Jaunikis iš anapus ekrano: ar galima rasti meilę internetu?

0 (0)

Sako, reikalingos knygos ir žmonės į gyvenimą ateina pačiu laiku – tada, kada labiausiai reikia. Tik kartais kaip nekantru laukti… ypač pavasarį, kai moterų sijonai ir širdys pražysta pačiomis ryškiausiomis spalvomis. Pavasarį, kaip niekada, kavos „du viename“ puodelį norisi iškeisti į „du viename“ „aistringą ir patikimą“ mylimąjį/ą. Tad, pasiblaškęs tarp ryškiaspalvių sijonų ir pasimetęs patarimų „kaip suvilioti moterį“ šūsnyje, vieną dieną prie kompiuterio sėda JIS.

„Ech…“ – palaimingai atsidūsta. „Pabandysiu internetu. Juk čia erdvės. Kur kas didesnis ratas merginų tokiam šauniam vyrukui, kaip aš“, – drąsina save. „Bendradarbė ir kaimynė jau seniai „padėjusi ant manęs akį“, o ta padavėja iš baro miršta, kaip nori įsitempti į lovą. Gaila, jos visos ne mano skonio“.

O kitam laido gale, nusivylusi visais „kaip suvilioti moterį“ patarimų prisiskaičiusiais pataikautojais sėdasi JI, tikėdamasi internete rasti savo vyrą.

Argi ne paradoksalu, kad tuo metu, kai gali bet kurią minutę griebti telefoną ir ištarti: „Brangioji, aš taip tavęs pasiilgau!“, kai elektroniniai žmogeliukai ryškiai raudonomis lūpomis socialiniuose tinkluose mėto bučinius kairėn dešinėn ir visi – nuo dešrų iki pastos gamintojų – rėkia, jog viską daro su meile ir dėl meilės, šitas pasaulis taip jos išsiilgęs?
Koks nors rimtas santykių specialistas pasakytų:

– Ponios ir ponai, santykius reikia kurti: lėtai pereiti visas jų fazes, atitolti-priartėti, kartais norėti būti kartu, kartais atskirai, susipykti-susitaikyti, pasidžiaugti bendryste ir skirtumais, kalbėtis atvirai apie „normalu tau“ ir „normalu man“ ir ieškoti kompromisų – tai ilgas, kantrybės reikalaujantis procesas, kaip ir mokymasis važiuoti dviračiu, šokti tango, suprasti japonų kalbą…

Bet JIS santykių specialisto negirdėjo – neturi laiko (projektas gena projektą). Jis tik šilumos išsiilgęs žmogus, norintis „čia ir dabar“, be ilgo atsipirkimo laikotarpio. Tad pažinčių svetainės anketoje užrašo: „Galvojau, bus trumpesnis testas. Tiek daug jau atsakiau, kad nežinau, net ką pridurti. Taip susiklostė, kad tapau vienišas, ne gėda pasakyti, kad norisi ne tik fizinio artumo, bet ir paprasčiausio tylėjimo kartu“.

O JI, sugraužusi ne vieną „protingą“ knygos tomą, labai gerai žino, kokie turi būti santykiai ir koks turi būti vyras, tik va, jos tarpe tokio nėra, tad šauna galvon: „Gal internete?“. Peržvelgusi anketas, suskirsto potencialius jaunikius.

Humoristas:
1. „Trumpai tariant esu nei šleivas nei kreivas, normalus eilinis pilietis. Kažkokiu žalingu įpročių taip pat neturiu, na gal tik rūkymas. Šiaip intymaus nesiūlykit, nes galiu sutikti :))))“
2. „Esu linksmas vyrukas iš liemens ir iš stuomens. Ieškau panašios panelės (kur kojos dygsta iš ausų)! Mano ūkyje daug darbų, todėl būk pasiruošus gerokai kuprą palenkti. Mokėsiu bulvėmis, morkomis ir obuoliais. Kartais išleisiu į miestą pasižioplinėti :)“
3. „Simpatiškas vyras, principingas, atkaklus. Tikiuosi surasti moterį, kuri turėtų tokias savybes: ištikima, simpatiška, nerūkanti, gali turėti pedagoginį išsilavinimą. Moteris tikrai neturi bijoti užmegzti santykius su vyru, nes jis žmogus :)“

Romantikas:
1. „Gyvenimas yra gražus, o dar gražesnis ir mielesnis su įdomiu žmogeliuku……. a uuuuuuuuuu kur tu?“
2. „Esu linksmas ir draugiškas. Esu svajoklis, galvoju, kad gyvenime niekada negalima sustoti svajojus, o tu svajonių išsipildymo vardan reikia be galo daug ir sunkiai dirbti. Ieškau žmogaus, kuris būtų ir draugas, ir meilužis, ir gyvenimo partneris su kuriuo žvelgtume viena kryptimi, su kuriuo nei viena akimirka neprailgtų, o praleistas drauge laikas būtų lyg gaivus oro gurkšnis :)“
3. „Esu svajoklis, ieškau tokios pat, su kuria būtų nebaisu pasvajoti šiltą vakaro naktį.
Mėgstu paskęsti savyje ir tuomet mane gali būti sunku prisišaukti, tačiau visada esu linkęs už patirtus nepatogumus atsilyginti, galiu būti tikras romantikas.

Tikras vyras daug nekalba:
1. „Esu priimtinas, nieko apie save blogo negaliu pasakyti, mėgstu visko po truputį. Gyvenimas yra gražus. Reikia juo džiaugtis ir mokėti tai daryti“.
2. „Esu vyras. Charakteris atitinka zodiako ženklą. Užsispyręs stengiuosi siekti užsibrėžto tikslo. Sąžiningas.“

Misteris „AŠ noriu – tu būk!“:
1. „Tikiuosi, kad tu busi, visada seksuali, supratinga ir išmintinga, gerbsi mano nuomone ir mokėsi ‚argumentuotai apginti savo nuomonę, nebūsi užsispyrusi, ten kur nereikia ir išlaikysi savo liniją situacijoje, kai 100% žinai, kad tavo pozicija atneš šeimai nauda. Taip pat reikia visada atsiminti, kad sportas – grožis!“
2. „Artimi santykiai man labai svarbu, bet ieškau antrosios pusės, kuri galėtų suprasti mano pomėgius, kiekviename žingsnyje nemokytų gyventi ir pati nebūtų namisėda. Labai patinka bendrauti su merginomis, kurios išmano šiek tiek daugiau nei naujas kvepalų linijas ir nuolaidas visokiuose nekropoliuose, merginos, kuri galėtų ramia širdimi iškeisti apsipirkinėjimą į pasivaikščiojimą miške po lietaus“.
3. „Ieškau teisingos, sąžiningos, nuoširdžiai ir be ,,manipuliacijų” bendraujančios, dėmesingos ir jautrios sielos gyvenimo drauges, galvojančios ir besirūpinančios ne tik savimi, žinančios savo vertybes ir jų besilaikančios, pastebinčios, tai kas gražu ir gera“.

„Hmmm, kam parašyti?“ – pagalvoja JI. Bet dar nespėjus atsitokėti, pradeda plaukti laiškeliai: „Gal galim susipažinti?“, „Kaip sekasi?“, „Kaip gyveni?“.

„Aptakūs klausimai. Lyg visai nepažįstamam žmogui galėtum pasakyti ką nors apart „gerai“. Apie ką papasakoti: apie naują direktoriaus meilužę, nuleistą padangą, netikėtai sutiktą seną vaikystės draugą, naują žiurkėnų vadą? Gal čia tik pradžia. Reikia tai reikia. Gerai, pabandom“.

Nustūmusi į nuobodulį, atrašo Juozui, Petrui, Vytautui ir dar 5 potencialiems gyvenimo palydovams.
O laiškai vis plaukia: „Ką veiki?“ Kaip orelis? Linkiu saulėtos dienos!”

JI rašo. Vėl iš naujo kantriai pasakoja apie gendančią mašiną ir pirmąsias žiurkėnų gyvenimo dienas, klausia, klauso. Ir taip kokį dvidešimt kartų.

Kai kurie vyrai išties įdomūs, kiti nuobodūs. Vieni dingsta, kiti atsiranda. Kai kurie atkakliai slepia savo nuotraukas, matyt, bijo, kad nepamatytų žmonos draugė (o gal net žmona!), kiti mielai rašinėja ir atrašinėja, bet į pasimatymus nekviečia.
Praeina savaitė, kita, trečia, bet išrinktuoju net nekvepia, tik ta prakeikta pavasarinė nostalgija neduoda ramybės: o kur gi jis? Kur? Dar kartą, dabar jau abejingu veidu JI peržvelgia ir ištrina visas „Kaip gyveni?“ pobūdžio žinutes. Jei jau imtis reikalo, tai iki galo: dabar reikia pabandyti kitaip – pačiai!

Peržvelgusi įdomesnes anketas, JI pasirenka keletą iš „Tikras vyras daug nekalba“ sąrašo.
Vieno, laisvalaikį leidžiančio nuo…iki (pradedant riedučiais, baigiant parašiutais) ir nemėgstančio „gulėti prie televizoriaus su alaus buteliu“, užklausia:
– O kada tu skirsi laiko šeimai, jei esi toks užsiėmęs?
Atsakymas ateina kiek įžeistai argumentuotas, su išsamiu rimtų ketinimų aprašymu.
– O kada laiko skirsi tu? – klausimas pabaigoje.
– Po bokso, aikido ir feminisčių būrelio susirinkimų, tikrai rasiu. Pažadu, – atrašo su šypsena.
– Užjaučiu, tikriausiai į feminisčių būrelį užrašė buvęs draugas?
– Ne, užsirašiau pati, nes buvęs draugas, sėdėdavo prie „teliko“ ir, baisiausia, kas gali nutikti moteriai, nesidalino alumi.

Viena žinutė po kitos, šypsenų daugėja – naujasis pažįstamas supranta humorą ir nepanikuoja išgirdęs žodį „šeima“. Susitikti, rodos, neskuba, nusiųstą telefoną su apsimestiniu naivumu pavadina feminisčių būrelio sąskaitos numeriu. Susitikimas žada būti įdomus ir štai jis ateina! Ateina! Praeina. Nieko. Galvoje skausmingai stukteli, kad verbalinė komunikacija sudaro tik apgailėtinus 7 proc. viso bendravimo. Deja, visi kiti 93% byloja ne jo naudai – judesiai, balsas, net erzinantis kvepalų aromatas. Šaunus vyras, gal ne toks drąsus kaip laiškuose, bet… Ech, ta prakeikta chemija! Kur ji?
„Na ne šitas – bus kitas“, – nusprendžia JI.

Ir buvo. Buvo „kietas“, ieškantis tokios pat „kietos“, kuris suintrigavo ir nustebino tardytojo sugebėjimais (nieko, patirtis praversianti darbo interviu), buvo labai „komunikabilus“, bet beveik bekalbantis per pasimatymą (kaip čia taip?), buvo pasimetusių, prašančių priimti į savo pasaulį, buvo su žmona ir trimis vaikais, buvo pažįstamas iš turistinio žygio ir sena meilė iš universiteto laikų (Bjaurybė, likimas! Taip nevykusiai pokštauti!). Vieni dingo po trijų laiškų, kiti po trisdešimties ir pasiūlymo susitikti, buvo ir tokių, kurie išprašę pasimatymo, patys į jį neatėjo. Visko buvo.

Internetu galima rasti rašytoją (yra neabejotinų talentų), humoristą ar puikų pardavėją (jei jau gali parduoti save, parduos ir siurblį), o meilę?

Šio straipsnio autorės pažinčių svetainės nenuvylė. Buvo daug nuostabos, keistenybių, įdomių žmonių, netikėtų pokalbių, atradimų, nusivylimo, juoko. Mano subjektyvia nuomone, realybėje bendrauti paprasčiau dėl platesnio pojūčių spektro. Kai bumbteli į vyro mašiną (būna, žmonės susipažįsta ir taip), gauni informaciją: „O ekstremaliose situacijose jis ne/pradeda plūstis ir man ne/patinka tas kvepalų aromatas“. Internete gali įvertinti nebent tuos 7% verbalinių sugebėjimų ir tikėtis, kad likę 93 ne ką mažiau patrauklesni. Tai, „Ką daryt?“ . Svarbu apsišarvuoti kantrybe, žiūrėti į šią patirtį smalsiai, šiek tiek su humoru, nepriimant asmeniškai ir nepasiduodant po pirmų kelių nesėkmingų bandymų.

Labiausiai paieškos procesą palengvina aiškus žinojimas, ko nori (įdomaus pašnekovo, susirašinėjimų draugo, sekso partnerio, vyro?) ir, atsižvelgiant į tai, savų taisyklių sukūrimas (pvz. mano buvo: negaišti laiko susirašinėjimui su vienu žmogumi daugiau nei kelias savaites; prieš susitinkant, pirma pabendrauti telefonu; gerbiant savo ir kitų laiką, pirmam pasimatymui skirti ne daugiau 15 min. ir pan.). Galima tiesiog plaukti pasroviui, bet tuomet… Pamenat knygą „Alisa stebuklų šalyje“?

„Vieną kartą Alisa priėjo išsišakojusį kelią, o medyje pamatė tupintį Češyro katiną. Mergaitė jo paklausė:
– Kuriuo keliu man eiti?
– O kur tu nori nueiti? – toks buvo katino atsakymas.
– Aš nežinau,  – pasakė Alisa.
– Tada nėra jokio skirtumo.“

Tad linkiu kantrybės ir žinojimo. Kad ir kaip banalu bebūtų, kas ieško – tas randa… internete, gimtadienyje, kalno viršūnėje – nesvarbu kur, svarbu Tą.

Suma sumarum:

Registracija dviejuose pažinčių tinklaraščiuose.
Virš 150 gautų laiškų, iš jų atsakyta apytiksliai į 30.
Apytiksliai 20 žinučių inicijuotų pačios.
Kelios dešimtys užsieniečių, iš jų 90 % turkai.
8 pasimatymai, iš jų 1 neatėjęs į pasimatymą, 1 vyras su žmona ir trimis vaikais, 1 įkyrus žinučių rašinėtojas, visi kiti šaunūs žmonės, bet tiesiog ne tie.
1 extra „viliojanti“ žinutė: „Labas, tu nelabai gerai atrodai, bet man tai nesvarbu. Svarbu, kad gerai gamintum ir būtum gera lovoje“.

Rezultatas – mylimas žmogus per 2 mėnesius ir supratimas, kokie skirtingi yra žmonės (bendraudamas savam rate, to nepajusi).
Išvada. Vertėjo. Net jei būčiau ir nesutikus artimo žmogaus, man buvo labai įdomu.

P.s. Tekstas grožinis, dokumentiniu pagrindu. Visi jaunikaičių aprašymai yra realios citatos, paimtos iš anketų (tekstas neredaguotas).
.
Raminta Vyzienė / Gerų emocijų namai