Mokymas siekti tikslų – tėvų indėlis į sėkmingą vaikų gyvenimą0 (0)
Ruduo atneša daugybę iššūkių ne tik į mokyklą išsiruošusiems vaikams, studijas pradėjusiems ir į jas sugrįžtantiems studentams, bet ir jų tėvams.
Tėvai nerimauja dėl savo vaikų mokymosi rezultatų, tinkamos profesinio gyvenimo krypties pasirinkimo, sėkmingo įsiliejimo į darbo rinką. Toks tėvų nerimas dažnai persiduoda ir vaikams, kuriems tampa dar sunkiau išgyventi ir taip nelengvą gyvenimo etapą.
Geriausia, ką tėvai, siekdami sumažinti šio laikotarpio psichologinį krūvį, galėtų padaryti – kuo anksčiau pradėti ugdyti vaikus siekti savo tikslų. Amžiaus limito tikslų siekimo įgūdžių formavimo pradžiai nėra. Išsikelti tikslus, planuoti jų įgyvendinimui reikalingus veiksmus galima mokyti ir trijų metų vaiką, ir į suaugusiųjų pasaulį žengiantį abiturientą ar studentą. Visgi šiame straipsnyje pateikiami patarimai yra skirti tėvams, kurių atžalos jau įžengia į paauglystę, artėja abitūros egzaminai ar jau studijuoja.
Daugelis psichologų teigia, kad dar ankstyvame amžiuje įgyti tikslų siekimo įgūdžiai jaunam žmogui gali padėti daug lengviau kurti savo ateitį.
Deja, statistika rodo, kad daugelis jaunų žmonių neturi jokių tikslų siekimo įgūdžių. Jungtinių Amerikos Valstijų Scrantono universiteto mokslininkų paskelbto tyrimo duomenimis, 92 proc. žmonių, kurie išsikelia tikslus, jų niekada nepasiekia. Tačiau ar kuris iš mūsų buvo mokomi efektyvaus jų siekimo? Iki šiol to nerasime nei mokyklų, nei universitetų mokymo programose.
Tačiau būtent tikslų siekimas yra vienas iš svarbiausių įgūdžių, padedančių jaunam žmogui lengviau kurti savarankišką gyvenimą. O tinkamiausia aplinka to išmokti – namai.
Palanki aplinka šeimoje lemia didesnį vaikų pasitenkinimą savo gyvenimu
Mihaly Csikszentmihalyi savo knygoje „Srautas. Optimali išgyvenimo psichologija“ mini Kevin Rathunde Čikagos universitete atliktą tyrimą, kuris parodė, jog paaugliai, su savo tėvais turėję tam tikrus santykius, buvo gerokai laimingesni, labiau patenkinti gyvenimu, nei jų bendraamžiai, neturėję tokių santykių šeimoje.
Tos šeimos, kuriose augo savo gyvenimu daug labiau patenkinti jaunuoliai, turėjo šiuos bruožus: vaikai žinojo, ko tėvai iš jų tikisi, tėvai domėjosi tuo, ką vaikai veikia, kaip jie jaučiasi dabar, o ne pergyveno, ar jie įstos į gerą universitetą, ar gaus gerai apmokamą darbą.
Dar keli bruožai – šiose šeimose vaikai jautė, kad turi pasirinkimą bei daug galimybių, taip pat jie pasitikėjo tėvais bei buvo skatinami iššūkiais – tėvai nuolat ieškojo jiems iššūkių, rūpindamiesi jų užimtumu, papildomu ugdymu, saviraiška.
Tyrimas atskleidė, kad tėvų indėlis į bendravimą su vaikais ir jų tikslų siekimą, suteikia atžaloms tvirtą pagrindą tolimesniam gyvenimui.
Nuo ko tėvai galėtų pradėti?
Padėkite vaikui geriau save pažinti
JAV švietimo konsultantė Jennifer Miller teigia, kad tėvai turėtų padėti vaikiams įvertinti savo stiprybes, identifikuoti vertybes, pomėgius, kurie padėtų nukreipti juos tinkama gyvenimo kryptimi.
Visgi J. Miller pastebi, kad tėvai dažnai daro klaidą ir spaudžia vaikus pačius apsispręsti dėl savo karjeros. Neturint patirties ir žinių jaunam žmogui tai padaryti yra nemenkas iššūkis.
Švietimo specialistė siūlo verčiau su savo atžalomis užmegzti konstruktyvų, draugišką dialogą, kurio metu galima padėti vaikui geriau save pažinti ir suprasti savo ateities planus.
Padėkite susieti vaiko talentus su galima profesija
Tėvai taip pat gali padėti susieti jau dabar ryškėjančius vaikų pomėgius su galimu jų gyvenimo keliu. Pavyzdžiui, jei jaunuolis domisi komiksų knygomis, pats juos bando piešti, tai galėtų sietis su grafikos meno, literatūros ar kompiuterinės grafikos studijomis ir, galbūt, profesine veikla ateityje. Platesnis tėvų žvilgsnis atžalai gali pasiūlyti ne vieną galimą pasirinkimą, kurį vėliau vaikas gali apsvarstyti ir pasirinkti sau tinkamiausią.
JAV psichologė Jennifer Tanner mano, kad sėkmingam keliui pasirinkti svarbu suderinti talentą (kuriose srityje vaikas gabus), aistrą (kokia veikla teikia didžiausią džiaugsmą) ir pomėgius (kuo jis labiausiai domisi), nepamirštant, kad profesija taip pat kurtų pridėtinę vertę visuomenei ir ateityje darbo rinkoje vis dar išliktų tokių specialistų poreikis.
Jaunoji karta siekia nuveikti kažką išties prasmingo, todėl ir savo prioritetą teikia darbovietei bei veiklai, kuri ne tik atitinka jų vertybes, bet ir suteikia galimybę prisidėti prie svarbių pokyčių jų profesinėje srityje, visuomenėje. Tai gali tapti svarbia motyvacija jaunuoliui siekti savo karjeros tikslų.
Svarbiausi klausimai, kuriuos turėtumėte užduoti savo vaikui
Nuoširdūs ir atviri pokalbiai sustiprina tarpusavio ryšį, padeda tėvams geriau pažinti savo atžalas, o vaikams – geriau suprasti savo norus bei siekius. Produktyviam dialogui tarp jaunuolio ir tėvų švietimo portalas Parenttoolkit.com pateikia svarbiausius klausimus, kurie padėtų tėvams užmegzti pokalbį su savo atžala apie jo ateitį.
• Matau, kad tau itin svarbu X. Kuo tau X patinka? Kaip šie įgūdžiai ir pomėgiai galėtų sietis su tavo ateities karjera?
• Kaip norėtum prisidėti prie pokyčių visuomenėje? Kokiose srityse norėtum kažką pakeisti? Kam norėtum padėti?
• Kas iš tavo žinomų žmonių turi puikų darbą, kuriame jie veikia tai, kuo tu domiesi? Kaip manai, ką jie darė, kad to pasiektų?
• Kas tau yra svarbiausia – uždirbti pinigus, mėgti tai, ką kiekvieną dieną darai ar turėti daug laisvo laiko, kurį galėtum praleisti su savo šeima?
• Kokia tavo gyvenimo patirtis paskatino domėtis X, X profesija?
• Kokie yra tavo ilgalaikiai (karjeros viršūnė) ir trumpalaikiai (tarpiniai) karjeros tikslai?
• Ko tikiesi iš savo būsimo darbo? Kokius reikalavimus turėtum atitikt, kad ten galėtum dirbti?
• Kaip greitai tikiesi pradėti dirbti norimoje pozicijoje?
• Neseniai naujienose mačiau, kad X… Kaip manai, kaip tai gali paveikti tavo ateities lūkesčius ir tikslus?
• Kaip manai, kokie yra mano lūkesčiai dėl tavęs ir tavo ateities?
• Kaip manai, koks yra svarbiausias klausimas, kurį turėtum užduoti sau šiuo metu?
Išmokykite susiplanuoti tikslo įgyvendinimą
Kai vaiko galvoje susidėlios vaizdinys, kaip jis įsivaizduoja savo gyvenimą ir kokia galėtų būti jo svajonių specialybė, liks išsikelti konkretų, pasiekiamą tikslą. Pavyzdžiui, jei vaikas turi polinkį matematikai, domisi kompiuteriais, jo tikslas galėtų skambėti taip: „Pabaigęs studijas (X metai) dirbu X IT kompanijoje“. X vietoje nebūtina įrašyti konkrečios įmonės pavadinimą. Tai taip pat gali būti tam tikra veiklos sritis, specializacija, kuri taip stipriai neapribotų tikslo.
Išsikeltas tikslas – pusė darbo. Kartu su vaiku pagalvokite, kaip didelį, ilgalaikį tikslą galima būtų suskaidyti į mažesnius (trumpalaikius). Jei jaunuolis turi polinkių ir talentų, kurie sufleruoja, kad jam tiktų architekto (-ės) specialybė, galbūt reikėtų pagalvoti apie papildomas braižybos, akademinio piešimo pamokas, kursus, kurie padėtų pasirengti stojamiesiems egzaminams. Studentui, kuris dar tik pradėjo studijas, galbūt verta pasiūlyti išnaudoti savo laisvą nuo studijų laiką atliekant su specialybe susijusią praktiką, kuri padėtų greičiau įgyti praktinių žinių ir lengviau pradėti profesinį kelią. Leiskite pačiai atžalai sugalvoti jo tikslo įgyvendinimui reikalingus veiksmus.
Jūs esate pagalbininkas, tačiau jokiu būdu nesistenkite primesti savo nuomonės ir pasiūlymų.
Padėkite suprasti, kad klaidos yra geriausias mokytojas
Įgyvendindami tikslus susiduriame su įvairiomis kliūtimis, patiriame nusivylimus, prarandame motyvaciją. Jaunam žmogui, kuris dar nepasitiki, abejoja savo jėgomis, reikia padėti suvokti, kad klysti nėra nei blogai, nei gėdinga.
Jūsų atžala turi įsisąmoninti, kad ne viskas, įvyks taip, kaip jis planuoja dabar. Galbūt brandos egzamino metu jis gali gauti per mažą įvertinimą, kuris sukliudys įstoti ten, kur jis svajojo. O gal laikui bėgant atsiras suvokimas, kad jį labiau traukia visai kita sritis.
Tėvai turi tapti tais, kurie skatina nenuleisti rankų nesėkmės metu ir neišsižadėti savo tikslo, padėti savo atžalai pažvelgti plačiau ir pačiam rasti kitų galimybių ir būdų pasiekti savo svajonę.
Kliūtys ir nesėkmės taps geru mokytoju, kurios padės pasirengti tolimesniam gyvenimui.
Skatinkite kasdien planuoti tikslų įgyvendinimą
Dabartinės kartos paaugliai, jaunuoliai, vadinamieji Y ir Z kartų atstovai susiduria su dideliu informacijos srautu. Nesuvaldomas naujienų srautas išmaniajame telefone, kompiuterio ekrane dažnai trukdo susitelkti ir atlikti tai, kas užsibrėžta.
Valanda per dieną, išmokstant 20 naujų anglų kalbos žodžių, 6 kasdien išspręstos chemijos užduotys, po vieną knygą per savaitę iš rekomenduojamos literatūros sąrašo, 2 šokių pamokos, karatė treniruotės ar robotikos pamokos per savaitę… Tai – galimi veiksmai, kurie padėtų artėti prie tikslo (žinoma, kiekvienas veiksmas priklauso nuo išsikelto tikslo). Jie turėtų tapti rutina. Laiko planavimas – taip pat.
Susikoncentruoti į tikslų siekimą ir efektyviau planuoti laiką gali padėti tikslų įgyvendinimo planai, kurie ne tik padeda trumpam atitolti nuo blaškančios elektroninės erdvės, bet taip pat leidžia susikurti naudingą planavimo rutiną, skatinančią kasdien grįžti prie savo tikslo ir nuolat dėl jo stengtis.
Universalus tikslų įgyvendinimo planas „Kasdien arčiau savo tikslo“ leidžia ne tik teisingai suformuluoti tikslus, susidėlioti visą jų įgyvendinimo kelią, susiplanuoti veiksmus ir kasdien juos įgyvendinti, bet ir stebėti savo savaitės bei mėnesio progresą, įvertinant, kokios per tą laikotarpį išmoktos pamokos, kas pasiteisino, o ką reikėtų daryti kitaip.
Taip ne tik įgyjamas vertingas tikslų planavimo įgūdis, bet ir ugdoma savistaba, savianalizė, kuri padeda greičiau priimti sprendimus, įvykus neplanuotiems įvykiams, iš anksto numatyti kliūtis ir jų išvengti arba sėkmingai jas įveikti.
Parengė Sonata Dirsytė
Tikslų įgyvendinimo bendruomenės įgyvendink.lt ir tikslų įgyvendinimo plano „Kasdien arčiau savo tikslo“ kūrėja .
Parengta pagal:
- Tikslų įgyvendinimo planą „Kasdien arčiau savo tikslo“;
- Personalitytutor.com straipsnį „Importance Of Goal Setting“;
- Lloyd Phillips straipsnį „14 amazingly powerful benefits of goal setting“;
- Collegeparentcentral.com straipsnį „Helping your studens with goal settings and action plans“;
- Parenttoolkit.com „How to help my young adult find their purpose“;
- Mihaly Csikszentmihalyi knygą „Srautas. Optimalaus išgyvenimo psichologija“.
Tėvai savo vaikus mokina praktiškai visą gyvenimą, labai gerai kai tėvai nepamiršta tuo pačiu ir mokytis patys. Žmogus, kuris nesimokina netobulėja ir pradeda stagnuoti. Labai svarbu vaikus mokinti anglų kalbos. Anglų kalbos mokymai mums labai padėjo, vaikai labai patenkinti.