Vieną dieną tapome meilužiais ir dabar nepavyksta išsiskirti
Klausimas: Tarp manęs ir mano meilužio amžiaus skirtumas gan didelis. Bet tai man niekada netrukdė. Nei aš jį viliojau nuo žmonos, nei priekaištavau dėl kažko, tiesiog stengiausi būti gera draugė. Net nesistengiau jam patikti, nors, kad patinku, žinojau nuo pirmos mūsų pažinties dienos. Vieną dieną tiosiog taip gavosi, kad tapome meilužiais. Viskas buvo iš pradžių gerai. Vėliau viskas pašlijo, atsiskleidė jo melas man, aš visada maniau, kad šnekamės atvirai, net negalėjau pagalvoti, kad man meluos… Bet pasirodo klydau. Daug sykių bandžiau išsiskirti, jam visas priežastis išdėsčiau argumentuotai kodėl mudu turime skirtis. Bet ne vieną kartą jis pas mane ant kelių parėjo. Po visų melų aš juo nebetikiu. Jis sakosi nesigailys, kad su manimi pradėjo romaną, vėliau sužinau, kad gailisi ir panašiai. Pabandžiau vėl su juo pasikalbėti, pareiškė, kad nori skirtis, kai bandau ji prakalbinti, bandau paliesti – elgiuosi kaip su šunimi. Nebežinau ką daryti, tiesiog nebendrauju arba bendrauju su juo paviršutinkškai, prašiau ne kartą, kad mane paliktų jeigu nemyli, jeigu jam su manimi blogai. Amžinai teisinasi tuo, kad taip elgiasi, nes bijo, jog jo žmona atims vaiką, ir ką paskys aplinkiniai žmonės. Ką man daryti, jeigu jis manęs nepaleidžia emociškai? Dėl to mūsų emocinio ryšio jaučiuosi ir pati blogai.
Rūta (vardas pakeistas)
Atsakymas: Sveiki, miela Rūta, iš Jūsų laiško matyti, kad vienas kitam simpatiją jaučiantys partneriai negali ilgai džiaugtis platoniška meile, kuri grįsta emociniu ir dvasiniu artumu, abipusiu garbinimu apgaubtu romantikos ir euforijos. Kiek galima tikėti tokios draugystės realumu, atskleidžia Jungtinių valstijų Marylando universiteto mokslininko G. Greifo atlikti tyrimai, tiriant platoniškus santykius tarp vyro ir moters. Kad platoniškais santykiais neabejoja, teigia net 65% moterų, bet vis dėlto dauguma tiriamųjų vyrų ir moterų teigė pirmiausiai tampantys draugais, o vėliau juos ima sieti fizinė trauka. Taip atsitiko ir su jūsų draugyste, kuri toli gražu nebuvo pirminis santykių motyvacijos šaltinis.
Pagal Sigmundo Freudo asmenybės vystymosi teoriją Superego (vertybės, idealai, reiškinių įvertinimo teisingumas, remiantis moraliniais standartais) pritarimo stoka sukelia kaltę, gėdą, menkavertiškumo jausmą. Iš čia kyla bandymai save teisinti, kad neesate vedusio vyro šeimos gerovės griovėja, o tik, kaip rašote, nors ir keistai tai skamba – „stengiausi“ vedusiam vyrui būti gera drauge.
Moteris turi stiprų ginklą – jaunystę, gražią odą, patrauklų kūną, seksualumą, empatišką, supratingą bendravimą, kuris nuginkluoja ne vieną vyrą, ypač jei jis vyresnio amžiaus. Kadangi esate daug jaunesnė už jo žmoną, tad greičiausiai ir labiau geidžiama, viliojanti. Numanau, kad tą savo pranašumą ir pati puikiai jaučiate. Literatūroje dažnai minimas faktas, kad jaunesni vyrai ir moterys siekia bendrauti su vyresniais partneriais, o vyresni su jaunesniais. Pirmu atveju, jaunesnius žavi vyresnių patirtis, jų brandumas, seksualinė patirtis, platesnė pasaulėžiūra, ko natūraliai pasigendama bendraujant su bendraamžiais. Vyresnius žavi jaunystė, noras jaustis patiems jaunais, geidžiamais, seksualiais, esant šalia daug jaunesnio partnerio. Visuomenėje toks fenomenas stebimas visais amžiais. Be to, nuo senų laikų išlikęs posakis – „Vyrai myli akimis, o moterys ausimis“ pasitvirtina ir šiuo atveju…
Rašote, kad bendraudama su savo meilužiu patyrėte daug melo, tačiau pateikiate tai gana aptakiai, neminite ką tikslai jis melavo. Numanau, kad tai gražios bendros ateities viltis kurstančios parnerio kalbos. Neretai vyrai žada, kad išsiskirs su savo „ragana“- žmona ir tai tik laiko klausimas, daug kalba apie prastą santuokinę situaciją šeimoje ir taip bando gauti pritarimą savo kalboms. Meilužis turbūt suprato, ko jums reikia, o tą jau rašiau – „Moterys myli ausimis“. Kaip manote, ar nėra naivu tikėtis, kad jūsų sugulovas darys taip kaip jums melavo ar žadėjo? Panašu, kad jam yra labai patogu turėti santykius be įsipareigojimų, o pasismaginus vėl grįžti į šeimą, kurią jis ir toliau saugoja. Jam gana patogu, kad sutikote slapta turėti santykius. Bet ar tai sąžininga jūsų atžvilgiu? Kai jis būna su savo žmona, jus tuo metu jo vis laukiate? Rašote, kad jums netrukdo daug vyresnis partnerio amžius. Taip, dabar netrukdo, bet ar tokie santykiai ilgainiui nėra pasmerkti žlugti? Su amžiumi interesai keičiasi, seksualinė energija silpsta ir tas kas žavėjo gali nebežavėti. Turite rimtai apmąstyti tolesnių santykių perspektyvą – surašykite popieriaus lape partnerio minusus ir pliusus, pasižiūrėkite kas persveria. Ar verta save investuoti į šiuos santykius, kokia bus grąža, pasekmės?
Pastebiu, kad gal ir nesąmoningai, bet gana primygtinai tikitės, tarsi reikalaujate iš šio žmogaus meilės, pripažinimo, dėmesio, nuoširdumo, bet ar išties turite tam pagrindo? Esate juo nepatenkinta, bet nepaliekate. Kas trukdo palikti? Juk kuo giliau į mišką, tuo daugiau malkų prikapojate, leidžiatės vis į didesnes intrigas. Teigiate, kad norite skirtis su juo, bet skirtis, jums juk nereiškia teismo, turto ir vaikų dalybų, kažkokios didelės tragedijos, netekties – tiesiog nutraukiate ryšius ir gyvenate laisvą gyvenimą, atvirą naujoms galimybėms, pažintims ir įspūdžiams.
Jūsų meilužis savo veiksmais, manau, aiškiai duoda jums suprasti, kad nepaliks šeimos. Turi vaiką, kaip minėjo, ir neleis, kad jo elgesį pasmerktų aplinkiniai, t.y. draugai, pažįstami ar giminės. Jis nenori prarasti ryšio su artimais jam žmonėmis, su įprasta jam aplinka. Meilužis numano, kad jo amoraliam elgesiui nieks nepritars ir gera nuomonė apie jį, reputacija, panašu, kad svarbesnė už jūsų santykius, už galimą bendrą ateitį.
Paliečiame jo sąžinės klausimus, šeimos atžvilgiu, bet lieka visai neapšviesti jūsų. Teigiate, kad jisai jūsų nepaleidžia, o gal vyksta priešingai – nepaleidžiate jo jūs? Kita vertus, negi Jums patinka tokie migloti, kankinantys, neaišku kokiomis vertybėmis grįsti santykiai, negi vis dar kažkiekek imponuoja? Manau, kad tęsdama juos toliau, stipriai rizikuojate palaipsniui labai pakenkti savo savigarbai. O tai gali turėti žlugdantį poveikį jūsų asmenybės radai, laimingumui ir sėkmei gyvenime. Nepaprastai liūdna darosi, kai pagalvoju, kokią auką skiriate šiam žmogui – geriausius savo metus. Galimybę atrasti pilnaverčius santykius iškeičiate į kankinančias emocines patirtis ir sunkius išgyvenimus. Jūs ne tik aukojatės dabar, bet ir didinat, mano supratimu, riziką, jog ateityje, kurti naujus santykius su vyrais bus sudėtingiau. Jus žalojančių išgyvenimų pasekoje, iškilusios senos baimės, negeri atsiminimai ir nuoskaudos gali gerokai užtamsinti giedrą meilės dangų. Tokie randai negreitai gyja. Suprantu, jog sunku, bet linkiu pasitelkti į pagalbą ne tik jausmus, bet įsiklausyti ir į proto logiką. Panašu, kad visa atsakomybė dėl šių santykių užkrauta jums, turėtų būt išties sunku vienai viską nuspręsti, ypač kai banguoja stiprios emocijos, jausmai. Šiuo atveju jums tikrai pravers tvirta atrama, šiltas ir palaikantis specialisto žvilgsnis, tad kviečiu drąsiai kreiptis pagalbos į psichologą.
.
Psichologė Oksana Čekavičienė
o.cekaviciene@gmail.com