Vis dvejoju: susieti su juo gyvenimą ar ne?
Sveiki,
Naršydama internete netikėtai atradau Jūsų rubriką, tiksliau- perskaičiau straipsnį ,,Nežinau ar dar jo laukti, ar tiesiog pradėti naują gyvenimą”. Man labai patiko tiek Jūsų atsakymas, tiek tai, jog padedate žmonėms net tokios, regis, banalios temos – meilės -klausimais. Galbūt būtent tokio suvokimo paskatinta nusprendžiau ir pati Jums parašyti pasidalindama savo mažu, taipogi banaliu širdies sopuliuku bei tikėdamasi profesionalo patarimo, padėsiančio man apsispręsti.
Jau beveik dvejus metus draugauju su vaikinu, kuriam tapau visu jo gyvenimu. Jis regi mane kaip savo būsimą žmoną, vaikų motiną, gyvenimo palydovę, tačiau… Nesu tikra, ar jame regiu tokį patį žmogų sau. Jo charakteris – idealus, jis nuoširdžiai mane myli ir dėl manęs stengiasi, tačiau man vis maišo jo šeima bei finansinė padėtis – nemanau, jog džiaugčiausi tokiu gyvenimu, kokį jis man gebėtų pasiūlyti, nejaučiu saugumo jausmo. Ir visgi, jis mano geriausias draugas, likęs kone vieninteliu iš viso mano pulko draugų (ne visi sugebėjo susitaikyti su jiems tenkančia vis mažesne laiko porcija, nubyrėjusia nuo nuolatinio būvimo su antarąja puse) bei tarsi tikras mano brolis. Tačiau kartais jaučiu, jog iš jo apibrėžimo nejučia pradeda trauktis žodis „mylimasis”… Ir tai vis dėl mano dvejonių. Nežinau, ar turėčiau nutraukti santykius ir palikti tą nuostabų, idealiai man tinkantį bei nuoširdžiai mane mylintį žmogų. Neturiu bei net norėdama nesugebu rasti priežasčių, kodėl jis man netinka – tiesiog nesijaučiu dėl jo užtikrinta. Vis dvejoju juo, vis blaškausi, nerandu ramybės. O galbūt priešingai – turėčiau susieti su juo savo gyvenimą ir taip pagaliau rasti savo audringos sielos uostą? Laukiu piršlybų tuo pačiu metu norėdama ir atstumti, ir negalėdama jo paleisti.
Liucija
Atsakymas:
Sveika,
iš tavo laiško jaučiu, kokias nemalonias dvejones tenka šiuo metu išgyventi. Ir nuvertinti sunkumų susijusių su romantiniais santykiais, meile tikrai nevertėtų. Nes jie nėra banalūs ar paprasti, o tiesiog labai dažnai patiriami, sprendžiami kiekvieno mūsų gyvenime. Todėl tavo problema taip pat nėra lengva ir reikalauja daug apmąstymų, savijautos analizavimo.
Nurodei, kad su draugu praleidai du metus, kas tikrai nėra trumpas laikotarpis. Akivaizdu, jog per šį laiką spėjote labai gerai ir artimai vienas kitą pažinti ir įsilieti į vienas kito pasaulį. Minėjai, jog draugas leidžia tau suprasti, jog norėtų matyti tave ne tik drauge, bet ir žmona, gyvenimo palydove. Tačiau tu šiuo klausimu dvejoji. Panašu, kad jūs skirtingai suvokiate, vertinate tarpusavio santykius: draugas jau kalba apie tolimą ateitį, gyvenimą drauge, tačiau tu džiaugiesi šiuo laikotarpiu kartu ir nesi linkusi galvoti toli į ateitį. Todėl akivaizdu, jog tokios draugo mintys gali tave gąsdinti bei skatinti užbaigti santykius. Nes pati dar jautiesi „audringos sielos“ žmogus, tyrinėjantis, ieškantis atsakymų, siekiantis naujų potyrių.
Nepaisant idealaus draugo charakterio, tau problemas kelia jo šeima bei finansinė padėtis. Daugiau tavo pateiktos informacijos apie draugo šeimą būtų labai padėję geriau suprasti problemą. Vis dėlto ne tik finansinė padėtis gali užtikrinti vidinį saugumo jausmą. Be jokios abejonės materialinė padėtis neišvengiamai imponuoja, turi didelę reikšmę mūsų gyvenimui, tačiau daug sunkiau yra rasti pagarbų, mylintį, nuoširdų gyvenimo partnerį. Iš kitos pusės turėtum apsvarstyti ir tai, jog jūs (tu ir draugas) esate savo ateities kūrėjai, negyvensite visad su draugo šeima ir tik nuo jūsų priklauso, kokia bus ateitis bei tolesnė finansinė padėtis.
Rašei, jog darosi sudėtinga draugą įvardyti mylimuoju. Tau labiau norėtųsi vadinti jį broliu, kas nedera kalbant apie romantinius santykius. Tokie tavo jausmai draugui gali būti dėl per didelio judviejų artumo, pastovaus laiko leidimo kartu. Rašei, jog daug draugų praradai, todėl tavo vaikinas tapo vieninteliu artimiausiu žmogumi žinančiu ypatingai daug apie tave. Kad nuramintumei dvejones, rastumei atsakymus į santykių klausimus, jums su draugu būtų naudinga daugiau laiko praleisti atskirai, skirti kitiems žmonėms: draugams, artimiesiems, užsiimti sau mėgstama veikla. Nes nepaisant išskirtinio romantiniams santykiams būdingo artumo, kiekvienas partneris turi išlaikyti ir savo gyvenimą, pomėgius, laisvalaikį, kad kažkuo nauju galėtų praturtinti savo antrąją pusę.
Psichologė Indrė Kazlauskaitė
El. paštas: psichologe.indre@gmail.com
Gali pasirodyti įdomu: Kodėl santykiai būna gražūs ir saldūs, bet vėliau atšąla?, Sutuoktinių parduotuvė, Moteris ir smegenys
Sveika Liucija,
Tavo situacija man labai priminė vieną neseniai žiūrėta filmą. http://www.imdb.com/title/tt2112210/
Galbūt pažiūrėjus rasi sau atsakymą, kaip elgtis. Tačiau, mano patarimas būtų pabūti be to žmogaus visą savaite su kuom nors nuvykti, kur paatostogauti ir pailsėti tam, kad susidėliotu mintys, ko nori ir, kaip geriau būtų elgtis.
Sutinku su psichologės komentaru. Aš visada turėjau labai daug veiklos savo gyvenime ir susitikusi savo dabartinį draugą nemečiau nei vienos iš tų veiklų. Pačioje pradžioje žinoma tikrai mažiau laiko joms visoms skirdavau, o po to (esam kartu jau penkerius metus) vėl viskas grįžo į senas vėžes. Per visus tuos penkerius metus, kasdien (dirbame skirtingose miesto pusėse, po darbo abu turime įvairios savo širdžiai mielos veiklos)vis dar labai pasiilgstu savo draugo, aistra nė kiek nėra išblėsusi. Tačiau, manau, kad taip tikrai nebūtų, jei pastoviai kiekvieną minutę būtumėm prilipę vienas prie kito – tiesiog. Visą dieną kartu praleidžiame tik savaitgaliais, o paprastomis dienomis susimatome tik vėlai vakare.
Mano atveju jo šeima irgi man nepatinka, bet mes su jais negyvename, tai ir problemos kaip ir nėra. Finansinė pusė irgi panaši – uždirbu daug daugiau nei jis, tik santykių tvirtumui išlaikyti, deja tenka šitai nuslėpti nuo jo, nes vyrai kažkaip dėl to yra linkę pasijust nepilnaverčiais (nežinau, ar mano antra pusė dėl to pergyventų, bet dėl ramybės šeimoje priėmiau tokį sprendimą) tačiau čia kiekvieno žmogaus požiūrio reikalas, man tai visai netrukdo, tiesiog mano specialybė ir būdas tokie, kad galėjau kopti karjeros laiptais… Visgi manau, svarbiausia, kad sutikai tave mylintį ir gerbiantį vyrą ir jaustis gerai šalia jo. Visi kiti materialūs dalykai nėra jau tokie svarbūs…