Turiu vaikiną, bet negaliu susiimti ir nežiūrėti į kitus0 (0)
Klausimas: Sveiki, norėčiau pasidalinti savąja problema… Man 18 metų, turiu vaikiną, mes kartu jau beveik metus.
Bet yra problema, aš negaliu susiimti ir nežiūrėti į kitus vaikinus, flirtuoju, kartais net bučiniu apdovanoju… Žinau, kad negerai elgiuosi, bet man to reikia kažkodėl.
Nesakau, kad aš nemyliu savo vaikino. Aš jį labai myliu, kartais net pamirštu save ir viska atiduodu jam, noriu su juo būti ir apdovanoti viskuo ko tik jo širdis geidžia ir stengiuosi tai daryti (žinoma, to, kad jis taip elgtusi retai susilaukiu).
Todėl manyje begalės klausimų, aš nesuprantu savęs… Ar aš tiesiog „nesusitupėjus”? Ar vaikinas man kažko nesuteikia ir aš bandau to ieškoti kituose vaikinuose?
Ačiū, kad atsakysite
Vilma (vardas pakeistas)
Atsakyms: Sveika,Vilma, iš Tavo aprašytos situacijos matosi, kad esi sutrikusi ir ne visai supranti savo jausmų ir elgesio: „ myli vaikiną, bet dairaisi į kitus, flirtuoji, ar net jiems dovanoji bučinius“. Pati matai, kad tai nėra visiškai gerai, tačiau teigi, jog „to kažkodėl Tau reikia“.
Pateikei porą klausimų: „ar tai Tu „nesusitupėjusi“? , ar „vaikinas Tau kažko nesuteikia ir Tu to ieškai kituose vaikinuose?“
Pabandykim pasvarstyti kodėl mylinti mergina galėtų dairytis į kitus vaikinus, flirtuoti ir dovanoti jiems bučinius? Čia man iš karto iškyla pora prielaidų:
Pirma prielaida apie Tavo nepatenkintus lūkesčius. Parašei, kad vaikiną labai myli, kartais net save pamiršdama viską jam atiduodi. Ir čia pat parašai, kad „žinoma (kodėl žinoma?), kad iš jo to paties sulauki retai“. Natūralu, kad save atiduodant ir labai stengiantis dėl kito žmogaus mes tikimės iš jo to paties. Ir jei to negauname – nusiviliame. Gal tas nusivylimas ir verčia „dairytis“, o gal kaip „bausmė“ mylimajam už tai, kad negauni to, ko tiekiesi – yra flirtas ir bučiniai kitiems vaikinams?
Kita prielaida – gal vaikinas „ne tas vienintelis?“. Jauname amžiuje yra visiškai normalu draugauti, įsimylėti, ieškoti, dairytis, klysti… Gal čia yra būtent šis variantas?
Atviras pokalbis su savo mylimu vaikinu apie tai, kaip jautiesi, galvodama, kad jam atiduodi daugiau savęs, iš jo nesulaukdama to paties, tikrai čia galėtų padėti. Neretai mes iš savo šeimų atsinešam elgesio modelius, kurie kitam nepatinka, yra nesuprantami ar tiesiog nežinomi. Matai,Vilma, kiekvienas, o ypač jaunas žmogus mokosi santykių su kitais žmonėmis dalindamasis ir kalbėdamas. Gal pasikalbėjus ir pasimokius vienam iš kito „kas patinka tau, kas patinka man“, labiau suartėtumėte ir nebeliktų poreikio „dairytis“.
Sėkmės!
Psichologė Jurgita Skiparienė
jurgita.skipi@gmail.com