Vyras nori nusižudyti, to priežastis – gailisi, kad su manim nenutraukė santuokos
Klausimas: Laba diena, pas mus šeimoje didelė problema – vyras nori nusižudyti ir nebežinau kaip jam padėti, bandžiau šnekėtis, vaistus raminančius siūliau gerti, bet nelabai noriai geria, geriau skandinasi alkoholyje, priežastis viso to yra buvusi jaunystės draugė, jis tai man prisipažino, gailisi, kad su manim nenutraukė santuokos ir mato vieną išeitį išeiti iš gyvenimo, bandžiau siūlyti atskirai pagyventi, sako, kad tai ne išeitis. Nebežinau kaip jam padėti, prašau patarimo kaip man toliau elgtis ir ką daryti.
Atsakymas: Laba diena, perskaičius Jūsų laišką kilo klausimas kuri iš įvardintų problemų yra svarbiausia ir reikalauja pirmumo ją sprendžiant: ar vyro noras žudytis, ar prasidėjęs alkoholizmas, ar jo neapsisprendimas dėl jūsų tolimesnio gyvenimo kartu. Tai prieš sprendžiant reikėtų detalesnio išsiaiškinimo, bet reaguosiu į tai kiek informacijos pasidalinote.
Susidaro įspūdis, kad tik jūs pergyvenate ir ieškote sprendimų šitoje situacijoje, nes vyras tik gąsdina savo noru žudytis, bet siūlomos pagalbos (medikamentų: raminančių vaistų) nepriima. Puikiai suvokiame, kad kai žmogui yra blogai, skauda, sunki emocinė būklė jis ieško, prašo ir priima pagalba. Tai galima daryti prielaida, kad jūsų vyrui nelabai reikia realios ir konkrečios pagalbos, nes jis sau atrado būdą „padėti“ vartodamas alkoholį.
Blogiausia, kad tokiam savo elgesiui atrado dar ir „gerą pasiteisinimą“: santuokos nenutraukimą su jumis dėl jaunystės draugės. Bet realiai dviejų žmonių sąjunga/santuoka laikosi tol kol abu nori ir deda pastangas būti kartu, kai vieno norai pasikeičia tai nutrūksta emocinis ryšys, o su laiku ir formalus buvimas, gyvenimas kartu. Jūsų atveju vyras nenutraukia ryšio su jumis, bet manipuliuoja jumis gąsdindamas nusižudyti, taip pateisindamas savo alkoholio vartojimą ir kitą neigiamą elgesį.
Kai vyras nesiima konkrečiu veiksmų, tai atsakomybė tenka jums, realiai jus jau ją pasiėmėte ir viena ieškote sprendimų. Labai svarbu būtų suvokti, kad jūs esate atsakinga tik už savo elgesį, bet ne už vyro, tačiau jūsų elgesys gali vienaip ar kitaip įtakoti jo elgesį. Jūs turėtumėte sau atsakyti į klausimą kokia turėtumėte būti šioje situacijoje, ar kantri, ar protinga?!
Jei renkatės, kad kantri, tai toliau leidžiate jam taip elgtis, jaustis ir suvokiate, kad situacija mažai kuom savaime pasikeistu, nebent dar blogėtų. Bet jei pasirenkate, kad šiuo atveju labiau padėtu ne jausmai, o protas, tuomet galite sau ir kartu jam padėti surasti teisingus sprendimus. Turite paanalizuoti ir sau atsakyti, ko jūs norite iš jūsų bendrų santykių, koks jo elgesys jums atrodo tinkamas. Jūsų klausimas ir prašymas „kaip jam padėti“, turėtu būti keičiamas, į klausimą sau: „ko aš noriu ir kas man padėtų jaustis gerai“. Kai žinosite savo atsakymus, tuomet veikite. Pažiūrėkite į savo galimybes plačiau. Gal yra sprendimų ir veiksmų kurių dar nesvarstėte?
Sėkmės priimant sprendimus!
Nuoširdžiai, psichologė Aina Adomaitytė