Bendrauju su mergina kuri man be proto patinka

0 (0)

Klausimas: Pastaruoju metu susiduriu su pakankamai didele problema – nepilnus 4 mėnesius labai intensyviai bendrauju su viena mergina kuri man be proto patinka.  Laisvalaikį  kiek įmanoma leidžiame kartu, atrandame abiems patinkančių pomėgių, savaime suprantama labai daug komunikuojame, viskas jau pereina į rimtesnius santykius, nors laiko tarpas nepilni 4 mėnesiai ir nėra didelis, tačiau…

Mes vienas kitam ne tik tinkame, bet ir patinkame,  na bent jau aš taip suprantu, iš jos rodomo dėmesio man, karts nuo karto pažeriamų komplimentų ir išsakytų minčių, o ką jau kalbėti apie akių kontaktą, mimikas bei gestus. Tačiau yra vienas bet, tai kad ji tam tikrą laiką gyvena su draugu kurį apibūdina: draugas, bet ne vyras.

Keista tai, kad atitinkamu momentu buvo prasitarusi man, kad nesijaučia su juo pakankamai gerai, taip, kaip ne tik norėtų, bet ir turėtų jaustis mergina ar moteris. Kita medalio pusė ta, jog laiko prasme ji visada su manimi, tačiau virtualiuoju būdu, bet ne realiai. Kadangi man toks bendravimo būdas ne itin priimtinas, aš jos paklausiau ką ji galvoja ateityje? Išsamiai konkretaus atsakymo kas būdinga jai, nesulaukiau, bet didelių perversmų jos gyvenime taip pat nevyksta, nes ji jau priprato gyventi savarankiškai bet vis dar priklausomai, tačiau didžiausias dalykas kurio nesuprantu ar ji su vadinamu draugu jaučiasi tobulai, ar negali, bijo ir nenori būti viena?

Situacija tarp mūsų vis komplikuotesnė darosi su kiekviena diena, barniai, pykčiai, vienas kito nesupratimas, todėl mes vis mažiau bendraujame, ko pasekoje žinau, jog ji kenčia, tačiau yra per daug išdidi ir nenori man to pripažinti ir išrėžti tiesiai į akis. Klausimas geriau palikti ją tokioje būsenoje, su jos draugu, kas man yra baisiausias dalykas ar vis tik, kažkokiu būdu po truputėlį prieiti ir susigrąžinti artimesnius jau buvusius santykius.

Linas

Atsakymas: Sveiki, Linai. Atsakydama į laiškus, visuomet remiuosiu pirmu įspūdžiu – Gelbėtojas! Deja, iš informacijos laiške, bent jau man, nematyti, kad ta mergina šauktųsi pagalbos, Jums tik atrodo, kad ji skęsta: “…žinau, kad ji kenčia <…> bet nenori išrėžti tiesiai į akis…”. Tai, jei ji neišrėžia, iš kur žinote, kad jai blogai?

Manau, Jūs tik spėliojate, fantazuojate “…nesuprantu ar ji su <…> draugu jaučiasi tobulai, ar <…> bijo…”. Kaip Jums pačiam atrodo, ar įmanoma, suaugusį žmogų priversti kankintis, laikyti per prievartą? Jie net neįsipareigoję vienas kitam, tačiau šiuo metu ji su juo.

Paklauskite, kokios jėgos ją laiko? Aišku, čia gali būti begalė priežasčių, gal jis turtingesnis, gal perspektyvesnis, gal gražesnis ir t.t., bet jei taip būtų, ar norėtumėte patikėti tokiam žmogui savo širdį? O gal ji auka arba pati yra “gelbėtoja” ir nepalieka draugo iš gailesčio? Ką, tuomet, du gelbėtojai galėtų nuveikti kartu? O gi nieko, tik gelbėti kitus, nes juk vienas kito negelbėsi.

Norint kurti harmoningus santykius, pirmiausiai, būtina laisva valia, niekas nieko negali nei užkariauti, nei nugalėti, nei pavergti, nei atimti ir t.t. Patikėkite, jei Jūs jai būtumėte daugiau nei draugas, jokios tvoros nesustabdytų tos vidinės audros, meilė nušluotų visas kliūtis ir šiandien būtumėte kartu.

Nesvarbu, kiek laiko Jūs bendraujate, taip kaip nesvarbu, net kiek Jums metų. Santykiuose tokie matai neegzistuoja. Rašote, kad intensyviai bendraujate, bet paskui rašote, kad virtualiuoju būdu. Manau, Jūs protingas vyras ir suprantate, kad virtulus bendravimas, virtuali meilė, virtualūs jausmai yra tik iliuzija, čia kaip gražus filmas apie meilę, kurį pažiūrėjus norisi aikčioti ir dūsauti, nes gyvenime viskas kiek kitaip. Sakykime, kad tas akis Jūs matėte realias ir kažką jose įskaitėtė, tai, ką norėjote įskaityti, bet nebūtinai tai buvo transliuojama. Jūs gana užtikrintai teigiate, kad tinkate vienas kitam ir tai nusprendžiate remiantis siunčiamais signalais, kuriuos, gali būti, blogai interpretuojate. Ar Jums nesukelia dvejonių merginos elgesys, kuomet gyvendama su kitu, ji intensyviai bendrauja su Jumis? 4 mėnesiai – pakankamas laikas apsisprendimui.

Kita, sėkmingų, abipuse pagarba grindžiamų santykių sudedamoji dalis – kalbėjimasis. Iš laiško matyti, kad Jums kyla begalė klausimų, apie tai, ką ir kaip ji mąsto, bet Jūs į juos niekada nerasite atsakymo, nes tik ji žino atsakymus. Jei ji į juos neatsako, vadinasi nėra santykiuose atvirumo ir pasitikėjimo, o be šių dalykų santykių mašina niekur nevažiuoja. Barniai tarp Jūsų kyla dėl skirtingo santykių matymo, po 4 mėnesių Jums jie pereina į “rimtesnius santykius”, o jai – nežinia. Klausiate, ar Jums ją palikti, ar kažką daryti? Sakyčiau, kad palikti, bet prieš paliekant, parašykite jai virtualų laišką. Išdrįskite atsiverti, papasakoti kaip jaučiatės, paprašykite jos atvirumo ir nesileiskite “vedžiojamas už nosies”. Sėkmės Jums “plazdenančių drugelių” kelyje.

Psichologė Jurgita Kuzmickaitė | SOS psichologas