Keturi iš dešimties nenorėtų kaimynystėje musulmonų
0 (0)

2 Responses

  1. Rita parašė:

    Manyčiau, nenorėjimas visiškai nereiškia neigiamos nuostatos. Galima daug ko nenorėti, pvz., kad jaunimas gyventų kaimynystėje – nes gali garsiai muzikos klausytis, o jei vaikų turi – šie kol muzikos mokyklas pabaigs įkyrės grodami gamas. Dar galima nenorėti saldumynų – bet tai nereikia, kad toks asmuo nuėjęs į parduotuvę sunaikins jų vitrinas. Nenoras nelygu netolerancija. Juk gyvena. Tas pats ir su musulmonais atsitiktų. Tik kažkodėl jei tyrimas apie kokias nors mažumas, tai visiems jau vaidenasi vos ne neapykanta. Taip nėra. Jei netikit – padarykit tyrimą, su kuo dar nenorėtų gyventi kaimynystėje – su mažais vaikais, su šunis laikančiais asmenimis, su rūkančiais, su muzikantais – ir manau, gausit dar didesnį procentą.

  2. Eurika parašė:

    Gerą kaimynystę apsprendžia ne tikėjimas ar tautybė, o kaimyno elgesys. Juk visi mes pareiname į namus pailsėti. Nesinori girdėti nei baliaunų kaimynų, nei besiriejancių, nei per dienas skambančių bumčiku at kitokio muzikinio repertuaro. Kažkada prieš 20 metų viešėjusi savaitę Vokietijoje pas draugus buvau nustebusi, kai per sienas, at ventiliacijos angas atsklisdavo nei tai giedojimas, nei žmogaus ilgos monotoniškos kalbos man nesuprantama kalba. Kai paklausiau: o kas čia per garsai? Man pasiguodė, kad kaimynai musulmonai meldžiasi. Kelis kartus per dieną.Tokią kaimynystę turėjo mano draugai. Aš asmeniškai norėčiau tylios kaimynystės.

Komentuoti: Rita Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Exit mobile version