Vilnius meras Remigijus Šimašius: sveikai gyvensenai negali būti daromos biurokratinės kliūtys

Remigijus Šimašius, maratone

Visuomenėje matomas vis didesnis susidomėjimas sveika gyvensena. Sveikatingumo metais startavęs sveiko gyvenimo būdo pavyzdžių projektas „Aš – už sveiką Lietuvą“ pateikė daug konkrečių patirčių, kaip sveika gyvensena pagerina gyvenimo kokybę, daro žmones laimingesnius. Prie šio projekto prisidėjo ir Vilniaus savivaldybės meras Remigijus Šimašius ir pasidalijo savo sveiko gyvenimo būdo patirtimi. Žiniasklaidoje pasirodė ne viena žinutė, kaip R. Šimašius savo kasdieninėje veikloje skiria dėmesį elementarioms sveikatingumo veikloms, o tapęs meru pasistengė, kad savivaldybės administracijos pastate visiškai nebūtų vartojamas alkoholis. Tad paprašėme žinomo politiko pasidalinti plačiau savo sveikatingumo patirtimi, kuri gali būti įdomi, įkvepianti paraginanti ir kitus prisiimti vis didesnę atsakomybę už savo sveikatą.

Pirmiausia noriu paklausti, ar visą laiką nuosekliai propagavote sveiką gyvenimo būdą, ar buvo koks suvokimo, sąmonės, elgesio pasikeitimas?

Mano gyvenimo būdas keičiasi visą laiką ir nėra taip, kad atradau dabar galutinį ir nekintamą. Bet tendencija yra aiški, judėti link sveikesnio gyvenimo būdo. Alkoholiu nepiktnaudžiauju ir nerūkau, stengiuosi daugiau sportuoti bei turėti pozityvias mintis. Tai yra svarbiausi elementai. Taip pat stengiuosi maitintis pagal sezoną, natūraliai. Esu šalininkas požiūrio, kuris teigia, kad reikia maitintis pagal klimato zoną ir sezoniškumą, vartoti kultūras, kurios tuo metu yra šviežiausios ir natūraliausios. Nebuvo tokios dienos, kad atsikėliau ir sugalvojau radikaliai keistis. Natūraliai viskas ėjo po truputį, kas atvedė prie protingesnių sprendimų.

Ar buvo tokių momentų, kai galvojote, kad kai ką reikia pakeisti ir elgtis kitaip?

Studijų metais kelis bokalus alaus išlenkdavau, tai nebuvo kasdienybė, bet savaitgaliais pasitaikydavo. Man savaime gyvenimo tėkmėje atėjo supratimas, kad tai džiaugsmo gyvenime neprideda, o sekanti diena nebūna tokia, kad smagu ir lengva atsikelti.

Kas labiau šeimoje paskatina sveikai gyventi – žmona ar pats? Kokias sveikatingumo priemones propaguojate kasdien?

Geriu daug vandens, kiekvieną rytą į darbą savivaldybėje lipu laiptais į 19-ą aukštą. Savaitgaliais visą laiką pabūnu gamtoje, aktyviai leidžiu laiką. Sveiką gyvenseną mėgstame abu ir nei vienas šioje srityje nesame „tempiantys“ ar „stumiantys“. Mes vienas kitą palaikome. Bėgioju ir stengiuosi sveikai maitintis.

Kas pagal jus yra sveikai maitintis?

Tai yra sezoniškas maitinimasis pagal Lietuvos realijas: pavasaris, vasara, ruduo – žalumynų metas, tai salotos, šviežios daržovės, vaisiai, uogos. Žiema – raugintų agurkų ir kopūstų metas, pavyzdžiui, neperku pomidorų iš parduotuvės žiemą. Labai paprasta: maistas kuo natūralesnis, šviežesnis.

Kokia fizine veikla užsiimate?

Dabar yra labai daug išmaniuose telefonuose programėlių. Abudu su žmona turime žingsniamačių programėles, ir kas vakarą pasitikriname, kuris daugiau nuėjo. Supratimas tikrai yra, kad kasdien reikia būtinai kažkiek pajudėti. Dalyvauju maratonuose.

Išbėgu dažnai pabėgioti, mėgstu nueiti į šaudymo pratybas. Turiu sodybą, į kurią savaitgaliais važiuoju ir mėgstu ten padirbėti. Gal kai kam tai yra kasdienybė, o man tai yra gyvenimo būdo pakeitimas, darbe daug laiko sėdžiu, o sodyboj reikia kažką pakilnoti, papjaustyti – tai visai kitas žanras, gaunu natūralaus fizinio krūvio. Dabar šiek tiek apleidau turistines gamtines keliones, anksčiau labai rimtai užsiminėdavau kalnų turizmu. Tačiau stengiamės su šeima praktikuoti fiziškai aktyvias keliones: pėsčiomis, su dviračiais, baidarėmis. Mano nuomone, gamtos kelionės dar yra nepilnai atrastos, Lietuvoje daug ką galime nuveikti ir žmonės per mažai laiko praleidžia gamtoje, gryname ore. Juk ir miestuose yra parkai, reikia tik noro.

Viešoje erdvėje nuskambėjo, kad savivaldybėje jums tapus meru – nė lašo alkoholio. Pakomentuokite tai plačiau.

Iš tiesų ši žinia garsiai nuskambėjo, kad nė lašo alkoholio šiame pastate. Gaila, kad dalis žmonių tai priėmė, kaip įžeidimą, nes tai nereiškia, kad čia buvo pastoviai girtaujama, bet spintelėse gėrimų tikrai teko matyti ir baliukų buvo. Teko girdėti daug istorijų, kaip žmonės įraudusiais veidais skirstosi po įvairiausių progų. Norint to išvengti, reikia tiesiog padėti tašką ir tiek. Jeigu yra kokia proga, kavinės aplinkui nedingo, galima ten nueiti ir pasėdėti po darbo, o įstaigoje reikia dirbti.

Ar galvojate kokias priemones įvesti susijusias su rūkymo mažinimu?

Mano artimiausiose komandoje rūkančių nėra. Kalbant apie visą mikroklimatą darbe, nemanau, kad vadovas turi lįsti į asmeninius dalykus, svarbiausia darbo rezultatai. Tačiau jei rūkoma darbo laiko sąskaita – to tikrai neturėtų būti. Bet galbūt reiks pagalvoti apie tai, kaip būtų galima paskatinti nerūkančius žmones.

Mano nuomone, tūrėtų daugėti ne draudžiančių, o primenančių, paraginančių ženklų. Pavyzdžiui, kalbant apie nerūkymo zonas, nebūtinai tai turi būti draudžiantys rūkyti ženklai, tai galėtų būti kaip įspėjantis ženklas – „Pasitikrink ar nekenkti kitiems!“. Ne tai, kad nešiukšlink, bet nuoroda, kur išmesti šiukšles ir panašiai. Juk labai svarbu, kaip tai padarysime. Noriu tai pristatyti pozityviai.

Vilniuje veikia Savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, judėjimą skatinanti savivaldybės įmonė – „Sveikas miestas“. Kokias dar skatinimo ar kontrolės priemones galėtų taikyti savivaldybė, kad žmonės gyventų sveikiau?

Iš tiesų labai džiugu, kad Vilniuje vis daugėja žmonių, kuriems yra priimtina sveiko gyvenimo filosofija. Tai jau mato visi. Ir mano tikslas yra užtikrinti, kad visur, kur žmonės gyvena ar dirba, šalia būtų galima ir ramiai pasėdėti, pabėgioti, kitaip pasimankštinti. Kad būtų galima dviračių takais normaliai susisiekti iš tankiausiai gyvenamųjų rajonų iki centro. Taip pat labai svarbu palaikyti ir plėsti bendrą nuotaiką sveikatingumui kurti. Tad akivaizdu, kad visi tradiciniai bėgimai, sveikatingumo renginiai turi tik plėstis. Ir aš juos palaikysiu, skatinsiu ir pats kiek galėsiu juose dalyvausiu.

Svarbiausias dalykas yra bendrojo lavinimo, švietimo srityje, kadangi viskas prasideda nuo vaikystės, aš matau, kad kūno kultūros pamokos turi tapti labai svarbios ir patrauklios vaikams. Visi susikoncentruoja į dalykus, kurie yra galvoje, bet kūnas paliekamas užmaršty. Mano tikslas yra, kad kūno kultūros pamokos būtų lygiai taip pat gerbiamos. Mokyklą baigę vaikai turi turėti tam tikrus įgūdžius. Ir man atrodo, pavyzdžiui, kad visi gyvenantys mūsų klimato zonoje turėtų mokėti plaukti. Ir aš darysiu viską, kad vaikai mokėtų plaukti, kad būtų ne vienas prabangus baseinas, o kad kiekvienas turėtų galimybę išmokti, ir kad tai būtų norma, o ne išimtis. Nes kasmet nuskęstančių žmonių skaičius Lietuvoje yra labai didelis. Tad visi turi mokėti plaukti, kad saugiai galėtų naudotis viešais vandens telkiniais. Taip pat numatome oranžinių dviračių plėtrą, kad kiekvienam būtų patogiau gyventi aktyviai.

Kas galėtų žmones paskatinti gyventi sveikiau?

Manau, kad daugeliui žmonių reikia tiesiog suteikti galimybes: ar tai būtų judėjimas, ar sveika mityba. Pavyzdžiui, darželinukų mityba, aš pats iškovojau, kad būtų teisė pagal normas darželinukams nedėti į arbatą 3 šaukštelių cukraus, dabar bent jau atsirado higienos norma, kad galima ir nedėti, kas anksčiau buvo privaloma. Sveikos mitybos įpročius reikia ugdyti nuo vaikystės. Ir mes matome, kad tėvai ar darželio bendruomenė nori geriau, sveikiau maitinti savo vaikus ir neturi būti sudaromos biurokratinės kliūtys. Mes pertvarkome visą maisto pirkimą darželiuose, kad centralizuotas maisto pirkimas būtų tik kaip galimybė, bet neprivaloma. Jei darželis suranda kitokių būdų maitinti savo vaikus, suranda būdų, kur maistas yra ir sveikesnis, ir net pigesnis, pirmenybę teikiant vietinei ūkio produkcijai, tai tam tikrai neturi būti sudaroma kliūčių. Valdžia turi paskatinti sveiką gyvenseną, o ne tapti stabdžiu net tiems, kurie sveikai gyvena ir nori sveikai auginti vaikus.

Kalbino Juozas Dapšauskas, užrašė Simona Čaplikaitė. Vykdant sveiko gyvenimo pavyzdžių projektą „Aš – už sveiką Lietuvą“. www.sveikuoliai.lt .