Kodėl vyrai moteriškėja?

0 (0)

Ji – daug pasiekusi verslininkė. Jis augina vaikus, tvarko namus, ruošia valgyti ir dėl karjeros nesuka galvos. Ar tokia šeima gali būti laiminga? Psichoterapeutė Lina Vėželienė įsitikinusi – net ir pats garbingiausias postas moteriai laimės nesuteiks. Ji kankinsis nesuprasdama, kodėl būdama tokia protinga ir daug pasiekusi, turi gyventi su nevykėliu. O atsakymas šokiruojančiai paprastas – pati moteris savo elgesiu paskatino vyrą sumoteriškėti.

– Jūs tvirtinate, kad moterys savo elgesiu vyrus paverčia moteriškais. Kodėl?

– Moteris savo elgesiu tikrai gali daryti tokią įtaką vyrui, kad jo elgesys taps moteriškesnis. Lygiai taip pat ir vyrai gali skatinti moters vyrišką elgesį. Taip nutinka dėl polinkio nepaisyti lyčių skirtumų. Įsivaizduokite obuolį ir kriaušę, kurie vienas su kitu ima konkuruoti dėl formos ar skonio, norėdami lygių teisų ir galimybių.

Pavyzdžiui, moterys yra linkusios konkuruoti su vyrais dėl karjeros ir valdžios. Ir dažnai šioje konkurencinėje kovoje laimi, nes yra darbštesnės, atsakingesnės.

Bet jei pasiekia garbingą postą arba pradeda užsidirbti daug pinigų, jos stebisi – kas nutiko vyrui, kad jis prarado darbą ir net neieško kito? Ir kas pasidarė su ja pačia, kodėl ji tokia nelaiminga? Nors ir protinga, ir daug pasiekusi, o turi gyventi su nevykėliu.

Kiekviena pora yra kaip svarstyklės. Jei moteris labai daug atsakomybės užsikrauna ant savo pečių, vyras laiko atsvarą ir nepersistengia.

– Kas čia blogo, kad šeimos finansais rūpinsis tik moteris? Gal ji bus dėkinga vyrui, kad jis prižiūri namus ir dėl to ji gali daryti karjerą?

– Viskas tvarkoje, jei jie laimingi. Sutinku, kad gali būti porų, kurioms toks gyvenimo modelis tinka. Bet tai yra išimtis. Dažnai sutinku moterų, kurios uždirba pinigus, o jų vyrai nedirba, tik šiuo tuo užsiima namuose. Jos nėra laimingos.

– Jos nelaimingos, nes jaučiasi nesaugiai?

– Moterys laimę suvokia kitaip negu vyrai. Taip, jos gali pasiekti aukštų profesinių laimėjimų ir trumpam tuo pasidžiaugti. Tačiau nei profesiniai laimėjimai, nei socialinis pripažinimas moters neves į vidinę ramybę.

Moters prigimčiai būdinga nurimti, kai ją supa mylimi žmonės. Jai svarbiausia turėti, ką mylėti, o ne daryti karjerą ar išlaikyti šeimą.

– Anksčiau buvo manoma, kad moteriai apskritai netinka dirbti. Tačiau šių laikų visuomenėje jau net vyrai nenori, kad jų moterys tik sėdėtų namie. Kaip būti moteriška darbe, kur tenka pakovoti už save?

– Kodėl yra tik du kraštutinumai? Arba karjera, arba namai ir šeima? Juk moteris nėra intelektualiai arba socialiai neįgali.

Klausimas čia tik tas, kaip dirbanti moteris gali išlikti moteriška. Nebūtina dėvėti vyrišką kostiumą ir su vyrais pečiais stumdytis. Siekti tikslo kovojant – tai galbūt ir tinka vyrams… Bet moteris stipri, kai geba išlaikyti gerus santykius su bendradarbiais. Kai nebijo pasirodyti silpna, moka paprašyti pagalbos, suklysti.
Daugiau pasiekti moteris gali ne kovodama, o būdama nuolanki. Galima karjerą daryti draugaujant, mėgaujantis, šypsantis, puošiantis.

– Lietuvoje dabar vis populiaresni darosi mokymai, paremti senovės indų vedomis. Juose teigiama, kad moteris vyrui turi besąlygiškai paklusti. Kai kuriuos žmones tokia idėja labai žavi, kitus piktina.

– Problema, kad tokie mokymai suprantami pažodžiui. Išgirdo moteris žodį „nuolankumas“ suprato jį kaip raginimą nusižeminti prieš vyrą, ir atmetė visą mokymą. Arba kitas kraštutinumas: moteris prisiklauso, kaip „pagal vedas“ pataikauti vyrui – kokiais drabužiais rengtis, kaip dažytis, kaip gaminti, kaip sutikti su jo nuomone.

– Tai labai panašu į manipuliaciją.

– Taip. „Aš savo vyro negerbiu, nematau jame jokio potencialo, tačiau žinau priemones, kaip jį paveikti, kad jis kažką padarytų dėl šeimos“ – tai nėra nuolankumas.

Moteris nuolanki, kai ji gerbia vyrą ir pripažįsta, kad kai kuriose srityse jis stipresnis. Pavyzdžiui, jo sprendimai rečiau įtakojami emocijų, jam lengviau išlikti racionaliam ir ryžtingai siekti tikslo. Dėl to vyrai dažniau nuveikia didelius darbus visuomenėje. Dažnai poros klumpa todėl, kad moterys pradeda lyginti save ir savo partnerį. Vyrai tikrai mažiau gabūs kurti santykius ir juos puoselėti.

Moterys iš vyrų dažnai reikalauja, kad jie būtų kaip draugės – išklausytų, paguostų, kartu eitų rūbų pirkti ir dar patartų, kokią suknelę rinktis. Apie tai yra taiklus pasakymas: „Tada gal geriau ir tekėk už draugės“. Jos skundžiasi, kad vyrai nesupranta jų jausmų. Tačiau atsisako suprasti, kad vyrai visai kitaip reiškia jausmus arba išvis nebūtinai juos reiškia.

Būti nuolankia – tai reikštų tokių dalykų iš vyro ir nereikalauti, o gerbti ir vertinti, tai, ką jis sugeba. Būti nuolankia taip pat reiškia būti dėkinga. Nuolanki moteris nepriima sprendimų vyrui už nugaros.

– O vyrams nereikia būti nuolankiems?

– Žinoma reikia. Ta pati pagarba ir dėkingumas turi būti ir iš vyro pusės. Girdime vyrus sakant: „Tu žiopla, tu emocinga, tu isterikė“. Taip, moterys jau yra tokios – jos turi reikšti emocijas, jos gali būti neracionalios, joms gali būti svarbiau santykiai tarp žmonių, o ne finansiniai nuostoliai. Labai kvaila taip lyginti netapačias emocines ir intelektualines prigimtis. Vyrui nuolankumas reikštų priimti moterį tokią, kokia ji yra.

– Ar vyrai turėtų suprasti, kad moteriai reikia suknelių ir papuošalų? Juk pagal vedų mokymą, moteris tiesiog privalo kasdien puoštis. Kaip į tai žiūri psichologai?

– Negalėčiau kalbėti už visus psichologus. Mano asmeninė pozicija – moteris turi pateikti save taip, kaip jai gražu. Nemanau, kad ji turi vadovautis kokia nors tikėjimo sistema – jei gyvena pagal vedų mokymą, tai reikia puoštis, o jei pagal katalikų – tai rengtis labai kukliai. Moteris turi atrodyti taip, kad jai pačiai būtų gražu matyti savo atvaizdą veidrodyje.

Vienai moteriai gali būti gražus dalykinis kostiumėlis – taip apsirengusi ji spindės. Kita moteris spindės, apsivyniojusi indišku sariu. Svarbu, kad ji spindėtų.

– Neseniai teko susitikti su pažįstamais, kurie nenorėjo, kad juos pasisveikindama apsikabinčiau. Jie paaiškino, kad pagal vedų mokymą vyrus turėtų apkabinti tik jų žmonos. Esą, apsikabinę vyras ir moteris apsikeičia energijomis.

– Vakarų visuomenėje apsikabinti normalu, tačiau kažin, ar tai stiprina šeimų santykius. Visai nebūtina čia kalbėti apie energetinius mainus. Jei moteris myli vyrą, ji keistai jausis matydama, kaip jis apkabina kitą moterį. Mano požiūriu, nemaloniai jaustis tokioje situacijoje yra normalu. Būtų keista, jei moteris niekaip nereaguotų.

– Bet tokioms moterims dažnai sakoma, kad jos nesveikai pavydžios.

– Aš sakyčiau, kad jos sveikai pavydžios. Jei partnerei, žmonai ar draugei kyla negeri jausmai, jie turi teisę kilti. Tai yra signalas, kad kažkas santykiuose nėra tvarkoje. Gal per mažai pagarbos, o gal tikrai nėra ištikimybės.
Moterys taip pat dažnai flirtuoja su bendradarbiais. Ypač išvažiavusios į komandiruotes, eidamos į dalykines vakarienes – tada labai patogu sakyti, kad bendravimas su vyrais yra tik darbiniai reikalai. O iš tiesų tai jau yra neištikimybės forma.

Vyrai tai jaučia ir namuose prie telefono kankinasi. Jei pasako apie savo nuogąstavimus, išgirsta: „Tu beprotis, baik čia tas savo pavydo scenas“.

Yra labai patogu padaryti kitą emociškai nestabiliu ir tenkinti savo poreikius.

– Ir labai lengva. Jei pradėsi sakyti kitam, kad jis nestabilus, tikėtina, kad jis tikrai praras pusiausvyrą.

– Žinoma. Jei žmogui nuolat kartojama, kad jis emociškai nestabilus, jis bus linkęs tuo patikėti: „Aš jau vėl kažką ne taip pasakiau, vėl ne taip sureagavau“. Mylintis partneris stengsis elgtis taip, kad savo elgesiu nekeltų kitam neigiamų jausmų, o save mylintis partneris stengsis iš kito padaryti „nesveiką“. Būna, kad moterys net vaikams sako: „Tavo tėvas pijokas, niekšas, nevykėlis“. Tai yra ne kas kita, kaip noras uždangstyti savo pačios sąžinės priekaištus

– Pagal senovės tradicijas – ir rytietiškas, ir vakarietiškas – savo gyvenimus susieję vyras ir moteris negali išsiskirti. Tačiau ar įmanoma šiuolaikinėje visuomenėje laikytis šios tradicijos?

– Priklauso nuo to, koks yra santykis. Tikrai dažnai šiuolaikinės poros išsiskiria dėl smulkmenų. Padraugauja ir nusprendžia, kad tas ar anas charakterio niuansas netinka. Tai vadinčiau skubotu sprendimu.

Manau labai svarbu, ar jau yra vaikų. Jei yra vaikų, būtina visomis jėgomis stengtis, kad santykis būtų išlaikytas. Jeigu nėra vaikų, galima žiūrėti plačiau. Galbūt verta atskirai pagyventi, atsitraukti metams kitiems.

Prieš skiriantis, pirmiausia reikėtų pažvelgti į save, nes ir į kitą santykį galima nusinešti tas pačias savo klaidas. Kai ateina į konsultaciją koks skyrybų iniciatorius, visada klausiu: „Jei tu esi toks geras, kaip šalia tavęs kitas žmogus toks blogas pasidarė?“ Juk jei žmogus spinduliuoja meilę ir šilumą, šalia jo sunku būti labai blogam. Įžeistiems paliktiesiems taip gerai būtų suvokti, kad jei žmogus spindi meile ir supratingumu, jo nesinori palikti, prie jo norisi būti ir būti.

– Jei šeimoje yra įprasta priekaištauti vienas kitam, kaip tada įmanoma pagerinti santykius? Juk moteris nieko nepasieks, jei staiga pradės vyrui sakyti švelnius žodžius?

– Santykius pagerinti įmanoma visada reikia tik pastangų ir tikėjimo. Staiga pradėti sakyti švelnius žodžius gal būtų kiek nenatūralu, partneris gali tai priimti kaip manipuliaciją. Kad kažkas pasikeistų išorėje, reikia pradėti nuo vidaus. Pavyzdžiui, kartą per dieną suraskite bent vieną dalyką, už kurį savo žmogui padėkosite mintyse.

– O jei jis alkoholikas, kuris nesikelia po naktinių išgertuvių? Jei tiesiog neįmanoma atrasti, už ką jį gerbti?

– Tada galima prisiminti pažinties pradžią. Koks buvo tas žmogus, su kuriuo pradėjote kartu gyventi? Juk tada buvo už ką jį gerbti ir vertinti. Bent mintyse pamėginkite tai atgaivinti.

– O gal problema ta, kad daugelis moterų vyrą renkasi ne dėl to, kad jį gerbia, o dėl to, kad neranda geresnio?

– Moterys dažnai renkasi tą vyrą, kuris tiesiog joms rodo dėmesį. Tačiau jei jis rodo dėmesį, tai nebūtinai jis yra tau tinkamas.

Čia toks paradoksas – šiuolaikinės moterys labai bijo būti nuolankios vyrui, tačiau jos taip savęs negerbia, kad puola į pirmus pasitaikiusius santykius.

Man labai patinka vedų psichologų patarimas, kad reikia rinktis iš trijų partnerių, o ne vieno. Reikia tyrinėti ne tik partnerį, bet ir jo šeimą, kas šiais laikais atrodo keista. Išsiaiškinti jo požiūrį į tris dalykus: Dievą, vaikus ir pinigus. Svarbu įvertinti savo išrinktąjį prieš apsigyvenant kartu, ir nustoti jį vertinti po to, kai tampate jam žmona.

Dar yra vienas dalykas, kurio šiais laikais niekas nenori girdėti. Jeigu vyras neketina prisiimti atsakomybės už santykių ateitį, lytinių santykių neturi būti. Tai yra labai stipriai žmones surišantis ryšys. Dažnai moteris pasiduoda vyro geismui dėl to, kad neįvertina savęs kaip didžiulio turto. Nesuvokia savyje slepiančių intelektualinių ir dvasinių lobių.

Ginta Gaivenytė / lrytas.lt