Vieno žmogaus šiukšlės yra kito žmogaus lobis
5 (2)

Iliustracija: unsplash.com / Galina Nelyubova

Kas mus motyvuoja elgtis atsakingai, pilietiškai, baimė ar džiaugsmas?

Kiekvienais metais pasaulyje susidaro didžiulis kiekis atliekų. Numatoma, kad iki 2050 m. pasaulio kietųjų komunalinių atliekų susidarymas padidės maždaug 70 procentų iki 3,4 milijardo metrinių tonų [1].

Nepaisant to, yra posakis „vieno žmogaus šiukšlės yra kito žmogaus lobis“. Švedija pamatė galimybę ir pradėjo perdirbimo revoliuciją, paversdama atliekas energija ir sukurdama kelių milijonų dolerių vertės pramonę [2]. Atliekų pavertimas energija ir perdirbimas yra suderinami ir vienas kitą papildantys elementai žiedinėje ekonomikoje [3]. Vadinasi, perdirbimas yra vienas iš žiedinės ekonomikos raktinių žodžių [4] ir pagrindinė atliekų mažinimo strategija [5]. Kita vertus, vartotojai dėl neveiksmingos socialinės reklamos, per mažos naudų komunikacijos dažnai yra laikomi netvaraus vartojimo įpročių įkaitais [6].

Tyrimai rodo, kad visuomenės įsitraukimas ir elgesio pokyčiai neatsiejami nuo sėkmingo perėjimo prie žiedinės ekonomikos [7]. Socialinė reklama, skatinanti perdirbimą, yra viena iš priemonių, skatinančių visuomenę siekti aukštesnio perdirbimo lygio. VDU tyrėjai, įgyvendindami HORIZON2020 projektą „Twinning for Promoting Excellence, Ability and Knowledge to develop advanced waste gasification Solutions” (TWIN-PEAKS), atliko tyrimą [8], ir nustatė, kad pasąmoningai vartotojai tikėtina siekia pozityvios ateities, todėl teikia pirmenybę džiaugsmingiems vaizdams apie ateitį (reklamoms, parodančioms, kokia bus graži ateitis, jei rūšiuosime atliekas), lyginant su baimę, grėsmę keliančiais vaizdais (baimę keliančiomis, grėsmingą ateitį nevykstant rūšiavimui parodančiomis reklamomis). Sąmoningai vertinant, baimės kreipinio reklamos laikomos įdomesnėmis, greičiausiai todėl, kad jos atrodo labiau emocingos. Nepaisant to, mąstymas, kad baimę skatinanti reklama yra įdomesnė, nevirsta veiksmais (ketinimu rūšiuoti), tai tik greita emocinė reakcija į labai emocingą grėsmę rodančią reklamą. O siekiant didesnio poveikio teigiamam požiūriui į perdirbimą ir norą veikti (rūšiuoti), mus, remiantis tyrimo rezultatais, labiau veikia džiaugsmingi gražios ateities vaizdai.

Doc. dr., vyr. m. d. Viktorija Grigaliūnaitė

Šaltiniai:
[1] Statista (2022). https://www.statista.com/
[2] Blue Ocean (2022). https://www.blueoceanstrategy.com/blog/turning-waste-energy-sweden-recycling-revolution/
[3] Van Caneghem, J., Van Acker, K., De Greef, J., Wauters, G., Vandecasteele, C. (2019). Waste-to-energy is compatible and complementary with recycling in the circular economy. Clean Technologies and Environmental Policy, vol. 21, pp.925–939.
[4] Diaz-Lopez, C., Bonoli, A., Martín-Morales, M., Zamorano, M. (2021). Analysis of the Scientific Evolution of the Circular Economy Applied to Construction and Demolition Waste. Sustainability, vol. 13(16), 9416.
[5] Li Y., Yang D., Liu Y. (2021). The Effect of Message Framing on Consumers’ Intentions to Purchase Recycling-Aiding Products in China. Sustainability, vol. 13, 6966.
[6] Gangale F., Mengolini A., Onyeji I. (2013). Consumer Engagement: An Insight from Smart Grid Projects in Europe. Energy Policy, vol. 60, pp. 621–628.
[7] Eurobarometer (2017). Attitudes of European Citizens Towards the Environment, pp. 2–5.
[8] Grigaliūnaitė, V., Pažėraitė, A., Račkauskas, M. (2022). The determination of the impact of emotional advertising appeals on willingness to recycle. Proceedings of the 2022 International Conference “ECONOMIC SCIENCE FOR RURAL DEVELOPMENT” No 56 Jelgava, LLU ESAF, 11-13 May 2022, pp. 25-33. DOI: 10.22616/ESRD.2022.56.002

Įvertinkite!
[Balsavo: 2 Vidurkis: 5]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.