Vyras turi ištekėjusią „draugę“ su kuria susitikinėjimus slepia0 (0)
Sveiki, esu atrodo jau dugne, vyras turi ištekėjusią „draugę” su kuria susitikinėjimus slepia, man tai nepatinka ir dėl to pykstamės jau 3 metus, tačiau niekas nesikeičia. Dėl visko esu kaltinama aš, nes aš mat nesuvokiu, kad galima bendrauti ir draugiškai, aš esu labai pavydi ir pan. Ir nepasitenkinimus reiškiu, nes nemoku gražiai bendrauti ir gyventi. Nesutarimai trunka ilgą laiką, rodos gyvenam, bet ta „rakštis” rodos kažkur negiliai slepiasi ir išlenda progai pasitaikius. Tada ir draskomės ir rėkiam ir pan. Paskutiniu metu jis ant manęs užsipuolė iš oro, vien todėl, kad kartą nenorėjau mylėtis. Girtas jis mane pradėjo pulti, stumdyti esą turiu kitą. Visiškai iš niekur nieko…
Pati žinau ir suvokiu, kad jam esu kaip skuduras, nori būna su šeima (retai) nori išlekia pas draugę ar draugus. Jis mane žlugdo psichologiškai, nes kaip galima užsipulti žmogų dėl nieko, dėl susikurtos vaizduotės, kaltinti kad nenoriu… Jaučiuosi beviltiškai. Baisiausia, kad visas šitas „nesąmones” esu pasiryžusi atleisti, nes kai jis nori būt geras – būna gera kartu, tačiau, tai būna retai. Puolama esu nebe pirma karta, tik seniau puldavo nes išeidavau į klubą, ar tiesiog leisdavau laiką su draugėmis, nes jau nebenorėdavau būti su juo. Nežinau kaip išsivaduoti iš šito priklausomybės jausmo, kartu esam 11 metų, nuo paauglystės (man 32) todėl jau nebeįsivaizduoju savęs be jo, ir nežinau kas beliko manyje ar meilė, ar prieraišumo jausmas. Kartais atrodo jog jo nekenčiu. Skausmo suteikia daugiau nei džiaugsmo, bet trūksta ryžto. Esu nepasitikinti savimi, retai šypsausi ir turiu nedaug draugu. Turime sūnų, kuriuo būna irgi manipuliuoja, nes žino, jog tai mano jautriausia vieta..
Xxx
Komentuoja psichologė Lina Gudaitė
Sveiki,
Dėkoju jums už pasidalinimą savo situacija ir jausmais. Iš laiško girdžiu jūsų pyktį, skausmą, bejėgiškumą, neviltį, baimę, abejones…
Jau 3 metus nesutariate, pykstatės su vyru, nes jums nepatinka, kad vyras turi ištekėjusią “draugę”. Kita vertus, nepaisant, kad niekas nesikeičia, o iš vyro patiriate daug kaltinimų, puolimų, fizinio ir psichologinio smurto, visgi ir toliau toleruojate jo tokį elgesį. Kodėl? Nes kartais vyras (kai pats to nori) būna geras.
Iš šalies žiūrint, kyla jausmas, jog esate tarsi savo pačios spąstuose. Atrodo, vardan keletos gėrio trupinėlių, kuriuos patiriate iš vyro, jūs pasiryžusi viską jam atleisti ir toliau kentėti, paminti save, savo poreikius, orumą, garbę… Ar tikrai tokio gyvenimo trokštate ir toliau?
Panašu, jog jaučiate labai prieštaringus jausmus vyro atžvilgiu: kartais jums būna gera su juo, o kartais atrodo, kad jo nekenčiate. Sakote, jog skausmo vyras suteikia daugiau, nei džiaugsmo. Abejojate ar jus sieja meilė, ar prisirišimas. Bet kartu jaučiate priklausomybę nuo vyro ir nežinote kaip nuo jos išsivaduoti. Tikrai nelengva jausti tokius prieštaringus jausmus.
Jaučiu, jog giliai viduje norite keisti savo situaciją ir jau žinote sprendimą. Tačiau labai bijote, nepasitikite savimi ir nesiryžtate kažką keisti, nes tikriausiai labai gąsdina tai, kas įvyktų, jei tikrai supyktumėte, išgirstumėte savo poreikius. Be to, neįsivaiduojate savęs be savo vyro, nes esate kartu nuo paauglystės.
Taip, likti dabartinėje situacijoje jums gali atrodyti saugiau, tačiau pati sakote, kad lyg esate jau dugne. Belieka, šį dugną labiau pajausti, atsiremti į jį ir kilti aukštyn. Žinoma, lengviau tai pasakyti, nei padaryti. Tad, bet kokia pagalba iš šalies, draugų, artimųjų padrąsinimas, palaikymas jums tikrai būtų vertingi. Galbūt vertėtų pasvarstyti ir apie profesionalaus specialisto (psichologo, psichoterapeuto) palydėjimą jūsų kilimo iš dugno procese. Taip pat, noriu jums rekomenduoti paskaityti Robin Norwood knygą „Moterys, kurios myli per stipriai“. Manau ji padėtų jums labiau susigaudyti savyje ir išdrįsti kilti aukštyn.
Linkiu jums drąsos ir stiprybės!
Psichologė Lina Gudaitė-Berckaitienė | seimospsichologas.eu
Šeimos ir vaikų psichologė
Kabineto adresas: Verkių g. 39 – 211, Vilnius
+370 611 53194
Iliustracija: pixabay.com
Labai įdomi situacija. Jis tai gali turėti neįpareigojančią santuoką, kuri talpina draugus, „draugę”, pomėgius ir dar balažino ką. O ką leidžia Jums? Jei jau esat tokia sąmoninga ir plačių pažiūrų bei laisvių šeimynėlė, turėtų tai būti po lygiai. Jei Jūs nepadedat jam visų poreikių patenkinti, tai ir jis, panašu ne į visus atliepia. Siuntu net skaitydama apie tokius „šaunuolius” ir jų „gerietes ir suprantančias žmoneles”, kurios tokį šėlsmą pakenčia ir leidžia, laiko juos ant kaltės, pačios nepaleidžia ir pasimokyti „šaunuoliai” negali. Sėkmės kuriant abi puses tenkinantį santykį, o jei jau jis toks ir yra, tai neverkšlenti. :)
Moteriškai kvailas arba kvailai moteriškas komentaras ;)
Rekomenduota knyga perskaityta, deja ir ji nepadejo.. Taciau galiu pasakyti kad finisas toks- mes nebe kartu…
Liūdna skaityti. O kaip sūnus pakelia? Kol jam dar nėra 10-11 metų dar turite laiko, nes po to ims kopijuoti tėvą tokį, kokį prisimena, ir elgsis lygiai taip pat, kai norės nuo jūsų atsiriboti, sieks savarankiškumo..ir vėl viskas kartosis. Ir nervuos. „Pasistenkite atleisti” pasakyti būtų tikra nesąmonė. Bet jau dabar esate tvirta, nepriklausoma, jau pasikeitėte, tapote valdingesnė, mažiau paisote ką sako artimieji, draugai ir draugės, todėl jei būtasis ex ne paskutinis stuobrys, permainas pastebės ir įvertins. Jug jūs jam karalienė, kam tie klubai ir svetimų vyrų aistros, kurie net ne karaliai, o tik pėstininkai? Tai dar gilesnis pavydas net neleisti kitiems žiūrėti į jus, flirtuoti. Ir jei nebus užsispyręs kaip asilas bei giliai užsiciklinęs jog tai jūs turite jo atsiprašyti, viskas bus gerai. Nors netgi tada tik jūsų valioje jį įtikinti priešingai (kad atsiprašytų). Belieka atsiklausti dėl ko verta tai daryti.