Keturi partnerių tipai

0 (0)

Pastebimas didelis panašumas tarp vaiko prisirišimo pobūdžio prie jį prižiūrinčių asmenų kūdikystėje ir to, kokie yra asmens intymūs ryšiai su partneriu suaugus.

Kai kurie socialiniai psichologai teigia, kad santykius galima klasifikuoti tiesiog pagal M. Ainsworth pasiūlytus bazinio prieraišumo tipus:

1) Saugus. Jaunuoliai „saugiai“ prisirišę prie artimųjų vaikystėje, savo dabartinius santykius su meilės partneriu apibūdina kaip komfortabilius ir teikiančius malonumą. Jie pasitiki savo partneriu, jo sąžiningu įsipareigojimu, pasišventimu.

2) Nesaugus dvilypis (ambivalentiškas). Šių žmonių vaikystėje tėvų nuotaikos neprognozuojamai keitėsi, tai mylėjo, tai baudė ir vaikui nebuvo aišku kodėl. Jie nėra tikri dėl ryšių. Nuotaika dažnai keičiasi. Kartais jiems gali atrodyti, kad partneris nepakankamai juos myli ar gali palikti. Dėl to nuolat patirdami nerimą jie spaudžia savo partnerį ir taip rizikuoja išties susilaukti liūdnų pasekmių.

3) Nesaugus vengiantis. Dėl nesėkmingo bendravimo vaikystėje su tėvais, emocinės paramos trūkumo „vengiantiems“ partneriams artumas asocijuojasi su nesaugumu, tad kelia diskomfortą. Jiems sunku pasitikėti kitais, jie nenori visiškai įsipareigoti, pasišvęsti glaudesniems santykiams.

4) Dezorganizuotas prieraišumas. Tai žmonės nepatyrę savo vaikystėje pastovesnių santykių, šilumos ir meilės kitaip sakant. Išmoko išgyventi pažeidinėdami žmogiškų santykių taisykles ir normas. Santykiuose jie neieško meilės, pakanka, kad jų bijotų, juos gerbtų.

Žinoma, tokia klasifikacija tėra teorinė, o ne griežta taisyklė. Čia tik numatoma bendra tendencija, tad įmanomos įvairios išimtys, savitumai.

Literatūra: Shaver, P. R. ir kiti (1996). Attachment Styles and Internal Working Models of Self and Relationship Partners; Rita Žukauskienė. Raidos psichologija: integruotas požiūris. Vilnius: Margi Raštai. 2012, 588-590 p.