Uošvienė ir marti0 (0)
Senovės Kinijoje, kai mergina ištekėdavo, ji turėdavo išsikelt gyventi į vyro namus, o ten jam ir jo motinai patarnauti. Taip nutiko, kad viena mergina, po vestuvių, nebegalėjo ištverti nuolatinių savo uošvienės priekaištų, tad nusprendė jos atsikratyti.
Mergina kreipėsi į prekeivį žolelėmis, kuris buvo jos tėvo draugas:
– Nebegaliu daugiau gyventi su savo uošviene. Ji veda mane iš proto. Ar negalėtumėte man padėti? Aš gerai sumokėsiu.
— O kuo gi aš gali tau padėti? — paklausė žolininkas.
— Noriu, kad parduotumėte man nuodų. Nunuodysiu ją ir taip atsikratysiu visų rūpesčių — atsakė ši.
Po ilgų apmąstymų žolininkas tarė:
— Gerai, aš tau padėsiu. Bet turi atminti du dalykus. Pirma, tu negali nunuodyti uošvienės iškart, nes taip žmonės supras, kas išties įvyko. Aš duosiu tau žolės, kuri marins ją pamažu, tad niekam neateis į galvą, kad ją nunuodijo. Antra, kad galutinai užkirstumėm kelią bet kokiems įmanomiems įtarimams – turi suvaldyt savo pyktį, išmok ją gerbti, mylėti, jos klausytis. būti kantri. Tada niekas neįtars tavęs, kai ji numirs.
Mergina su viskuo sutiko, paėmė žoleles ir dėjo jas uošvienei į valgį. Be kita ko, ji išmoko save kontroliuoti, gerbti ir klausytis uošvienės. Kai toji pamatė, kaip pasikeitė jos marti, tai visa širdimi ją pamilo. Ji visiems pasakojo, kad jos marti pati geriausia, tokia, apie kurią galima tik svajoti. Po pusmečio, santykiai tarp jų tapo labai artimi, kaip tarp tikros motinos ir dukters.
Ir štai vieną dieną mergina atėjo pas žolininką maldaudama:
— Dėl viso kas šventa, meldžiu, išgelbėkit mano uošvienę nuo tų nuodų, kurių jai daviau. Nebenoriu jos mirties. Ji tapo pačia nuostabiausia uošviene, ir aš ją pamilau.
Žolininkas nusišypsojęs atsakė:
— Nesijaudink, nedaviau tau jokių nuodų. Tai tebuvo paprasčiausi prieskoniai. Nuodai buvo tavo galvoje, ir tu pati nuo jų pasveikai.
ne visada tai padeda, yra žmonių kurie tyčia kenkia kad ir kaip juos gerbi ir prisitaikai, ne visada pats susikuri neapykantą.atleidi, užmiršti ir linko tam žmogui visko kas geriausia, padedi ir vistiek niekas nesikeičia kaip šiko ant galvos tgaip tebešika. todėl reikia mokėti gerbti ir save ir tokius santykius nutraukti aišku neatimant gyvybės kitam.
Dėja tenka sutikti su giedre- ne visada toks „metodas” suveikia :) manoji anyta kaip buvo velnio pramanyta taip ir liko- „rakštis subinėj”.. Tačiau nustojus su ja „kariauti”- viska iš savo pusės padarau, kad santykiai būtų geri ir taip akivaizdžiai, kad vyras žinotų situaciją….jei anyta raganėja, tai aš bent rami, kad neišprovokavau, nepradėjau ir tt- jau po pusmečio vyras pamatė, kad problema ne su manim, o su jo mamele :) tai jis jai moralus skaito, kaip turėtų elgtis suaugusi moteris :D
P.S. niekada vyrui nesakykite nieko blogo apie jo motina, o kai jis pradės vardinti jos trukumus- kartais ja truputi užtarkite. Man visi barniai su vyru dėl uošvienės iškart baigės :)
O dangau tu šventas! rašytojai didieji – Marti neturi uošvienės, o tik anytą.
Uošvienę turi žentai.
„Dabartinės lietuvių kalbos žodynas” (1993): uošvis(-ė) – žmonos (vyro) tėvas, motina (871 p.).
Mano anyta – geras žmogus. Gaila kad po skyrybų su jos sūneliu telikau tik šešeliu… Laikas parodė kas ko vertas.
mano istorija kitokia…is pradziu viskas buvo gerai….ir dar veliau gerai…kai jau pradejo kabinetis…as vis klausiau ir jos ir visos seimyneles patarimu, galvojau o cia mano vyro motina, ji uzaugino-kaip mokejo;)))))ieskojau jai pateisinimu jos poelgiams, pasakymams…kitaip nemoka, neismokino, skirtingos seimos, reik priimt kitokius….ir t.t.bet dabar suprantu, kad kai nurios” bobos”yra tik akiplesos, mandagumo neturi jokio, uzjautos ar pagalbos jokios….o jei dar pradeda tave lyginti su dukra….kai netinka tavo apsirengimas, kalba, veikla…..na zodziu poto kai pradejo lyginti mane su savo dukra, mano vaikus su savo dukros vaikais-ir kokie jie geri-o maniskiai siaip sau…uzktniso….reikejo iskart suprast kas per zmogus-jei as vasara buvau su berankoviu sukne, gal 26 metu-jinai nesedo prie musu stalo, nes as neapsirengus padoriai….o buvo normali suknute, 30 laipsniu karstyje…..arba kai mano dzisnai netinka….na zodziu…o kai sunelis gime per anksti ejo visiems ir kalbejo kaip jai sunku, nors to leliuko nebuvo net macius, prisilietus prie jo…zmonems, kurie net nezinojo kad as nescia-ir paliko ispudi kad as pasidariau aborta….kai zmones sake….oi uzuojauta, kad tau reikejo rinktis toki buda….tai yra paliko informacija „grazia” nuosaly….supratau, kad pasakymas atsiprasau is jos burnos nieko nereiskia….reikia zinoti, kad cia ne esme ANYTA-cia esme zmogus….koks zmogus jinai yra….kaip elgias su kitais ne tik su tavim, kiek zmoniu su ja elgias normaliai, ir kiek draugu jinai turi….