Interviu su psichologu: Kodėl žmonės meluoja?

0 (0)

Moralės sergėtojai tvirtina, kad laimę įmanoma pasiekti tik laikantis dešimt Dievo įsakymų. O štai psichologas Andrius Kaluginas tvirtina, kad vieno jų laikytis net nesveika.

Nekalbėk netiesos – toks yra aštuntas Dievo įsakymas. Jis esą atima iš žmogaus saugumo jausmą. Nėra nė vieno, kuris nė karto nebūtų sumelavęs, nors kiekvienas žino, kad tikroji vertybė yra tiesa. Tačiau saugodami save arba kitus, imame ir pasakome melagystę.

– Ar kasmet minima Tarptautinė melagių diena rodo, kad melas mūsų visuomenėje yra toks svarbus?

– Melas mūsų visuomenėje tikrai labai svarbus, jis mus lydi kasdien ir gyvenime užima daug vietos. Žmonės nuolat meluoja vieni kitiems: sako netikrus komplimentus, nenori skaudinti artimo žmogaus, siekia išvengti bausmės, slepia savo jausmus, perdeda. Vyksta ištisi melo festivaliai, pasaulio melo čempionatai. Kai kurie jų savo amžių skaičiuoja šimtais metų.

Viena psichologijos sričių – melo psichologija. Mokslininkai nagrinėja, ką laikyti melu. Nustatyta, kad tiek nutylėjimas, tiek tiesioginis informacijos iškraipymas yra melas.

– Jei žmonės nemeluotų, kaip pasikeistų gyvenimas?

– Mūsų gyvenime būtų kur kas daugiau nesusipratimų ir konfliktų. Melas yra psichologinės apsaugos mechanizmas. Dažnai kur kas paprasčiau pameluoti nei sakyti tiesą. Pavyzdžiui, du bičiuliai susitikę vienas kito klausia „kaip laikaisi?“ ir abu atsako „viskas gerai“. Bet viskas gerai niekada nebūna.

Tarkime, paslydote ir išsinarinote koją – greičiausiai to nesakysite tėvams, jei žinote, kad jie labai jaudinsis.

– Kodėl žmonės meluoja?

– Dažniausiai veikia gynybinis mechanizmas. Taip žmogus apsisaugo nuo nereikalingo gilinimosi į savo gyvenimą. Kita melo priežastis – ieškant sau naudos. Be jokios abejonės, melas yra manipuliavimo priemonė.

– Ar psichologai pateisina kurią nors melo rūšį labiau?

– Yra profesijų, kur melas – pagrindinė veikla. Pavyzdžiui, aktoriai meluoja scenoje gyvendami kito žmogaus gyvenimą, sportininkai per varžybas daro labai daug apgaulingų judesių, diplomatai priversti meluoti dėl tėvynės, gydytojas turi nesakyti teisybės pacientui palaikydamas jo tikėjimą ir viltį gyventi. Toks melas gali būti pateisintas.

– Neseniai valdantieji konstatavo, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė, nepateikusi jiems faktų apie Kremliaus daromą įtaką Darbo partijos vadovams, melavo. Ar Lietuvoje apkaltinimas melu – labai didelis įžeidimas?

– Tai turėtų būti įžeidimas. Melas – sąžiningumo antipodas. Jei žmogus pagrįstai pričiuptas meluojantis, tai yra negražu. Tokiam žmogui turėtų būti gėda. Tuo metu jei argumentai nepagrįsti, turėtų būti gėda tam žmogui, kuris tuos argumentus iškėlė.

– Bet pasakose herojai dažnai meluoja ir jų melas yra pateisinamas. Jei pasaka – sąvadas patarimų, kaip gyventi, vadinasi, melas – viena sėkmės sąlygų.

– Pasakose tikrai užkoduoti patarimai, ir vaikai jais pasinaudoja nuo mažumės. Geriausi melagiai – vaikai. Jie pradeda meluoti nuo trejų savo gyvenimo metų, o sulaukę penkerių jau būna įgudę melagiai.

– Ar būna metas, kai melas pateisinamas labiau nei įprastai?

– Per karus, revoliucijas, vidaus ar išorės riaušes veikia propaganda, o tai neatsiejama nuo melo. Tai melas valstybės mastu. Prisiminkime įvykius Kryme, kai vienos šalies žiniasklaida įvykius nušvietė vienaip, kitos – kitaip. Nesuprasi, kas meluoja.

– Balandžio 1-oji – diena, kai melavimas skatinamas. Kodėl?

– Žmonėms reikia švenčių. Balandžio 1-osios melas susijęs su humoru. Tą dieną kuriamos istorijas, tai – šou dalis. Lygiai taip pat, kai daugelis tik Tarptautinę moters dieną moterims dovanoja gėlių. Tarsi visas kitas dienas jų nereikėtų dovanoti.

– Kaip balandžio 1-ąją patartumėte elgtis žmonėms, kurie pasijunta apgauti?

– Į visus pokštus reaguoti su šypsena ir jų nedramatizuoti. Juk visi žino, kad tą dieną meluojama, todėl nėra ko baimintis ir dėl galimos žalos.

Parengė: Dalia Gudavičiūtė
Šaltinis: lrytas.lt