Kas yra ir kas nėra pedofilija? Seksologą pašiurpino Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai

5 (1)

Pirmiau sulauk aštuoniolikos, tada pradėk lytinį gyvenimą – tokios nuostatos laikosi per 40 proc. Lietuvos gyventojų, beveik tiek pat pedofilijai priskiria suaugusiųjų lytinius santykius su žmonėmis iki pat 18 metų amžiaus.

DELFI užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė, jog net 37,3 proc. Lietuvos gyventojų, atsakydami į klausimą, su kokio amžiaus nepilnamečiais lytiškai santykiaujantys suaugusieji gali būti vadinami pedofilais, brėžė 18 metų ribą.

23,7 proc. apklaustųjų nuomone, pedofilija galima vadinti santykius, kai santykiaujama su paaugliais iki 16 metų amžiaus. Dar 15, 8 proc. apklaustųjų pedofilija vadino suaugusiojo seksualinius santykius su paaugliais iki 14 metų amžiaus.

Pašiurpino seksologą

Medicinos psichologą, seksologą Andrių Kaluginą pašiurpino 4,8 proc. respondentų atsakymas, kad pedofilija galima vadinti lytinį santykiavimą su mažamečiais – vaikais iki 10 metų amžiaus.

„Man būtų labai smalsu, kas konkrečiai į šiuos procentus įeina. Tai yra maža, statistiškai nereikšminga dalis, bet vis dėlto taip teigė 50 žmonių iš tūkstančio. Lytiniai santykiai su dešimtmečiu yra visiškas nonsensas, iškrypimas. Todėl tas 50 iš tūkstančio žmonių man kelia didelį nerimą – mano, kad seksas su kiek vyresniu už dešimtmetį vaiku yra ne pedofilija, o normalu? Dėl to reikėtų sunerimti“, – komentuodamas apklausą DELFI sakė Pasaulio seksualinės sveikatos organizacijos koordinatorius Lietuvoje.

Tai, kad 7, 6 proc. apklaustųjų pedofilija vadina seksualinius santykius tik su vaikais iki 12 metų amžiaus, medicinos psichologo nuomone, irgi nieko gero.
„Jeigu mes sujungtume apklausoje minėtus 12 ir 10 metų amžiaus vaikus, pamatysime, jog net 12 proc. respondentų absoliučiai nenormaliais laiko lytinius santykius su vaikais iki 12 metų amžiaus. Lytiškai santykiauti su 13-mečiu jau normalu? Tai – absurdas. Tie 12 proc. žmonių man kelia didelį nerimą“, – pakartojo A. Kaluginas.

Užstrigę praeityje ir radikalai

15, 8 proc. repondentų, kurie pedofilija vadintų santykius su vaikais iki 14 metų amžiaus, A. Kaluginas priskyrė užstrigusiems praeityje.

„Tai gali būti žmonės, kuriems užsifiksavęs iki 2002 metų galiojęs Baudžiamasis Kodeksas. Jame sutikimo lytiškai santykiauti amžius buvo 14 metų. Dabar sutikimo amžius – 16 metų, todėl tas 15, 8 proc. respondentų yra iš tos senesnės kartos, kuri, galima sakyti, buvo įpratusi prie to, kad sutikimą seksualiai santykiauti jau gali duoti 14 metų žmogus, nes nuo tokio amžiaus anksčiau galėjo pats spręsti, nori ar nenori santykiauti“, – komentavo pašnekovas.
Kita vertus, tai, kad lytinius santykius iki pat 18 metų amžiaus pedofilija vadintų beveik 37, 3 proc. žmonių, A. Kalugino nuomone yra taip pat labai radikalu.

Kas yra ir kas nėra pedofilija

Pedofilija laikomi seksualiniai santykiai, kai tarp asmenų yra reikšmingas amžiaus skirtumas.

„Baudžiamajame Kodekse griežtai nenustatyta, koks turi būti amžiaus skirtumas, bet apie tai jau galima kalbėti, kai amžius skiriasi 10 metų. Jei, pavyzdžiui, vaikui yra 13 metų ir prie jo kabinasi 23 metų amžiaus žmogus, tai jau yra pedofilija“, – pateikė pavyzdį seksologas.

Tačiau jei mylisi bendraamžiai, jų seksualiniai santykiai nelaikomi pedofilija. A. Kalugino žodžiais, nė vienas iš dviejų besimylinčių keturiolikmečių nėra pedofilas, nes jie abu yra vaikai“.

Griežtą požiūrį aiškina noru apsaugoti

„Spinter tyrimų“ komentare teigiama, jog pedofiliją griežtai su asmens įžengimu į pilnametystę sieja moterys bei vyresni nei 45m. apklaustieji, vyrai. Pastarieji, A. Kalugino nuomone dabar yra kaip tik tokio amžiaus, kad galėtų turėti prie pilnametystės artėjančius vaikus.

„Jie, aišku, yra susirūpinę, ir tai visiškai normalu. Jeigu man keturiasdešimt, tai mano dukrai plius minus 18 metų ir, aišku, nenorėčiau, kad prie jos kažkas kabintųsi. Giežtas požiūris į suaugusiųjų seksualinius santykius su nepilnamečiais rodo norą apsaugoti savo vaikus“, – sakė A. Kaluginas.

Vis dėlto, asmenine seksologo nuomone, minėtoji riba – per griežta: „santykius su jaunuoliais iki pat 18 metų vadinti pedofilija neadekvatu: „Baudžiamajame kodekse minima 16 metų riba šiuo atveju – pakankama. O iki 16 metų, netgi jei pats paauglys sutinka lytiškai santykiauti, pagal Baudžiamąjį kodeksą tai laikoma nusikaltimu ir baudžiama“.

Visuomenės nuomonė prasilenkia su realybe

Didelė dalis respondentų įsivaizduoja, kad jaunuoliai lytiškai santykiauti gali pradėti sulaukę 18 metų. Medicinos psichologas tai vadino sveiku visuomenės konservatyvumu.

Tačiau, kaip atkreipė dėmesį DELFI pašnekovas, dėl to didelė dalis 18 metų nesulaukusių paauglių, kurių lytinis gyvenimas prasideda kur kas anksčiau, gali jaustis užribyje.

„Prieš kelerius metus Vilniuje atlikta panaši 9-12 klasių mokinių apklausa atskleidė, kad lytinio gyvenimo pradžios vidurkis Vilniuje tėra 13, 5 metų. Realus vidurkis gali būti apie 14 metų. Tai rodo, kad visuomenės nuomonė apie lytinio gyvenimo pradžią per daug konservatyvi, kad atitiktų realybę.
Kita vertus, nuoširdžiai atsakydami į DELFI klausimus respondentai parodo, kad norėtų savo vaikus apsaugoti nuo chaotiškų, epizodinių , nereguliarių lytinių ryšių ir neapgalvotų sprendimų“, – komentavo A. Kaluginas.

Tyrinėja pasaulį ir susipažįsta su savimi

Seksologo nuomone, 18 metų žmogus yra pakankamai subrendęs ir jau gali megzti sąmoningesnį ryšį su partneriu, eiti į kontaktą su kitu žmogumi, lytinius santykius grįsti meile, pagarba, rūpesčiu, kitais gražiais dalykais.

„Iki 18 metų žmonės vis viena dar yra vaikai, paaugliai, todėl jų santykiai dažnai nulemti nuotykio troškimo, pasaulio ir lytiškumo tyrinėjimo. Manau, būtent čia slypi priežastis, kodėl mūsų visuomenė pasisako už tai, kad nuo 18 metų seksualiai santykiai galimi, o iki pilnametystės lytinis gyvenimas chaotiškas“, – sakė medicinos psichologas.

Realybę atspindi jaunimas

Apklausos duomenimis, dėl seksualinių santykių pradžios liberalesni 18-25 amžiaus žmonės.

„Greičiausiai būtent ši grupė respondentų geriausiai žino realią padėtį ir situaciją, o ir patys yra lytinį gyvenimą pradėję 14, 15, 16, ir 17 metų” – mano medicinos psichologas.

Jo įsitikinimu, minėta grupė respondentų geriausiai atspindi realią situaciją, nes mato ne tik save, bet ir savo draugus, bendraamžius aplinkinius, tarp kurių nemažai lytinį gyvenimą pradėjusiųjų apie 16 metus.

„Jie to nedramatizuoja, kaip vyresnieji, ir todėl toks atsakymas ir toks procentas“, – komentavo A. Kaluginas.

Jauniausi (18 -25m.) respondentai dažniau nustato žemesnę amžiaus ribą – 16 metų arba mažiau. Vyresni nei 45 metų atstovai lytinio gyvenimo pradžią linkę „įteisinti“ tik nuo 18 metų.

Iki kokio amžiaus vaikai – seksualiai neliečiami?

Paprašyti atsakyti į klausimą, iki kokio amžiaus paaugliai suaugusiųjų turėtų būti neliečiami, net 61, 9 proc. respondentų vėlgi minėjo 18 metų ribą.

16 metų „slenkstį“ dažniau įvardijo vyrai bei jauniausieji respondentai (18-25 m.).

Pasak medicinos psichologo A. Kalugino, didžiausios psichologinės traumos padaromos vaikams iki 16 metų amžiaus. Tačiau seksualiai neliečiamais vadinti jaunuolius iki pat 18 metų amžiaus jam atrodo per daug radikalu.

„Nelabai pritarčiau tokiai nuomonei. Aišku, tai adekvatu, žiūrint iš tėvų pusės, tačiau kiek prasilenkia su realybe, be to itin sunkiai kontroliuojama. Aš būčiau linkęs pritarti 16 metų ribai, kurią nustato ir mūsų Baudžiamasis Kodeksas“, – sakė DELFI pašnekovas.

Apklausė 18-75 metų gyventojus

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” 2013 metų gruodžio 12–20 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.

Ieva Urbonaitė-Vainienė
Šaltinis: delfi.lt