Vis dažniau jaučiuosi taip lyg meilė jam atvėso
Klausimas: Sveiki, man 20 metų, turiu vaikiną, su juo draugaujam truputį daugiau nei 2 metus, pažįstami kone 4 metus. Aš su juo jaučiuosi laiminga, problemų santykiuose nėra, aišku, šiokiu tokių nesusipratimų pasitaikydavo, bet apskritai viskas klostosi gerai, jis tikrai mane myli, palaikė mane kai sunkiai sirgau ir panašiai. Man su juo gera būti, bet vis dažniau jaučiuosi taip lyg santykiai jam atvėso, labai retai kada jam ištariu žodį „myliu”, retai kada jį pirma pabučiuoju, ar parašau. Ir aš nežinau kame problema, gal aš išvargau nuo studijų ir nebemoku mylėti, ar pamiršau kokia vertybė yra meilė… Kartais pagalvoju kas būtų jei išsiskirtume, bet iškart į galvą šauna kita mintis, kaip aš taip galiu galvoti, tai būtų taip kiauliška. Kartais net žvalgaus į kitus vaikinus, lyg ieškodama sau partnerio ir galvodama kaip viskas būtų jei būčiau su juo. Kas liečia mano vaikiną, jis turi kai kurias savybes kurios mane labai erzina. Mes ne karto kalbėjom apie tai, ir jis vistiek daro savo, sakydamas „nu taip jau yra..”. Aš esu labai mandagi, laikausi etiketo, o jam to labai stinga ir jis net nesiruošia elgtis bent kiek gražiau, ir tai mane veda iš proto. Gal santykiai jam atšalę dėl to, kad negaliu susitaikyti su tokiais jo minusais. Daug kartų masčiau pasakyti apie tai, kad kartais jam nieko nejaučiu, bet negaliu, bijau nuliūdinti, įskaudinti, nes matau kaip jis mane myli. Nenorėčiau jo prarasti, bet nežinau kaip vėl įsimylėti jį iš naujo, nes ta vidinė tuštuma žudo, nei man jauku, nei jam pačiam malonu ir gera būti su mergina, kurio jo net nepabučiuoja …
Indrė (vardas pakeistas)
Atsakymas: Labas, Indre. Perskaičiau tavo laišką, kuriame pasakoji apie santykius su savo vaikinu. Ačiū, kad pasidalinai savo išgyvenimais. Kaip suprantu, laišką rašei seniau, tačiau tikiuosi, jog atsakymas pravers. Tad pasidalinsiu keliomis savo mintimis.
Savo laiške rašai, kad su vaikinu draugauji jau porą metų, o šiuo metu atrodo, kad nebejauti tokių šiltų jausmų ir nebesijauti jam artima, kaip anksčiau. Taip pat įvardini, kad tokios santykių atšalimo priežastys gali būti Tavo nuovargis ar erzinančios vaikino savybės, kurios kaip ir nesikeičia nepaisant Tavo išsakytų minčių jam. Taip pat pat iš to, ką mini, atrodo, jog esi savimi nusivylusi, gal ir pasipiktinusi, kad drįsti pagalvoti, kaip galėtų būti geriau, jei išsikirtum su juo ar pasvarstai, kas nutiktų, jei būtum su kitu vaikinu.
Skaitydama tavo laišką, prisiminiau vieną mintį. Įsimylėti galima gana lengvai – tereikia dviejų žmonių ir „paslaptingos chemijos“ suveikiančios tarp jų. Tačiau po kurio laiko, ta „chemija“ kažkaip nustoja veikti… dingsta aistra ir sumažėja tarpusavio trauka, malonūs šiurpuliukai bėgioję per kūną pagalvojus apie mylimąjį pranyksta, pradedame matyti ir neigiamas mylimojo ar mylimosios charakterios puses, galbūt kažkurios net pradeda erzinti. Tada belieka du žmonės, su savo charakteriais, asmenybės bruožais, kurie gali patikti, ir kurie erzinti. Dar po kurio laiko, jei niekas nesikeičia, tokie santykiai gali pradėti erzinti, kelti klausimų, ar tikrai esu su tuo žmogumi, o gal tas, skirtasis man, laukia kažkur kitur?
Atsidūrus šioje kryžkelėje galimi keli keliai. Vienas, turbūt bene paprasčiausias, išsiskirti ir pasukti skirtingais keliais. Kitas, kiek sudėtingesnis, tačiau galintis atnešti džiaugsmo ir malonumo būnant kartu – buvimas ir augimas kartu, kaip pora. Kaip žinoti, kurį kelią pasirinkti? Iš tiesų, sudėtingas klausimas. Pirmiausiai, pačiai reiktų pagalvoti, kaip jautiesi būdama su tuo žmogumi – pabandyk pabūti su savimi ir pasiklausyti, ką savo Tavo vidinis balsas, kokios kyla mintys galvojant apie vaikiną. Toliau galėtų būti naudinga pagalvoti (ir susirašyti) apie tas vaikino savybes, kurios tau patinka, tave žavi, kuo vis dar tave traukia. Toks savybių sąrašas padės pamatyti ir tas gerąsias puses, kurias galbūt jau pamiršai. Beje, galvodama apie savybes, tiksliai jas įvardink, pvz.: jis geras, labai neinformatyvu, pamėgink patikslint kuo geras, t.y. skaniai gamina valgyti, kiekvieną dieną laukia manęs su vakariene; išklauso manęs; kai sergu, nuperka ir atneša vaistų ir pan. Atradusi ir gerąsias puses, greičiausiai galėsi pamatyti vaikiną „naujoje šviesoje“.
Dar vienas labai svarbus dalykas, kurį galbūt ir pati žinai. Poros santykiuose yra du žmonės, tad jie abu yra atsakingi už tai – jei jiems būna gera kartu ir už tai, jei jie jaučia santykių atšalimą, nesutaria ar pykstasi. Dažnai poros, teigia, jog kompromisų ieškojimas yra vienas iš būdų, padedančių būti kartu. Deja, kompromisų ieškoti nėra taip lengva, kiekvienas dažniausiai galvoja, kad yra teisiausias, arba atrodo, jog visą laiką nusileidžia savo antrajai pusei. Tačiau ieškant kompromisų, galima atrasti tinkamų sprendimų abiems pusėms, išmokti kažko naujo ir tobulėti kaip asmenybė. Žinoma, kompromisų rezultatas ne visada tenkina visu 100%. Tad siekiant jūsų santykiuose bendro sutarimo, galima būtų kalbėtis su vaikinu, kaip tu jautiesi dėl esamų santykių, ko tikiesi iš jų, ką ir kaip siūlytum keisti. Svarbu būtų išgirsti ir ką pats vaikinas mano, kiek jis pasiruošęs įdėti pastangų į pokyčius, kokius dalykus norėtų keisti ir ką pats siūlo.
Linkiu kantrybės ir nepabijoti įdėti darbo kuriant tarpusavio santykius.
Sėkmės,
Psichologė Gintė Jaseliūnaitė