P.S as jokiu budu nesu davatka, i baznycias eidavau del to kad visi eidavo, o dabar einu nes man ten gera, gaunu tai ko negausi ne pas viena psichologa. siuo momentu as nebegeriu jokiu vaistu, uzmirsau kas tas nerimas, pyktis. dabar as tuo dziaugiuos o kas rytoj bus ziuresim, bet dabar as dedu visas pastangas kad taip ir toliau jausciausi:-)

  7. Asta parašė:

    o ka daryti, jei šimto kilometro atstumu nėra psichologo,o vazinėti brangus malonumas, nėra lėšų. Man depresija labai sunkina ir asmenini gyvenima ir darbą, dirbu su vaikais. Apie tai, kad lankausi pas psichiatrą, niekada neslėpiau. Aišku pašaipų daug iš kolegų pusės,,bet tai juk ne svarbiausia

    • Dalia parašė:

      tai zinoma tai nera svarbiausia, lai zino nors visas pasaulis, svarbu kad Jus pati gerai jaustumetes. o kaip jausites gerai, Jums neberupes aplinkiniu zmoniu nuomone:-)

  8. draugė parašė:

    Sveika, nelaimės drauge. Svarbiausia drąsos! Patarčiau pirmąsias konsultacijas nueiti pas tikrai gerą gydytoją, jie dažniausiai dirba privačiai. Klaipėdoje toks vizitas kainuoja apie 40 eurų. Kai atitaikys vaistus ir jūs pajusite pagerėjimą, nuspręsite, kaip toliau gydytis – privačiai ar valdiškai. Tik nedelskit – viskas gali dar labiau komplikuotis. Tai labai svarbu. Viską pergyvenau savo kailiu, o dabar su vaistais gyvenu neblogai. Svarbiausia, atitaikyti vaistus, o seroksatas man taip pat nepadėjo.

  9. Sigitas parašė:

    Suprantu kas yra depresija, suprantu tuos žmones ir labai užjaučiu, Jėzus Kristus sako:
    «Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu!»
    ‭‭Mato‬ ‭11:28 LBD

    Atiduokite visus savo rūpesčius jam,gyvajam Dievui, tada jis jumis rūpinsis.
    «Paveskite jam visus savo rūpesčius, nes jis jumis rūpinasi.»
    ‭‭1 Petro‬ ‭5:7‬ ‭LBD‬‬

    Tik Viešpatyje galima rasti tikrą ramybe, tik jo artume tikras džiaugsmas.
    «Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.»
    ‭‭Filipiečiams‬ ‭4:7‬ ‭LBD‬‬

    Linkiu ieškoti, kas ieško randa.

  10. Algis Ajeras parašė:

    Vajė… Depresyvi būsena turi begalią priežasčių ir jos gali būti labai skirtingos. Ir vartoti kokius tai vaistus..? Nu čia jau nežinau… Galbūt, galbūt kokiais tai tik pačiais pačiausiais kritiniais momentais, kad neiššokti iš balkono, nes tai dvasinė ir psichologinė būsena, o ne liga. Tai minčių padarinys arba vidinė dvasinė transformacija, kada ankstesnės prasmės bei reikšmės praranda savo „svorį”, o naujos prasmės dar neatpažįstamos ir viskas ima rodytis beprasmiška. Tad manau čia pagalbos verta ieškoti itin atidžiai renkantis pas ką. Ir tai jau būtų gili psichologinė ir dvasinę analizė atverianti galimybes platesniam suvokimui. Baimę nerimas kyla iš tų pačių psichologinių ir dvasinių ištakų. Štai K.G.Jungas pakankamai efektyviai padėdavo atrasti tikrąsias priežastys ir tariama liga tiesiog išnykdavo be pėdsakų ir be jokių medikamentinių preparatų pagalbos. Yra ir esamame laike žmonių, galinčių veiksmingai padėti surasti tą takelį, tas dureles. Tačiau eiti ir išeiti visada teks pačiam, nes čia ne tabletė, kuriu viską užglušina ir dar sukuria priklausomybę nuo jų vartojimo.

  11. Algirdas parašė:

    tikrai negaliu nieko tvirtinti, nes pats nevartojau, iš kitų irgi neteko girdėt tiesiogiai, bet tiesiog susipažinimui pateikiu nuorodą maisto papildo, kuris natūralus, ir kaip ir naudingas tokių bėdų, ir ne tik, atveju…

    lamininegalia.lt

    autorei linkiu kaip nors atsilaikyti, kaip nors.

  12. Anonimas parašė:

    Skaitau komentarus ir galvoju, kad kiekvienas zmogus turi savo nuomone ir patirti. Asmeniskai as visuomet buvau pries vaistu, nes manau tai problemos neissprendzia, bet tai tik mano asmenine nuomone, kuria norisi pasilaikyti sau. Teko lankytis pas psichologa… bet vien lankytis tai nereiskia pasveikti. :) Suvokiau, kad esminis dalykas yra darbas su savimi. Siais greituju technologiju laikais ipratome prie tempo ir greitu problemu sprendimu (quick fix).Bet… kas susije su mumis paciais,juk tai taip greit nesigauna. O jeigu pabandzius pasistengti pazinti save. Negaliu kalbeti uz visus, bet stai dalykai kurie padeda man.
    Vonia. Vanduo mane ramina. Ir jeigu jau jauciu, kad kyla nerimas prisileidziu vonia vandens, prisipilu kvepenciu niekuciu ir guliu :)
    Pienas su medumi. Atrodo juokinga net pati mintis, nes primena vaikyste.. bet pats vakarinis ritualas teikia ramybe. As issirenku pati mieliausia puodeli, pasisildau pieno, isdidziai isidedu medaus sauksteli ir atsisedus lovoje isgeriu :))
    Minciu rasymas. Sitas padeda labiausiai. Surasau savo „sujauktas” mintis ant lapelio (nesvarbu nei eiliskumas nei turinys, svarbiausia israsyti) ir tuomet ta lapeli sudeginu. Nepatikesit, bet tam turiu labai grazia knygele, net atrodo gaila deginti, bet rasyti i ja labai smagu..
    Svarbiausia ka norejau pasakyti tai atrasti „savo arkliukus”. Patarimu labai daug, bet tik jus pati galite atrasti savuosius. Sekmes!

  13. Ed parašė:

    Indre, jei reikia draugo par. į esneideraitis@gmail.com. Man 29 Sirgau apie 10metų. Kreiptis pagalbos negalėjau, bet ir būtų nepadėję, atsitiktinai suradau priežastį, kad sergu celiakija – alergija grūdų baltymui. Nežinau kaip aš išlikau gyvas ir nepraradęs savęs, įtariu mane gelbėjo nuojauta ir draugas.

  14. HELEN WILSON parašė:

    Sveiki,
    Ar finansiškai žemyn? Ar jums reikia nedelsiant paskolą mokėti savo skolą ar jums reikia paskolą nustatyti savo verslą? Ar jums reikia konsolidavimo paskolą ar paskolą? Ar jums buvo atmestas bankų ir kitų finansų įstaigų? Paieška ne daugiau, nes HELEN WILSON PASKOLŲ įmonė čia, kad visas savo finansines problemas praeities dalykas !! Mes skolinti įmonėms, privatiems asmenims ir asmenims su mažomis palūkanomis ir prieinamą normos 2%. Jūs galite susisiekti su mumis elektroniniu paštu per: (helenwilson719@gmail.com)
    dėkoju

  15. vaclovas parašė:

    Tikrai uzjauciu visus. Zinojau apie tai bet vel nustebau, kad taip gali atsitikti Zmogui. Tiesa, is kur ta melancholija, depresija, kazkoks „generalizuotas nerimas!!!”, koks nors moksliskas bla bla ir t.t.. Atsiprasau, nes as esu statybininkas.

  16. Loreta parašė:

    Skubiai reikia paskolos verslui? Aš patariu jums visiems kreiptis į poną Theodore už bet kokią paskolą. jis buvo labai malonu man ir mano vyrui, jis padėjo mūsų verslui augti, ir mes labai grafeful jam, todėl aš ir mano vyras nusprendė pasidalinti tai internete, kad pasakytų visiems apie šį gerą žmogų. jo kontaktinis el. pašto adresas yra (theodorejamesonfinance @ gmail . com)

Komentuoti: Gy Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.