Esu išvykusi į užsienį, namų ilgesys tampa jau nepakenčiamas0 (0)
Sveiki,
šiuo metu esu išvykusi į užsienį studijuoti. Visi sakė, kad greitai priprasiu prie kitokios aplinkos, žmonių, kad tik iš pradžių pasiilgsiu namų… Jau praėjo 2 mėn., o namų ilgesys tampa jau nepakenčiamas. Ryte atsikeli su neaiškiu nerimu (be priežasties)… Lauki tik skambučio iš namiškių. Tapau labai jautri, pravirkstu akimirksniu. Iš tiesų esu čia neilgam, tik pusė metų, o man tai visa begalybė… Nežinau kaip galėčiau sau padėti..
Svajūnė (vardas pakeistas)
Atsakymas:
Sveika Svajūne,
Ačiū, kad pasidalinai savo sunkumais ir mintimis su manimi. Skaitau Tavo laiškelį ir jaučiu, kad Tau, studijuojančiai užsienyje, yra nelengva adaptuotis naujoje aplinkoje, pabudusi jauti nerimą, ilgiesi namiškių, esi jautri. Puikiai suprantu, kad nauji Tavo gyvenimo pokyčiai (studijavimas užsienyje) įnešė į Tavo gyvenimą jausmų, naujų minčių, pokyčių. O gal paanalizuojam Tavo situaciją, galbūt joje atrasime ir teigiamų pusių, ką manai?
Visų pirma, pradėsiu nuo to sakinio, kad ,,visi sakė, kad greitai priprasiu prie kitokios aplinkos, žmonių, kad tik iš pradžių pasiilgsiu namų“. Taip kalba kitų žmonių patirtys. Tu esi Tu, kas vienam atrodo greitai, kitam gali atrodyti ilgai…. Tu turi savo stipriąsias ir koreguotinas savybes, turi savo pomėgius, veiklas, gyvenimo tempą. Tau taip pat reikia tam tikro laiko, kad prisitaikytum. Adaptacija yra visiškai normalus dalykas, kurį išgyvenama atsidūrus neįprastoje situacijoje ar vietoje. Skiriasi tik adaptacijos trukmė.
Pagalvokim, Svajūne, esi užsienyje, turi galimybę studijuoti, aplankyti naujas vietas, praplėsti akiratį, bendrauti su įvairiais žmonėmis. Skamba visai šauniai ar ne? Galbūt per ne lyg ,,užsidarei savyje“, savo mintyse ir todėl mintys apie namus vargina? Galbūt yra dar kitų priežasčių, kad jautiesi atsikelianti su nerimu širdyje?
Džiugu, kad bendrauji su namiškiais (keliu prielaidą, kad tikriausia labai šiltai ir artimai), lauki skambučių, tad gali pasidalinti jausmais ir mintimis su Tau brangiais žmonėmis. Jie tikriausia išklauso ir supranta. Tikiu, kad jie Tavęs taip pat pasiilgo ir lauks grįžtant.
Bet dabar, klausi kaip galėtum sau padėti? Visų pirma, atvažiavai studijuoti, tad gali sėkmingai imti ir kaupti naują informaciją, domėtis, būti aktyvi ir smalsi. Kita vertus, esi kitoje šalyje, galbūt būtų įdomu pasidomėti tos šalies istorija, kultūra, muzika, menu, lankytinomis vietomis? Leisti laisvalaikį su kitais žmonėmis (juk jie taip pat tikriausia atvažiavo iš kitų šalių ir galbūt jaučiasi panašiai kaip Tu…)?
Miela, Svajūne, linkių šį Tau nelengvą laikotarpį paversti kiek įmanoma į įdomesnę, linksmesnę, studentiškomis istorijomis apipintą patirtį.
Sėkmės Tau!
Psichologė Rasa Baležentytė
Prieš keletą metų turėjau panašią patirtį kaip ir tu, ir šiek tiek gailiuosi, kad per mažai pasiėmiau iš tos kitos šalies, iš studijų, kad per mažai bendravau su kitais žmonėmis, buvau per mažai smalsi… Tad aukštyn galvą, namiškiai nepabėgs, o tokia patirtis niekada nebegrįš, ji bus naudinga tau vėliau, sustiprins tave kaip asmenybę, tad pirmyn į nuotykius ir ieškojimus, kad grįžusi namiškiams galėtum pasakoti įdomias istorijas, kurias patyrei, o ne tik tai, kad sėdėjai kambary ir ilgėjaisi jų… Žinau, kad tai nelengva, bet nugalėjusi save jausiesi tikrai puikiai. Sėkmės tau!!!