Mane pravardžiuoja, ką daryti?

1 (1)

Klausimas:

Laba diena, man 13 metu ir turiu šiokią tokią problemėlę. Aš nemoku „pastovėt” už save. Kai kiti mane mokykloj pravardžiuoja aš nieko jiems neatsikertu. Nes bijau. Netgi kai jaunesni mane pravardžiuoja, aš nieko jiems nesakau, net nesakau prikąsk liežuvį ar atstok. Aš tiesiog bijau, bet nelabai suprantu pati, ko bijau. Todėl prašau pagalbos.

Atsakymas:

Būti pravardžiuojam – menkas malonumas, tačiau svarbu suvokti, kad niekas neturi teisės šaipytis iš kitų, o tie, kurie šaiposi – siekia dėmesio netinkamu būdu. Jiems ypač patinka jų draugų palaikymas, pritariantys žiūrovai. Taip jie jaučiasi „kieti“, drąsūs. Pravardžiuotojo tikslas: sumenkinti kitą taip bandant išaukštinti save. Elgesys, žeminantis kitus – vaikiškas, neišprusęs, menkavertis. Taip elgiasi tie, kurie norėtų būti gerbiami kitų. Deja, šiam tikslui pasiekti pasirenkamas netinkamas kelias, nes kitą pažeminęs savęs neišaukštinsi.

Žodžiai, kuriuos pravardžiuotojas sugalvoja gimsta jo galvoje, nesusiek jų su savimi. Tai ką pravardžiuotojai sako šaipydamiesi apie kitus – yra tik jų pačių mintys, spontaniškai išgalvoti pavadinimai, skirti sumenkinti kitą, nuo realybės jie labai toli.

Rašai, kad bijai apsiginti (nesakai „prikąsk liežuvį“ ar „atstok“). Manau, kad tie, kurie šaiposi jaučia tavo baimę, ir tuomet jaučiasi „kieti“, kad rado silpnesnę už save. Man tu atrodai drąsi, protinga mergina, kuriai nepatinka patyčių situacija mokykloje. Gerai darai, kad nesileidi į žodinius ginčus. Tikiu, kad tu moki pastovėti už save, bet tai nebūtinai turėtų būti atsikirtimai žodžiais. Pastovėti už save galima tiesiog išliekant ramiai patyčių metu (neparodant, kad išsigandai), ar net pasitelkus humorą, pasijuokiant iš sugalvotos pravardės.

Ką daryti, jei tave pravardžiuoja:

• Nereaguok su pykčiu, agresyviai. Pravardžiuotojų vienas iš tikslų – sukelti pykčio proveržį. Neleisk jiems pasiekti savo tikslo.
• Reaguok nustebusiai, lyg sunku būtų patikėti, kaip toks šaunus vaikinas (ar mergina) gali sakyti tokius negražius žodžius (elgtis taip vaikiškai).
• Reaguoti su šypsena, sakant „na ir sugalvojai“, „ką dar sugalvosi“, „jau kartojiesi“, ir pan. Šypsena parodys, kad tu neišsigandai, o tiesiog tavęs nenustebino pravardė, tau neįdomu.
• Taip pat su šypsena pritarti pravardžiavimui, sakant „taip, taip, kaip visada tu teisus, aš pati baisiausia“ ir pan. Tai pravardžiuotojams būna netikėta, kad nebandoma gintis, o sutinkama su juo. Taip pat tu nesipriešini, nerodai agresijos, tiesiog neprotingą situaciją išsprendi pagal kvailesnio lygį, „duodi jam kelią“ ir toliau užsiimi savais reikalais.
• Galbūt tas pats pravardžiuotojas šaiposi ir iš kitų moksleivių. Gali užstoti kitus, taip suburdama grupę, kuriems nejuokingi pravardžiuotojo šaipymai. Taip jam bus sunkiau ir neįdomiau užsiimti patyčiomis.

Tu nesi viena! Patyčias kenčia nemažai mokinių. Ištverti nemalonias situacijas tau gali padėti pokalbis su kitais. Pagalvok su kuo galėtum apie tai pasikalbėti (panašias patyčias išgyvenanti klasiokė, pasitikėjimą kelianti mokytoja, tėvai, teta ar dar kas nors) ir atrasti daugiau būdų kaip atsikratyti pravardžiuotojais.

Visada prisimink, kad tu nesi kalta dėl to kad kitas tave pravardžiuoja!

Psichologė Aistė Padlipskaitė
www.psichologokonsultacijos.eu