fbpx

Vyras susirgo psichoze. Kaip pačiai visą tai ištverti?
0 (0)

7 Responses

  1. ašen parašė:

    patariu perskaityti Alekseičiko knygą „Gyvename vieną kartą, tačiau kiekvieną dieną“

  2. Mėta parašė:

    Didelis ačiū Jums, gerb. Jolanta, už atsakymą. Suteikėt stiprybės.

  3. as parašė:

    Man gydytojai patarė neaukoti savo gyvenimo vyrui, pagalvoti apie mūsų mažus vaikus. Ši vyro liga daro labai neigiamą psichologinę įtaką vaikams. Psichozė deja nepagydoma. Vyras ja serga 4 metus. Aš jau baigiu save prarasti. Vaikai be proto myli tėtį, bet jo įtaka vaikams tragiška. Jau dabar jiems įteigti tokie nepilnavertiškumo kompleksai, kad jau jiems reikalinga psichologo pagalba. Dabar mano pasirinkimas – ar vyras, ar mūsų trijų (mano ir vaikų) sveikata. Aš pavargau be proto. Kasdiena jaučiuosi mūšio lauke, o dar darbas…vyras jau nebedirba. Nes taip jam patogiau. Jis nepripažįsta, kad serga. Visi gydytojai anot jo durniai, o aš su jais visais susitarusi. Vyro artimieji pyksta ant manęs, kad aš jį kaltinu nebūtais dalykais.. o jis vis ieško mirtinos ligos, kuria „serga“. Išleidom jo „ligos“ paieškom visas santaupas, kurias turėjom. Visi tyrimai baigdavosi gydytojų siūlymu kreiptis į psichiatrą. Kai kreipėmės, iš karto buvo nustatyta diagnozė. Bet vyras nepripažįsta ir nesigydo. Tik kas vakarą jam taip bloga, kad iki ryto nedagyvens, bet kaip gyveno, taip gyvena… tik dirbt nebegali. Aš jau neturiu jėgų kentėt, nematau tikslo.

  4. Sausinė parašė:

    Taip…o aš jau 10 metų labai brangiai „susimoku“ už tai,kad aukojuos dėl sergančio vyro.Jis serga ta pačia liga jau seniai,o aš vis dar nesusitaikau su tuo,kad jis „sumedėjęs“ ligonis…vis svajoju iliuzijose,kad bus kitaip,o iš tikro tai nebus kitaip.Žiauriai sunku apie tai kalbėti:kenčiu pati,kenčia ir vaikas,bet vyro negaliu palikti…Bandau tylą užpildyti įvairiais pomėgiais,bet širdis vis verkia ir verkia… Labai suprantu ir užjaučiu „Mėtą“ ir „as“…

  5. x parašė:

    Aš pragyvenau su psichine liga sergančiu žmogumi daugiau kaip 20 metų.Jis nesuvokia,kad serga,kiekvieną dieną namuose būdavo pragaras.Aš kalta,vaiki kalti ir kaltas visas pasaulis.Keiksmažodžiai prie vaikų,manęs žeminimas.Jis net nesugebėdavo dirbti,dažniausiai stovėjo biržoje,o šeimą išlaikiau aš,nes jam žema dirbti bet kokį darbą,jam atrodo kad kiekvienam darbe jis turi vadovauti,atsisakyti vykdyti nurodymus,todėl iš visų darbų jį atleisdavo.Jis neskiria kas svarbu ir kas ne.Jei turėdavo kažkiek pinigų,tai prisiperka beverčių daiktų,brangiausio maisto,drabužių ir taip įvairių nereikalingų niekučių,o šeimai išlaikyti neturi pinigų,prie buto išlaikymo neprisideda.Baisiausia,kad toks žmogus nenustyksta vietoje.Jis negali ramiai sėdėti,gulėti,o laksto po kambarius ir kelia triukšmą.Dar įsitykinęs,kad serga įvairiomis ligomis ir jam dirbti pavojinga.Vienintelis išsigelbėjimas buvo darbas,kuriame galėdavau jaustis normalus žmogus.Vaikai užaugo ir kuo greičiau išsikraustė iš namų.Dabar jie pas mus reti svečiai tik būtinu atveju,nes augo nuolatineme pragare ir net su manimi nebenori bendrauti,nes matė nuolatinį tėvo manęs puolimą ir kaltinimą įvairiais nebūtais dalykais,o mano gynimasi ir jų akyse buvome kalti abu.Nežinau ar klausimo autorė ištvers gyvenimą su serganęiu žmogumi.Gerai,kad jos vyras dar gydosi,o manasis nepripažįsta ligos.

  6. marija parašė:

    Skaitau ir atpažįstu simptomus,prieš metus susirgo jauniausias sūnus-dabar jam 22.
    Buvo labai geras,ramus, jautrus, protingas vaikinas, nors ir baikštokas, vienišius
    Paauglystėje labai užsisklendė, maištavo, nėjo į mokyklą – nepastebėjom kaip liga atsėlino, nes daugiausia laiko praleisdavo savo kambary prie kompiuterio.., kol neištiko krizė. Ligoninėje nustatė diagnozę, paskyrė vaistus – po mėnesio būklė pagerėjo, jis nusprendė vaistų nebevartoti, viską pamiršo, kaip iki ligoninės jautėsi, ir dabar tik kaltina mane ir gydytojus, kad jam sugadinom gyvenimą.. jis nesupranta, kad po psichozėz įvyko asmenybės pokyčiai ir kaltina vaistus.
    Nežinau, kaip jį įkalbėt gydytis – labai bijau, kad vėl neištiktų krizė, ir kad gali jau ir vaistai nepadėt, nes liga pereina į lėtinę formą..

  7. Anonimas parašė:

    Kaip atskirti ligą nuo charakterio bruožų?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.