Mano vaikinas įsitikinęs, kad filmavausi porno fimuose

0 (0)

Klausimas: Laba diena, kaip ir visi, kurie čia rašo, turiu problemą. Problema su mano vaikinu. Jei nerasiu atsakymo, kaip įveikti šią bedą, tikiuosi bent suprasti kodėl taip vyksta ir ką toliau daryti. Pradėsiu nuo pradžių. Prieš 3 metus sutikau nuostabų žmogų, gerą draugą, gerą pašnekovą ir t. t. Pradėjome draugauti. Su laiku, labai retai, į metus gal porą kartų, bet jei pasakydavau kažką ne taip gaudavau per veidą. Kažkaip to nesureikšmindavau, galvojau, gal tikrai kažką nepagalvojus pasakiau, žodžiu galvojau, kad gal pati kalta. Tačiau kuo toliau, tuo gražiau.

O pats ,,gražumas” prasidėjo nuo vienos dienos. Vasarą su draugu išsiruošėm į gamtą, prie ežero su nakvyne. Išgėrėm. Draugas šiek tiek neapskaičiavo ir padaugino tiek, kad prarado sąmone. Tuo metu tiesiog išsimaudyti atvažiavo kiti žmonės, keletas vaikinų, merginos su vaikais. Pamatė, kad mano vaikinui ne visai gerai, priėjo vienas vaikinas tiesiog pasiklausti ar viskas gerai. Na žmonės pasimaudė ir išvažiavo. Kitą dieną papasakojau savo vaikinui, kad buvo žmonės, dar jį bandė prikelt (bet nepavyko). O mano vaikinas pareiškė, kad jis matė, kaip aš bučiavausi su atvažiavusiu vaikinu. Aš pasakiau, kad to tikrai nebuvo, na ir tuo tam kartui viskas pasibaigė. Na aš ir vėl nesureikšminau, pagalvojau, na gal žmogus išgėrė, gal susapnavo ir tiek.

Per visus metus daugiau kaip ir tokių nesusipratimų neturėjome. Nežiūrint į tai, kad negalėjau akių kelti į kitus vaikinus, pasisveikinti su pažįstamais, visi vaikinai kurie buvo feisbuke: klasiokai, draugai, pažįstami buvo ištrinti. Bet taiksčiaus ir su tuo, galvojau, na jei mano mylimam žmogui tai neduoda ramybės tegul būna taip, kaip jam ramiau. Taip gavosi, kad turėjom išvažiuoti į užsienį, aš pastojau, na, o jis, kuo toliau, tuo dažniau pradėjo mane mušti, net ir besilaukiančią. O mušdavo atseit už tai, kad aš jam melavau. Pagal jį, aš visą visą laiką jam meluoju, gyvenime nepasakiau teisybės.

Jei bet koks praeivis, kuris manęs nepažįsta, ką nors pasakytų apie mane, mano vaikinas patikėtų juo, o ne manim. Mane besilaukiančią nustojo mušti, tik tada, kai pasakiau jam, kad jis yra baisiau už žvėrį, kad net monstras taip nesugebetų elgtis. Nuo to laiko gyvenom idealiai, ne karto net nesusiginčijom. Iki kol nepagimdžiau. Kai pagimdžiau prasidėjo toks pragaras, kad jei ne kūdikis, pati sau galą būčiau padarius.

Po dviejų savaičių, kai pagimdžiau, jis mane sumusšė už tai, kad atseit aš praeidama žiūrėjau į vaikiną. Aš jam atsakiau, kad į jokį vaikiną nežiūrėjau, ir vėl už mano ,,melavimą” jis mane sumušė. Aš buvau tik pora savaičių po gimdymo, vos dar vaikščiojau, nes visa supjaustyta buvau, skausmai dar kankino, o pagal jį aš žiūrėjau į vaikiną. Manau kiekvienas normalus žmogus supras, kad tokiu metu mažiausiai rūpi vaikinai. Mėnuo po gimdymo jis mane vėl sumušė. Pavadino tingine, už tai, kad aš neturiu laiko stovėt valandomis prie puodų, už tai, kad neskiriu laiko jam ir už tai, kad dar vis po gimdymo žaizdų ir apskritai po gimdymo nebuvau atsistačius ir visą savo laiką skyriau mūsų kūdikiui, už tai jis mane pavadino tingine, o aš jam atsakiau, kad jis pats tinginys, tada jis mane sumušė, sulaužė man šonkaulius, o galiausiai vos nepasmaugė.

Tai paskutinis kartas buvo, kai jis pakėlė prieš mane ranką, bet jo tokių išpuolių, kaip daiktų trankymas, tai dar buvo. Vėliau jis porno filme pamatė panašią merginą į mane, taip labai panaši kažkuo. Ir apkaltino, kad aš su savo buvusiu vaikinu filmavau, kaip mylimės. Nors veido tos merginos nesimato, plaukai pas ją trumpi, ir tikrai norint galima atrasti skirtumus tarp manęs ir jos. Aš jam bandžiau įrodyt, kad ten tikrai ne aš, sakau, juk plaukai pas ją visai trumpi, jis man atsakė, kad ten aš taip surišau plaukus, kad atrodo trumpi. Sakau, o kaip apgamai pas tą merginą ant nugaros, nemaži matosi. Jo atsakymas buvo, kad aš ten kažką priklijavau. O vaikino tame vaizdelyje veido visai nesimato. Bet tai dar ne bjauriausia. Pasirodo aš filmavaus ir filmavaus porno filmuose.. Kaltina, kad tikrai mane matė porno filme ir tikram, o ne šiaip pačios filmuotame vaizdelyje. žodžiu aš šoke. Jis 100% įsitikinęs, kad ten aš. Na bet aš tai juk žinau, kad jokiuose porno aš nesifilmavau.

Šiuo metu jis sėdi kalėjime, bet net iš ten mane terorizuoja, vis prašo, kad papasakočiau, aiškina, kad jam mano praeitis nerūpi… Jei aš jam nieko neatsakau vadina mane nagla, kad taip drįstu su juo elgtis, atseit, kaip tokių dalykų nepasipasakot, žmogui su kuriuo vaiką turiu. žodžiu, šiuo metu jis mane kaltina, (jis 100% įsitikinęs), kad aš ne tik bučiavausi, bet dar ir miegojau su tuo vaikinu prie ežero, kad miegodavau su jo buvusiu draugu, kad jei jam pasakodavo apie kokią brunetę, kuri pasižymėdavo vakarėliuose – tai buvau aš (įdomiausia, kad jam niekas neįvardino, kad ten aš, tiesiog, jei kažką pasakodavo draugai apie savo nuotykius, jis viską klijavo man), na ir porno filmai. Aš nė vieno dalyko iš šių nedariau, kuo jis mane kaltina. Nė vieno. Bet kada jam sakydavau, kad tu mane painioji su kažkuo ar kad aš to nedariau, jis mane sumuša už tai, kad „meluoju”. Jei nesiaiškinu – taip pat muša. Jei sakau, kad taip filmavaus, tai jis prašo papasakot su smulkmenom ką aš ten dariau, o jei jam mano pasakojimas nesutampa su jo matymu ir žinojimu, tai skaitysis, kad aš meluoju, o tai suprantat ką reiškia.

Arba, jei aš negaliu papasakot to įvykio, kurį jis žino, tai vadinas aš tiek daug prisifilmavus, kad net nežinau apie kurį jis šneka. Na žodžiu, aš nežinau ką daryt, aš juk negalu pasakot, kad jam sutaptų mano pasakojimas su jo sapnais ar kuo ten. Aš nesuprantu ar jis tiesiog turį tokį charakterį, ar psichinių problemų? Nebežinau, ką daryti. Kaip jį įtikint. Aš jam siūliau, kad viską išsiaiškintume, kad pasiklaustų pas žmones su kuriais mane įtarinėja ar dar kaip nors, bet jis atsisako aiškintis. Jis viską labai gerai žino, pas jį visi galai sueina ir t. t.

Jaučiu, kad reiks tą žmogų palikt, nors tikrai nenorėčiau to daryt, juk visgi dukrytę turim. Nežinau, tikrai, ka daryti??? Bet jei kažko nesiimsiu, tai greit pačiai ne tik psichiatro pagalbos reiks, bet ir traumatologo.

Veronika (vardas pakeistas)

Atsakymas: Labas Veronika, ačiū Tau už laišką, kuriame atvėrei širdį ir papasakojai apie savo vaikino smurtinį elgesį. Skaitant laišką kilo mintis, kad turėtų būti labai sunku gyventi nuolat įtarinėjamai, negalint bendrauti su kuo nori ar bandant išvengti nenuspėjamai kylančios įtampos ir smurto bangos. Atrodo, kad ir ką Tu bedarytum ar besakytum jis vis tiek atranda priežasčių Tave sumušti. Skamba beviltiškai skausmingai. Tačiau noriu Norisi kartu su tavimi pasidžiaugti ir padrąsinti Tave vienu mažyčiu aspektu, kuris rodo, kad pozityvi išeitis yra. Tai, kad apie kalbi apie vyro smurtą prieš Tave rodo, kad pati matai, kad kažkas vyksta ne taip. Ne kiekviena moteris išdrįsta prašyti pagalbos, pripažinti, kad vyras elgiasi netinkamai. Tam išties reikia be galo didelės drąsos ir stiprybės, todėl noriu Tave už tai pagirti ir išreikšti nuoširdų palaikymą.

Kas nors pažvelgęs iš šalies gali Tavo aprašytus santykius vadinti tiesiog konfliktiniais, tačiau aš juos vadinu smurtiniais, kokie jie ir yra. Normalus, tradicinis konfliktas atrodo taip: dvi pusės susiginčija, išsako savo nuomonę, randa abiem priimtiną išeitį ir dėl to jaučiasi gana gerai. Smurto atveju vienas dalyvis jaučiasi kaltas, prislėgtas, nieko nevertas, išsigandęs, sutrikęs, silpnas, o kitas – teisus, pamokęs kitą, piktas, stiprus, galingas. Ilgą laiką terorizuojamas žmogus gali net nesuvokti, kad jis yra smurto auka. Laiške pateikei nemažai pavyzdžių kaip ir kokiomis priežastimis prisidengdamas vyras prieš Tave smurtauja, o Tu jautiesi neteisi, kad gal kažką ne taip pasakei ar padarei. Tačiau kaip pati sakai, Tu geriausiai žinai, ką darei ir ko ne, todėl tai ir turėtų būti Tavo pasitikėjimo savimi šaltinis.

Kiekvieno žmogaus gyvenimo istorija yra unikali ir nepakartojama, tačiau Tavo aprašyti vyro veiksmai nėra unikalūs, o kaip tik priešingai – sisteminiai. Leisk paaiškinti, ką turiu mintyje. Kalbu apie tradicinius lyčių vaidmenis, kur vyras yra „šeimos reikalus“ sprendžianti pusė, o moteriai skirta paklusti jo valiai. Kitaip tariant, vyrai yra stiprioji lytis, o moterys silpnoji. Tai – tarsi socialiai priimtini, sprendėjo ir paklusniosios santykiai, kurie iš tikrųjų yra ne kas kita kaip jėgos demonstravimo santykiai. Ši jėga gali būti naudojama sąmoningai, siekiant išlaikyti galią ir kontrolę, arba nesąmoningai, tačiau visuomet yra siekiama išlaikyti ir įtvirtinti moters paklusnumą ir bejėgiškumą. Dažniausiai to pasiekiama sukėlus kaltės jausmą, o smurtas grindžiamas pavydu tarsi meilės išraiška.

Kas nors galbūt man paprieštaraus, sakydamas, kad taip buvo visada, tokia tradicija ir net gyvūnų pasaulyje patinai stipresni už pateles! Taip, gyvūnų pasaulyje taip yra ir buvo per amžių amžius. Galbūt tos pačios taisyklės galiotų ir žmonėms, tik greičiausiai didesni plėšrieji gyvūnai savo fizinės jėgos pranašumu būtų jau įveikę žmogų, jei jis nebūtų sukūręs sistemos, kuri padėtų jam išsigelbėti. Žmonės sukūrė kalbą, kuria komunikuoja vieni su kitais, perduoda savo patirtį, žinias ir tokiu būdu jie įgijo pranašumą prieš gyvūnus, turinčius fizinės jėgos persvarą. Todėl taisyklės, kurios galioja laukiniame pasaulyje čia nebegalioja. Žmonės sukūrė savo taisykles, apsibrėžė savo teises ir laisves, kurių viena yra ta, kad žmogus turi teisę gyventi nepatirdamas smurto.

Smurtas prieš moterį dažniausiai vyksta pagal tam tikrą modelį, kuris dažniausiai prasideda kritika – dėl moters manierų, išvaizdos, kalbėjimo būdo, neatliktų darbų ir pan. Palaipsniui kritika perauga į veiksmus. Smurtautojas naudoja fizinę jėgą prieš moterį, ją mušdamas, grasindamas susidoroti, versdamas seksualiai santykiauti. Po to seka susitaikymo ir atgailavimo periodas, kai smurtautojas atgailauja ir atsiprašinėja, žada, kad daugiau tai nepasikartos. Šie smurto ir taikos laikotarpiai užsuka smurto ratą, kuris įgalina smurtautoją ir toliau taip elgtis, nuolat išnaudojant auką. Toks elgesio modelis sukuria psichologinius ryšius ir mažina aukos gebėjimą priimti sprendimus. Smurtiniai periodai sąlygoja beviltiškumą, kai ramybės periodai sukelia palengvėjimą ir viltį. Moteris dažniausiai mano, kad vyras tikrai pasikeis ir ateityje viskas bus gerai, kaip yra pagerėjimo laikotarpiais. Dauguma moterų prisipažįsta, kai tik jos atgauna pusiausvyrą ir vėl pradeda gyventi „normalų“ kasdieninį gyvenimą meilus elgesys, švelnumas ir rūpestis vėl užleidžia vietą ginčams. Kuo toliau tuo trumpiau trunka pagerėjimo laikotarpiai. Ratas tampa uždaras.

Laiške užsimeni, kad nesinori palikti draugo, nes turite dukrytę, tai tarsi pririša prie jo. Paprastai, jei moteris bando palikti smurtautoją, ją kankina kaltės jausmas, kad vaikas neteks tėvo, graužiasi dėl ardomos šeimos net jei ir nebuvo laiminga. Neretai teigiama, kad šeima yra vertybė, kurią reikia saugoti. Tačiau kita vertus kyla klausimas ar šeima yra didesnė vertybė nei gyvybė? Be to tyrimų išvadose teigiama, kad mergaitės užaugę šeimoje, kurioje smurtaujama, mano, kad toks vyro ir moters santykis toks ir turi būti (nes kitokio nežino), o užaugusios dažniausiai susiranda smurtaujantį vyrą. Smurtas šeimoje – tai besikartojančių įtampos, bausmių ir atoslūgių situacija, kai auka yra pažeidžiama būtent todėl, kad su smurtautoju, ją sieja ištikimybės ir net meilės jausmas. Tačiau ar šeima yra tai, kas asocijuojasi su baime ir nuolatiniu budrumu, kad „gali prireikti traumatologo“? Ar mušimas, nepasitikėjimas, nepagrįsti įtarinėjimai yra meilės ženklai? Atsakymai į šiuos klausimus veda prie išvados, kad smurtiniams santykiams nėra vietos šeimoje. Visos moterys patyrusios smurtą šeimoje pasakoja, kad smurtiniai santykiai negerėja, tampa vis pavojingesni, todėl labai svarbu juose nepasilikti. Socialiniai darbuotojai teikiantys paslaugas šeiminio smurto aukoms pastebi, kad moterys nenutraukia santykių su smurtautoju nes:

·         Nesuvokia, kad tai yra smurtas;
·         Yra įpratusios prie smurtinių santykių;
·         Turi vaikus ir bijo Vaiko teisių apsaugos darbuotojų, kad atims vaikus;
·         Neturi kur išeiti ir yra ekonomiškai priklausoma nuo smurtautojo;
·         Patiria gėdą ir bijo vaikystėje patirto skurdo;
·         Permainos kelią baimę;
·         Save kaltina dėl naudojamos prieš ją prievartos;
·         Bijo netekti meilės skriaudėjo, kuris vienintelis ją nuskriaudžia ir paguodžia;
·         Bijo likti vieniša.

Veronika, norisi atkreipti Tavo dėmesį į tai, kad nelieki viena spręsti savo situacijos, yra nemažai tarnybų, kuriose dirbantys specialistai yra pasiruošę nuoširdžiai Tau pagelbėti įvairiausiais būdais – teisiniais, psichologiniais, socialiniais ir pan. Tavo koziris šioje situacijoje yra informacija – kuo daugiau žinosi apie smurtą šeimoje, tuo geriau galėsi nuo jo apsiginti dabar ir ateityje. Toliau pateikiu keletą nuorodų, kur galėtum rasti daugiau informacijos bei tolimesnę pagalbą. Šios pagalbos tikslas – moters įgalinimas, suteikiant jai jėgų pasipriešinti vyrų smurtui, išsivaduoti iš smurtinių santykių, pradėti naują gyvenimą be smurto ir prievartos; siekiama ne „pritaikyti“ moterį prie situacijos, o padėti jai tą situaciją pakeisti. Linkiu stiprybės siekiant gyvenimo be smurto.

Informacinis portalas moterims www.bukstipri.lt
Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacija – www.klausau.lt
Moterų informacijos centras – www.lygus.lt
Specializuotos pagalbos centras www.vmotnam.lt/specializuotos-pagalbos-centras/
Kaune Moters pagalba moteriai– www.moters-pagalba.lt
Kauno apskrities moterų krizių centras – www.kamkc.lt
Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras – www.moteriai.lt
Marijampolės apskrities moterų namai (krizių centras) – www.moterunamai.lt
Tauragės moters  užimtumo  ir informacijos  centras www.moterscentras.lt
Telšių krizių centras www.kriziucentras.lt
Vilniaus moterų namai www.vmotnam.lt

psichologė Rūta Baltušninkaitė
www.klauskpsichologo.lt
www.facebook.com/klauskpsichologo