Viską darau tik tam, kad taip reikia, bet džiaugsmo tai neteikia

4 Responses

  1. Vilm parašė:

    Gera žinoti, kad yra tokių žmonių kaip aš. Tai suteikia stiprybės, ypač kai pamatai, kad kitas gali – tai reiškia, kad galiu ir aš.
    Tadai, esu ten pat, kur ir tu – skirtumas tik tas, kad aš studijuoju viena, dirbu kita, bet nemėgstu abiejų dalykų. Šiaip viskas lyg ir gerai, bet tuo pat metu kažkas ne taip.
    Man patiko psichologės patarimas pasiknaisioti po praeitį – reikės taip ir padaryt, juk ne visada gyvenau įjungusi autopilotą, kažkada akys blizgėjo.

  2. ka parašė:

    Psichologės patarimai man nepatiko. „Pasiknaisioti po praeitį” prasta mintis. Pasiknisęs jis ras, kad ne taip seniai buvo nerūpestingi studentavimo metai, kai nereikėjo pernelyg dėl nieko sukt galvos ir buvo galima gyventi labai nespaudžiant savęs. O dabar darbas, atsakomybė, suaugusių pasaulis – visai kitas etapas, kuris ne vienam reikalauja tam tikro pereinamo laikotarpio. Siūlau pakeliaut po pasaulį, pasavanoriaut kur nors užsienyje ir neskubėt suaugt:)

  3. Sandra parašė:

    Šiame laiške tu pats gerai įvardinai, kur yra pagrindinė priežastis – motyvacijos trūkumas. Kitu atveju, tu pats įvardini, kad tai, ką tu darai – neteikia, nekelia džiaugsmo. Praktiškai, tu žinai priežastis, bet nežinai atsakymų. Aš galiu pasakyti tik vieną – motyvuok save kažkuo neigiamu: Jei nepadarysiu to ir ano, turėsiu apdaryti tą ir tą.
    Iš mano patirties, tas faktas, kad greitai dingsta noras užbaigti pradėtus darbus reiškia, jog mums tai buvo per sunku arba neįdomu. Jei neįdomu – nėra esmės ten kažką keisti, jei nėra būtinybės, tačiau kitu atveju – tai gali įvykti dėl susidūrimu su sunkumais. Neretas atvejis, kai žmogus pradeda užsiimti tam tikra veikla ir vėliau viska meta vien dėl to, jog tapo per sunku.
    Jei tikrai nepatinka tai ką darai – keisk ir daryk ką nors. Niekas negali pasakyti, ką reikia tau daryti, nes kiekvienas žmogus turi savo unikalią patirtį, gebėjimą. Kaip pvz, žmogus, kuris išmoko greitai anglų kalbos žodžius su kartotekomis, jokiu būdų nereiškia, kad ir tau pavyks. Tiesiog, tas žmogus rado savo būdą, tad mano patarimas – ieškok savo būdų, pasinaudok motyvacija ir motyvuok save iš neigiamos pusės (ko nenorėtum padaryti), jei neužbaigtum pradėtos veiklos ar darbo.
    Esu daug skaičiusi, kaip padaryt tą ir aną, kaip motyvuoti ir t.t. ir pastebėjau tik vieną – kiekvienas kalba iš savo patirties (neretai skiriasi).
    Taip, tai tikrai nelengva, aš ir pati judu šiuo keliu, tačiau mano noras stipresnis už nenorą. Linkiu sėkmės ir tau :) Pabandyk save „nubausti” jei ko neužbaigi. Ieškok, bandyk, daryk įvairių veiklų, kol rasi savąją ir žinoma – nepamesk galvos.

  4. vdas parašė:

    Sandra, negaliu sutikti su teiginiu, kad Tadas turetu labiau save bausti.. Bausme yra kancia. Ar galima sakyti, kad dirbant be dziaugsmo, is pareigos, is butinybes, is reikalo tureti „laisvu” kiseneje ir t.t. bet be jokios motyvacijos yra per menka bausme, kad verta ieskoti stipresnes baudziancios rankos? Nezinau. Trumpam taip – galima uzpykti ant nesekmes, galima pagasdinti save, kad ko nors nepirksi ar nepamatysi, bet ilgainiui toks zaidimas isvargina, nes reikia vis stipresnes ir stipresnes baimes objekto- prasideda nuo nebus naujo kompiuterio, o baigiasi bala zino kuo. Taip, tai paveikia, bet neisbandziau ar ilgam. Kaip kad sakote – patirtys skiriasi.. :)

    Jei atsakyti tiesiai i tiesu vaikino paiesku klausima – „kaip stumti save i prieki”. Pirma reikia save pazinti.
    Ar galima pastumti automobili su iijungtu rankiniu stabdziu? Imanoma, bet sunkiai. Ar kas moka rankini stabdi atleisti? :) Be abejo! O, idomu, kur irengtas rankinis stabdys BMW X6 arba Mercedes-Benz AMG GT? :) Yra zinanciu? Todel gal pirma geriau susipazinti su konkreciu modeliu? O tada galima bus masina ir uzvesti. Tik klausimas, kodel butu idomu save pazinti kaip mastancia butybe, susipazinti su savimi kaip su asmenybe? Jug viskas ir taip senu seniausiai zinoma… Cia akseleratorius, cia vairas, cia rankinis (ijungtas!), o cia pavaros.. Keista, kad pavara per auksta, bet nesvarbu. Svarbiausia – judam!
    Tad kaip save pazinti, jei nebetenkina vaziuoti ta pacia juosta kaip ir visi? Kaip save prisiversti pazinti?
    Cia juokinga, nes prisiversti tam saves nereikia – saves pazinimas teikia dziaugsma automatiskai. Svarbu tik surasti tai, nuo ko svaigsta galva. Ir sioje vietoje gali padeti kiti zmones, kurie jau seniausiai nuleke tuo keliu. Padeda dometis garsiu zmoniu biografijomis, susirasti sau pavyzdi, kuris butu panasus vertybemis, gal elgsena ar pomegiais, netgi isvaizda. Reikia tureti sau pavyzdi ir facebooke bent jau uzsiprenumeruoti to zmogaus naujienas.. Pradziai. Ir, suprantama, geriau atsirinkti kuris zmogus priimtinesnis – ar pop zvaigzde, ar verslininkas, ar vadovas, ar mokslininkas. Atsirenkant geriau saves klausti – ko noriu is jo ismokti, ar dalinti besaikius interviu, ar ismokti uzdirbti pinigus – ar tai svarbu (buti vadovu, buti zvaigzde). Kiekvienas individualus ir kiekvienam automobiliui reikia specializuoto aptarnavimo serviso. Ir retkarciais, neprosal, pasitikslinti kelia link jo :) Patikekite, daug kas paklaustas, tik apsidziaugia galedamas kaip imanydamas padeti ir buti naudingu.
    Neabejokite tuo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *