Didžiausia problema yra ta, kad jis nežino ką jaučia: ką mums daryti?0 (0)
Turiu problemą. Ne aš viena, ir mano draugas. Papasakosiu visą istoriją.
Mes susipažinome daugiau kaip prieš penkis metus. Jis buvo mano pirmoji meilė. Tačiau, nieko keisto, – ryšiai nutrūko – mes susipykome. Kelerius metus apie jį nieko nežinojau, kol galiausiai, vien iš smalsumo, susiradau jį Facebook socialiniame tinkle. Visiškai atsitiktinai. Neturėjau ketinimų su juo bendrauti, tačiau taip išėjo, kad kartą mes susirašėme, galiausiai susitikome. Stiprus ryšys tarp mūsų atsirado gan greitai. Aš vėl įsimylėjau. Nieko nuo jo neslėpiau, mat mes buvome sutarę, kad esame „geriausios draugės”. Atvirumas buvo abipusis. Iš pradžių jam pasakiau, kad jis mane traukia. Jo reakcija buvo minimali, bet kiek vėliau pasakė, kad mintyse galvojo: „Velnias, kodėl aš traukiu kažką”. Vėliau pasakiau jam, kad aš jį įsimylėjau. Mūsų santykiai buvo tikrai geri. Mes nebuvome pora, tačiau elgėmės kaip pora. Jis niekada nesuprato savo jausmų (kalbant ne vien apie mane). Aš pradėjau kaltinti save, kad trukdau jam normaliai gyvent. Žinau, kad jis turi simpatiją, bet kaip pats sako, jis yra „įsipareigojęs man. Gal ne kaip merginai, bet kažkaip įsipareigojęs”, ir dabar atstumtų tą merginą dėl manęs. Jis sako, kad esu svarbi dalis jo gyvenime, tačiau jis nežino tiksliai, kurioje vietoje. Kažkokia painiava. Didžiausia problema yra ta, mano manymu, kad jis nežino, ką jaučia, arba jam atrodo, kad visai nejaučia. Jo vienintelė jausmų išraiška yra ašaros. Jis verkia, pats nesupranta, dėl ko. Tačiau jis verkia ir dėl gerų dalykų. Jis nežino, ar jis laimingas, sako, kad apie tai niekada negalvoja. Jis nieko nelaukia. Nesupranta savęs. Tačiau jis yra labai geras žmogus ir visada man padeda. Aš taip pat stengiuosi jam padėti. Be galo myliu jį. Ką mums daryti? Kaip jam padėti suvokti savo jausmus? Ar tai iš viso yra įmanoma?
Ačiū.
Atsakymas:
Ačiū už savo istorijos pasidalinimą.
Tavo keliami klausimai yra labai svarbūs ir, akivaizdu, kad šiuo metu esi pasimetu, nes į juos atsakymų nerandi. Tavo papasakota istorija leidžia suprasti, koks svarbus tau yra tas žmogus- tau rūpi jo ašaros, buvimas šalia ir vertini jį kaip gerą žmogų. Tai tikrai natūralu, ypač žinant, kokius šiltus jausmus jauti šiam žmogui. Tačiau tavo žodžiuose skamba painiava ne tik iš vaikino pusės – sakai, kad, vedama smalsumo, patikrinai to žmogaus anketą socialiniame tinkle, tačiau kitame sakinyje teigi, kad visai atsitiktinai. Galbūt bijai sau prisipažinti, kad visus tuos 5 metus, jausmai šiam žmogui nebuvo nuslūgę?
Pirmiausia, Tau reikia atsakyti sau pačiai, ką tau reiškia šie santykiai. Akivaizdu, kad vaikinui sunku nuspręsti, ar atgijusi senų laikų simpatija, ar potencialūs santykiai su kitu žmogumi jam svarbiau. Tai, kad jis jaučiasi Tau įsipareigojęs, reiškia, kad jam rūpi, tačiau abejonės, kad gali būti, jog nejaučia nieko, verčia tave nerimauti. Tokie skirtingi signalai gali sukelti įspūdį, kad jis bijo žengti lemtingą žingsnį. Tai tik patvirtina jo ašaros, kurios gali būti kaip signalas Tau, jog žmogui šiuo metu tikrai yra sunku. Turiu Tave nuvilti pasakydama, kad jam suvokti savo jausmų nepadėsi. Galbūt labai dažnai jam primeni, kaip be galo jį myli? Galbūt tai jam panašu į spaudimą, o atsakymo į Tavo klausimus jis paprasčiausiai dar neranda?
Tikiu, kad norisi atsakymų ir sprendimų “čia ir dabar”, tačiau kantrybė yra ne veltui laikoma dorybe- nuoširdus pokalbis apie tai, kokias ateities vizijas kiekvienas iš jūsų matote, bei laikas, skirtas vaikinui susigaudyti savo jausmuose, šiuo atveju, racionaliausias sprendimas.
Agnė Marcevičiūtė,
Teisės psichologijos magistrantė
www.teipsiko.lt
omg..jei jau tokie dalykai vyksta, tai aisku, kaip diena, kad jis is tu zmoniu, kurie nieko nesprendzia..taip ir pralauksti iki pensijos jo..ir nieko nebus. zinau toki zmogu – tip top. BEL NUO TOKIO
patarciau merginai kiek aprimti, nespausti jo, atitolti, jog vaikinas galetu ikvepti oro ir pamastyti, susivokti savyje, kas jam svarbu, ar tikrai jis jaucia ka nors ar ne. Is santykiu nieko doro neiseina veliau ar anksciau, jei vaikinas nerodo iniciatyvos, jei jis netroksta tureti mergina ir del jos kovoti, del jos stengtis. Siuo atveju jis pasyvus ir mergina imasi iniciatyvos. tikrai merginai verta sustoti, nesikabinti ant kaklo ir draugiskai duoti erdves tam vaikinui.
Inga, pritariu ;)
http://www.demotyvacijos.lt/paieska/visi/kiekvienas-turi-padaryti-1582745.html?offset=1
ir aš sutinku su Inga. Vaikinui gali trūkti oro, kitaip laisvės veikti, nes gal pernelyg jaučia spaudimą „kaip” kažką jis turi padaryti, „kaip” jam reiktų jaustis, „kaip” daryti viena ar kita, „kaip” dirbti ar mokytis, „kaip” jam laikas prisipažinti meilėje.. Nereikia niekur bėgti nuo jo ar atvėsti, tiesiog priimti, kad mylimas žmogus taip pat turi savo pasaulėlį ir jame priima sprendimus visais pasakytais klausimais. Svarbiausia – pats. Tad kam čia sufleruoti, ką anas privalo pasakyti ar padaryti? Taip galima ir perspausti išgaunant nepatinkantį atsakymą.. Greta to, jis dabar kaip ir turi merginą, kurios nenorėtų įskaudinti..
Išsiskyrimas retai kada baigiasi lengvai. Kitas metų metais vis graužiasi ką padarė netaip, todėl kitas klausimas, kodėl mergina jaučia pasyvumą, delsimą, abejones, netvirtumą.. Vaikinas paprasčiausiai laikosi atokiau, kad neliktų įskaudintas dar kartą. Todėl ką galima pasiūlyti, tai išsiaiškinti kaip vaikinas pakėlė ankstesnįjį išsiskyrimą. Iš nuotraukų, draugų pasakojimų. Nes gali prireikti suvokti, jog jei norima būti kartu, gali tekti pasakyti ir „atsiprašau” žodį. Gal tada pasaulis sugriuvo, o dabar staiga vėl viskas kaip nebuvę. Abejoju, kad neišsiaiškinus visko apie ankstesnį išsiskyrimą, vienas kito neatsiprašius, galima tęsti toliau. Tai tiesiog pasitikėjimas vienas kitu.