Kas esi? Intravertas ar ekstravertas?

3.1 (7)

Labiau mėgstate klausytis ar kalbėti? Mėgstate masinius renginius, perpildytą aplinką ir joje gerai jaučiatės? O galbūt ramybę randate tik tvirtai uždarę namų duris ir panirę į savo mintis? Mūsų visų skirtumus, gyvenimo būdą ir bendravimą lemia asmenybės tipas.

Apie tai, kuo intravertai skiriasi nuo ekstravertų, pasakojo psichologė Eglė Pelienė.

– Asmenybės tipas – intravertas ir ekstravertas. Kokie tai asmenybės tipai bendrąja prasme?

– Tai yra asmenybės tipas, dar dažnai vadinamas psichologiniu tipu. Ekstravertas yra tam tikras prigimtinis asmenybės tipas, kurio dėmesys nukreiptas į išorę ir kitus žmones. Intravertas – asmenybės tipas, kuris pirmiausiai gilinasi į save ir savo vidinį pasaulį. Vaikas jau gimsta turėdamas tam tikrą asmenybės tipą. Tai daugiausia lemia genetika, tačiau nemažai įtakos turi ir auklėjimas, stebėjimas, kaip bendrauja tėvai, kaip reiškia emocijas, kokia yra socialinė aplinka.

– Kokia tikimybė sutikti žmogų, kuris yra šimtaprocentinis kurio nors tipo turėtojas?

– 100 proc. išreikštų intravertų ar ekstravertų mažai, ir tai yra labiau kraštutiniai atvejai. Žmogus gali būti, tarkime, 80 proc. ekstravertas ir turėti 20 proc. intravertiškumo. 80 proc. jau yra labai daug. Labai stipriai išreikštas ekstravertas gali visą darbo savaitę daug bendrauti, dirbti, būti minioje, konferencijose ir panašiai, o savaitgalį vos prabudęs eis per telefonų knygą ieškodamas su kuo pabendrauti ir praleisti laiką. Nenorės likti vienas ir ilsėtis ramiai.

– Dažnai lyderiais laikomi būtent ekstravertai. Tai yra paviršutiniškas supratimas?

– Tokia nuostata tikrai girdima dažniau dėl to, kad ekstravertų komunikacija, viešasis kalbėjimas yra geriau išvystytas ir daug kitų dalykų. Ekstravertai labai mėgsta bendrauti su visais, tad jie dažniau siekia kiekybės tiek žmonių pažinimo, tiek ryšių užmezgimo prasme. Jiems svarbu, kaip juos vertina kiti, ir pagal tai jie vertina save. Intravertų savęs vertinimui aplinka retai turi arba visai neturi jokios įtakos. Beje, intravertai nesiekia socialinių ryšių kiekybės, net atvirkščiai – jiems geriau mažiau žmonių, bet turi būti kokybiški, gilūs santykiai ir ryšiai. Intravertai kalba tik tada, kai turi ką pasakyti.

– Ar per gyvenimą asmenybės tipas kinta? Ar gali ekstravertas tapti intravertu?

– Asmenybės tipas visą gyvenimą išlieka tas pats. Taip nėra, kad gimęs intravertu žmogus neturi įgūdžių viešai kalbėti ir niekada jų neturės. Čia jau prasideda saviugda. Intravertas netaps ekstravertu, tačiau jis gali išsiugdyti kito tipo teigiamas savybes. Gali išmokti kalbėti viešai, bendrauti su draugais, šiek tiek rizikuoti ar dažniau išeiti iš komforto zonos. Jeigu intravertas darbe tampa vadovu ir išsiugdo kelias ekstravertiškas savybes, jis bus tiesiog puikus vadovas. Stresinėje situacijoje vis tiek išlenda žmogaus prigimtinis tipas, tad jis tikrai nesikeičia. Reikia naudotis tuo, kas mums duota, ir plėsti savo galimybes.

– Kaip intravertui išgyventi visuomenėje, kur dauguma veiklų (mokykloje, studijose, darbe) kuriama grupinio darbo principu ir viskas vyksta atvirose erdvėse?

– Kažkuria prasme tokiomis sąlygomis intravertams kartais gyventi ar dirbti gali būti sunkiau. Intravertas visuomet rinksis kirpyklą, kuri yra toliau nuo centro, jauki, neperpildyta. Jam netiks toji, kuri yra dideliame prekybos centre, o jos sienos stiklinės ir viskas kiaurai matosi. Ir nors mūsų visuomenėje labai populiaru didelės ir atviros erdvės, yra nemažai pasirinkimų intravertams: mažos kirpyklos, jaukios kepyklėlės, krautuvėlės, galimybė eiti į parduotuvę ne piko metu. Aš sakyčiau, kad visuomenė nėra labiau pritaikyta nei vieniems, nei kitiems. Tiesiog lengviau gyventi tiems, kurie turi išsiugdę tas trūkstamas savybes. Žmogaus efektyvumas priklauso ne nuo to, kaip visuomenė ar aplinka prie jo taikosi, o kiek jis pats geba būti lankstus ir prisitaikantis gyvenime.

– Ar intraverto ir ekstraverto bendravimas sudėtingesnis nei to paties tipo žmonių?

– Kartais gali būti. Čia ir yra didžiausia visų žmonių bendravimo problema – mes labai norime vieni kitus pakeisti. O tiesiog reikia suprasti, kad abu asmenybės tipai yra žavūs ir turi daug pliusų. Reikia tai išnaudoti.

INTRAVERTAI

Intravertai mažiau kalbūs, bet ne dėl to, kad neturi ką pasakyti. Jie tiesiog iš prigimties yra kur kas geresni klausytojai. Kuo jie geriau įsiklauso, tuo daugiau visko pastebi, geriau supranta kitus žmones – nuo kūno kalbos iki jų emocijų – ir moka prie jų prisitaikyti.

Pranašumai

Jie labiau gilinasi į save, orientuoti į savo pasiekimus ir nėra labai priklausomi nuo aplinkos vertinimo. Didelis supratimo, empatijos jausmas. Gilindamiesi į save, labiau gilinasi ir į kitus. Geriau žino, kada reikia patylėti ir išklausyti. Atsargiau ir atsakingiau renkasi draugus, yra budresni. Žmones prisileis sunkiau, bet jei jau prisileis, išliks lojalūs. Pastabesni. Intravertiškumas duoda išmintį. Jie labiau analizuojantys, kruopštesni, patikimesni.

Silpnybės

Pernelyg vieniši, užsidarę, nelinkę komunikuoti, tylesni. Neretas aukos sindromas. Gali būti ne progresyvūs, o regresyvūs, gyvenantys praeities, o ne ateities žavesiu.

Energijos šaltinis

Jis pats. Intravertas geriau jaučiasi vienas, bet nebūtinai turi jaustis vienišas. Jie ramesni, žemesnis kraujo spaudimas, jiems dažnai šalta.

Tinkamas veiklos pobūdis

Mokslininkai, tyrėjai, IT specialistai, menininkai, artistai, analitikai, apskaitos specialistai, auditoriai, psichologai, karo profesijos, lakūnai, medikai, filosofai, vertėjai ir kt.

Garsūs žmonės, linkę į intraversiją

Albertas Einšteinas (Albert Eistein), Bilas Geitsas (Bill Gates), Markas Cukerbergas (Mark Zuckerberg), Kianu Ryvsas (Keanu Reeves), Odrė Hebern (Audrey Hepburn), Greta Garbo, Dž.K.Rouling (J.K.Rowling), Daktaras Vatsonas.

EKSTRAVERTAI

Ekstravertui geriausia pačiam su savimi, jiems ne tiek svarbios kitų žmonių emocijos ar jausmai. Tačiau jie pasižymi gebėjimu lengvai prisitaikyti įvairiose socialinėse situacijose.

Pranašumai

Lengvai randa bendrą kalbą su įvairiais žmonėmis, aktyvūs socialiai. Kosmopolitiškesni. Publikos baimės nebuvimas. Ekstravertams svarbu suvokti, kokie jie yra ir kaip atrodo šio pasaulio plotmėje. Vedami emocijų, greito impulso. Turi daugiau charizmos. Lankstumas, gebėjimas prisitaikyti yra stipriosios jų savybės. Sugeba lyderiauti. Lengviau priima didelį informacijos kiekį, protingi, intelektualūs.

Silpnybės

Gali būti priklausomi nuo socialinės erdvės. Gali turėti narciziškumo. Mažiau empatiški. Gali būti per daug egocentriški ar paviršutiniški. Labiau linkę tenkinti savo, o ne kitų poreikius, nejautrūs. Pernelyg aktyvūs, trokštantys iššūkių.

Energijos šaltinis

Žmonės, aplinka, minia, daug bendravimo. Visuomet patinka gyventi tokioje truputį sujaudintoje būsenoje, kur kunkuliuoja emocija, jiems dažnai karšta.

Tinkamas veiklos pobūdis

Lektoriai, aktoriai, vadovai, artistai, mokytojai, sporto treneriai, žurnalistai, laidų vedėjai, dainininkai, politikai, viešųjų ryšių specialistai, pardavimo vadybininkai. Svarbi ne tiek pati veikla, kiek jos pobūdis. Kiekvieno je profesijoje rasime abiejų tipų.

Garsūs žmonės, linkę į ekstraversiją

Šerlokas Holmsas, Ričardas Brensonas (Richard Branson), Entonis Robinsas (Anthony Robbins), Adželina Džoli (Angelina Jolie), Viktorija Bekhem (Victoria Beckham), Alfredas Adleris (Alfred Adler), Zigmundas Froidas (Sigmund Freud) ir t.t.

Santykių suderinamumas

Geriausiai žmogus jaučiasi su jį papildančiu asmenybiniu tipu. Dviejų ekstravertų santykiai, žinoma, bus audringesni. O idealiu atveju intravertas su ekstravertu vienas kitą papildys. Juk siekiama to, kad intravertas lavintų savo ekstravertiškas savybes, o ekstravertas – atvirkščiai. Du intravertai taip pat gali rasti bendrą kalbą, jei jiems užtenka persimesti keliais žodžiais. Tačiau santykiai tarp to paties tipo žmonių, iš pradžių atrodantys idealūs, vis labiau tampa monotoniški, labai nuspėjami, trūksta progresyvumo, judėjimo, tobulėjimo, trūksta drąsos naujiems sprendimams, pernelyg didelė baimė priimti rizikos faktorius, kurių kupinas asmeninis gyvenimas, ypač jei susieina du intravertai.

MITAI

Kad intravertai labai kuklūs

Kad intravertai negali išmokti kalbėti viešai

Kad žmogus absoliučiai intravertas arba ekstravertas

Kad ekstravertas visai nemokės klausytis

Testas: Koks tavo psichologinis tipas?

Testas, pasak psichologės, nėra 100 proc. tikslus, nes asmenybę visapusiškai ištirti gali tik specialistas. Šiuo testu galima nustatyti tik polinkį į vieną ar kitą psichologinį tipą.

Į kiekvieną klausimą atsakykite „Taip“ arba „Ne“.

1. Ar tą pačią dieną gali žiūrėti du filmus, klausytis koncerto, pamatyti spektaklį, skaityti autobuse, skirti kelis pasimatymus, o suspėti tik į vieną arba du?

2. Net nereikšmingas įvykis gali paveikti tau svarbų sprendimą?

3. Ar esi blogos nuotaikos, jei neveikia televizorius ar radijas, jautiesi vienišas/a, jei pametei ar išsikrovė mobilusis telefonas?

4. Tu neretai užsisklendi savyje, grimzti į prisiminimus?

5. Ar kiekvieną dieną daugėja tavo pažįstamų?

6. Turi nedaug draugų, nelengvai užmezgi pažintis?

7. Ar lengvai įsimeni veidus, įvykius, biografijas?

8. Tu geriau įsimeni kokią nors visą situaciją nei smulkmenas?

9. Ar mėgsti kompanijas? Ar esi optimistas/ė, vengi vienatvės, niūrių, uždarų žmonių?

10. Tu nemėgsti triukšmo, garsaus juoko, triukšmingų pašnekesių?

11. Ar mėgsti anekdotus, įvairius sąmojus? Ar tavo būdas sugyvenamas ir nuolaidus?

12. Esi linkęs/usi turėti nedaug daiktų?

13. Ar dažnai sakai kalbas?

14. Ar mėgsti fotografuotis, patinka suvenyrai, papuošalai?

15. Ar žinai, kur, kada ir kas vyksta?

16. Tu mėgsti gaminti maistą?

17. Ar greitai susipažįsti su žmonėmis, lengvai randi išeitį iš sudėtingų situacijų?

18. Geriau jautiesi dideliame žmonių būryje, kur galima likti nepastebėtam/ai?

19. Ar greitai viską išsprendi, nors kartais ir supranti, kad ne viską darai vykusiai? Ar tave džiugina kelionės į kitus miestus? Ar mielai sutinki kur nors vykti?

20. Sunkiai pripranti prie naujos aplinkos, situacijos, kolektyvo?

21. Ar sudėtingoje situacijoje sugebi viską kaip reikiant apmąstyti?

22. Tu atkakliai gini savo principus?

23. Ar turi daug planų ir idėjų, tik toli gražu ne viską sugebi įvykdyti?

24. Įtariai žiūri į savo sveikatą, ir tai tave slegia?

25. Ar tau labai patinka žmonės, kurie nuolat, net ir neprašyti, domisi tavo sveikata?

26. Problemas sprendi ilgai?

27. Ar tau svarbi kitų nuomonė apie tave?

28. Kartais tau sako, kad pasaulį matai kitokį, negu jis iš tikrųjų yra, bet tu tuo netiki?

Rezultatai: Suskaičiuok atskirai nelyginių (1,3,5,7,9,11,13,15,17,19,21,23,25,27) ir lyginių klausimų (2,4,6,8,10,12,14,16,18,20,22,24,26,28) atsakymus „Taip“ ir „Ne“.

Jeigu daugiausia nelyginių klausimų atsakymų buvo „Taip“, Tu – ekstravertas. Jeigu daugiausia lyginių klausimų atsakymų „Taip“, Tu – intravertas. Jeigu surinkai po lygiai – tuomet Tu esi ambavertas, t.y. dvilypės prigimties žmogus, turįs ir vienų, ir kitų požymių.

Parengė VE.lt