Apie meditaciją

0 (0)

Meditacija yra nuotykis, didžiausias nuotykis, kurį gali patirti žmogaus protas. Meditacija reiškia tiesiog būti, nieko nedaryti – neveikti, negalvoti, nepatirti emocijų. Jūs tiesiog esate, ir tai yra grynas malonumas. Iš kur tas malonumas ateina, jeigu jūs nieko nedarote? Jis ateina iš niekur arba ateina iš visur. Jis neturi priežasties, kadangi egzistencija yra gimusi iš džiaugsmo.

Kai jūs visiškai nieko nedarote – nei kūnu, nei protu jokiame lygmenyje, – kai bet koks jūsų aktyvumas liovėsi ir jūs tiesiog esate, tiesiog būnate, tai yra meditacija. Jūs negalite jos padaryti, jūs negalite jos praktikuoti: jūs turite tai tik suprasti.

Kai jūs turite nors kiek laiko tiesiog būti, nutraukite bet ką darę. Galvoti – tai taip pat daryti, koncentracija yra taip pat darymas ir kontempliacija yra darymas. Netgi jei tik vieną akimirką nieko nedarote ir esate savo centre visiškai atsipalaidavęs, tuomet tai meditacija. Jei kartą įgijote įgūdį, tuomet toje būsenoje galite likti tiek, kiek norite; pagaliau ta būsena gali tęstis dvidešimt keturias valandas per parą.

Kartą supratę, kad jūsų būtis gali likti nesutrikdoma, iš lėto pradėsite daryti dalykus, išsaugodami savo būties sąmoningumą nesutrikdomą. Tai jau antra meditacijos dalis – pirma dalis yra tiesiog būti ir tik po to išliekant centruotam išmokti šiek tiek veikti: plauti grindis, išsimaudyti po dušu. Po to galite daryti sudėtingesnius dalykus.

Pavyzdžiui, aš kalbu jums, bet mano meditatyvumas nesutrikdomas. Aš toliau kalbu, bet pačiame mano būties centre nėra nė mažiausios bangelės; jame tik tyla, absoliuti tyla.

Meditacija nėra prieš veiksmą. Jums nereikia palikti gyvenimo. Tai mokymas gyventi nauju būdu, jūs tampate ciklono centru.

Jūsų gyvenimas tęsiasi ir tęsiasi intensyviau – daugiau džiaugsmo, aiškiau, aiškesnis matymas, didesnis kūrybiškumas – ir vistik jūs esate nuošaly, tiesiog stebėtojas ant kalvos, paprasčiausiai stebintis viską, kas vyksta aplink jus.

Jūs nesate darytojas, jūs esate stebėtojas. Visa meditacijos paslaptis ta, kad jūs tampate stebėtoju. Atitinkamame lygmenyje darymas tęsiasi, tai ne problema: pjaustomas maistas, nešamas iš šaltinio vanduo. Jūs galite daryti mažus ir didelius darbus, tik viena neleidžiama – prarasti savo centravimą.

Sąmoningumas, stebėjimas turi likti absoliučiai neužtemdytas, nesutrikdytas.

Judaizme yra žinoma labai maištinga misterijos mokykla, kuri vadinama chasidizmu. Jos įkūrėjas Bolas Šemas (Baal Shem) buvo labai reta būtis. Vidurnaktyje jis grįždavo nuo upės – tai buvo įprasta, kadangi upė naktį yra absoliučiai rami ir tyli. Jis mėgdavo tiesiog būti ten nieko nedarydamas – tik stebėdamas save, stebėdamas stebėtoją. Vieną naktį, grįždamas namo, jis praėjo pro turtingo žmogaus namą, kurio naktinis sargas stovėjo prie durų.

Sargas buvo suglumęs, nes kiekvieną naktį tiksliai tuo pačiu metu šis žmogus grįžta atgal. Jis išėjo ir pasakė: „Atleiskite man už sutrukdymą, bet aš nebegaliu nuslopinti savo smalsumo. Jūs vaidenatės man kiekvieną dieną ir naktį. Koks yra jūsų užsiėmimas? Kodėl jūs einate prie upės? Daug kartų aš sekiau jus, bet ten nieko nevyksta – jūs tiesiog sėdite valandas, o vidurnaktį grįžtate atgal.”

Bolas Šemas atsakė: „Aš žinau, kad jūs sekėte mane daug kartų, kadangi naktis yra tokia tyli ir aš galiu girdėti jūsų žingsnius. Aš žinau, kad kiekvieną kartą jūs slepiatės už vartų. Ne tik jūs smalsaujate, aš taip pat domiuosi jumis. Koks yra jūsų užsiėmimas?”

Jis atsakė: „Mano užsiėmimas? Aš esu tiesiog sargas.”

Bolas Šemas pasakė: „O Dieve, jūs man pasakėte raktinį žodį. Tai ir mano užsiėmimas!”

Sargas pasakė: „Bet aš nesuprantu. Jeigu esate sargas, jūs turėtumėte stebėti kokį nors namą ar rūmus. Ką jūs ten stebite, sėdėdamas ant kranto?” Bolas Šemas atsakė: „Nedidelis skirtumas: jūs stebite, ar kas nors iš išorės neįeina į rūmus, aš paprasčiausiai stebiu tą stebėtoją. Kas yra tas stebėtojas? Tai viso mano gyvenimo pastanga, aš stebiu save.”

Sargas pasakė: „Bet tai keistas užsiėmimas. Kas jums moka už tai?”

Šis atsakė: „Tai tokia palaima, toks džiaugsmas, tokia begalinė laimė, kad ji galiausiai pati savaime atsiperka. Tik vienas momentas, ir visi turtai, palyginus su tuo, yra niekai.”

Sargas tarė: „Tai keista. Aš visą savo gyvenimą esu sargas, bet niekad nepergyvenau tokio momento. Rytoj naktį aš eisiu su jumis. Tik pamokykite mane. Kadangi aš žinau, kaip stebėti, atrodo, reikia pakeisti tik kryptį; jūs žiūrite kažkokia kita kryptimi.”

Reikalingas tik vienas žingsnis.Tas žingsnis yra krypties, dimensijos pasirinkimas. Arba mes galime fokusuotis išorėn, arba galime užsimerkti ir centruoti visą savo sąmoningumą vidun – ir jūs suprasite, kadangi jūs esate pažįstantis, jūs esate sąmoningumas. Jūs niekada jo nepraradote. Jūs paprasčiausiai įpainiojote savo sąmoningumą į tūkstantį ir vieną dalykų. Atitraukite savo sąmoningumą iš visur, ir tegul jis nurimsta jūsų viduje; tuomet jūs atvykote namo.

Meditacijos esminė šerdis, jos dvasia yra tai, kaip išmokti liudyti.

Varna kranksi… jūs tiesiog klausote.

Tai du dalykai – objektas ir subjektas. Ar jūs negalite matyti liudytojo, kuris mato abu? – varna, klausytojas ir dar yra kažkas, kuris stebi abu. Tai toks paprastas reiškinys.

Jūs žiūrite į medį: jūs esate ir medis yra. Ar negalite surasti dar vieno dalyko – kad jūs matote medį ir kad jumyse yra liudytojas, kuris mato jus, matantį medį?

Meditacija yra liudijimas. Tai, ką stebite, nesvarbu. Jūs galite stebėti medžius, galite stebėti upę, galite stebėti debesis ar žaidžiantį šalia vaiką. Meditacija yra stebėjimas. Tai, ką jūs stebite, nesvarbu, objektas nėra tikslas.

Stebėjimo kokybė, sąmoningumo ir budrumo kokybė – štai kas yra meditacija.

Prisiminkite vieną dalyką: meditacija reiškia sąmoningumą. Bet kas, ką darote sąmoningai, yra meditacija. Esmė yra ne veiksmas, bet jūsų veiksmo kokybė. Vaikščiojimas gali tapti meditacija, jei vaikštote budriai. Sėdėjimas gali tapti meditacija, jei sėdite sąmoningai. Paukščių balsų klausymasis gali tapti meditacija, jei klausotės sąmoningai. Tiesiog jūsų proto vidinių triukšmų klausymasis gali tapti meditacija, jei liekate budrus ir stebintis. Visko tikslas yra tai, kad negalima užmigti. Tuomet ką jūs bedarote, yra meditacija.

1. Pirmas žingsnis į sąmoningumą yra mokymasis stebėti savo kūną. Iš lėto, iš lėto pradedame įsisąmoninti savo gestus, kiekvieną judesį. Kai tik tampate sąmoningu, prasideda stebuklas: daugelis dalykų, kuriuos naudojote iki tol, paprasčiausiai dingsta, jūsų kūnas labiau atsipalaiduoja, jis labiau susiderina. Gili taika pradeda sklisti net jūsų kūne, subtili muzika pradeda virpėti jūsų kūne.

2. Po to pradedama įsisąmoninti savo mintis; tas pats turi būti padaryta minčių atžvilgiu. Jos yra subtilesnės negu kūnas ir, savaime suprantama, pavojingesnės. Kai jūs įsisąmoninsite savo mintis, stebėsitės tuo, kas vyksta jumyse. Jei užrašysite viską, kas vyksta jumyse kiekvienu momentu, jūs labai nustebsite. Nepatikėsite, kad tai yra jūsų viduje.Po dešimties minučių tai perskaitę, pamatysite, kad jūsų viduje pamišęs protas! Dėl to, kad to neįsisąmoninate, šis pamišimas tęsiasi jumyse kaip požeminė tėkmė. Ji veikia viską, ką darote ir viską, ko nedarote; ji veikia viską. Viso to suma yra jūsų gyvenimas! Šis pamišėlis turi būti pakeistas. Sąmoningumo stebuklas yra tai, kad nieko nereikia daryti, išskyrus tai, kad reikia būti sąmoningam.

Pats stebėjimo reiškinys tai pakeičia. Iš lėto, iš lėto pamišėlis dingsta, palaipsniui, palaipsniui mintys susikrato į tam tikrą modelį; chaosas dingsta, o jos tampa kažkuo kosmišku. Po to įsivyrauja gilesnė tyla. Kai kūnas ir protas nurims, pamatysite, kad jie tarpusavyje susiderina, kad tarp jų yra tiltas. Dabar jie nebėga skirtingomis kryptimis, dabar jie nejoja ant skirtingų žirgų.

3. Tuomet pirmą kartą išgirstate akordą ir jis nepaprastai reikšmingas žengiant trečią žingsnį – įsisąmoninant savo jausmus, emocijas, nuotaikas.Tai subtiliausias ir sunkiausias lygmuo, bet jei jūs įsisąmoninote mintis, tai tik vienu žingsniu daugiau. Reikalingas truputį intensyvesnis sąmoningumas, ir jūs pradėsite atspindėti savo nuotaikas, emocijas, jausmus. Tas, kuris įsisąmonina visus tris, tampa vieningu procesu.

4. Kai visi šie trys dalykai tampa vienu – pradeda funkcionuoti gerai susiderinę, gaudžiantys kartu, tuomet jūs galite išgirsti visų trijų muziką; jie tapo orkestru – tuomet atsitinka ketvirtas dalykas, kurio jūs negalite padaryti. Jis atsitinka pats savaime. Tai visumos dovana, tai atpildas už tuos tris dalykus, kuriuos jūs padarėte.Šis ketvirtas yra aukščiausias sąmoningumas – dėl to jūs esate prašvitęs. Tai savo sąmoningumo įsisąmoninimas. Taip tampama buda, pabudusiu. Tik atėjus į šią pabudimo būseną, sužinoma, kas yra palaima. Kūnas patiria malonumus, protas patiria laimę, širdis – džiaugsmą, ketvirtas išgyvena palaimą. Sanjasos, buvimo ieškotoju, tikslas yra palaima, o kelias į tai yra sąmoningumas.

Kelyje svarbus dalykas yra stebėjimas, kad nepamirštate stebėti, kad stebite… stebite… stebite. Ir palaipsniui palaipsniui stebėtojas tampa vis tvirtesniu, stabilesniu, nesvyrinėjančiu. Dėl to atsitinka transformacija. Dalykai, kuriuos jūs stebėjote, dingsta.

Pirmą kartą pats stebėtojas tampa stebimu, stebintis pradeda stebėti save. Jūs sugrįžote namo.

Šaltinis:
Ošo (2001). Meditacija – pirmoji ir galutinė laisvė. Vilnius: Odžas. 23-26 p.