Pavojingi žaidimai

0 (0)

Europos krikščionybė negaluoja. Nesigilinsiu į priežastis, juolab kad daugeliui jos žinomos. Faktas lieka faktu, kad europinė kultūra, išaugusi krikščionybės dirvoje, pernelyg susižavėjo svetimomis religijomis ir dabar dažnai matome pragaištingus jų padarinius. Kai visuotinai išplitusiame ir įleidusiame šaknis krikščioniškame tikėjime atsirado vakuumo „skylių“ (dėl ateizmo, laisvamanybės, lengvabūdiško požiūrio į tikėjimą, liberalizmo ir t. t.), jas netruko užimti neva kitų religijų fragmentai, atnešantys kitokį „dvasingumą“ ir… dvasingumą. O kur dar įvairūs „mokslai“, apipainiojantys žmogaus protą ir paverčiantys jį manipuliacijų objektu! Už viso to slypi šiurpūs dalykai, nuo kurių išsivaduoti kartais prireikia egzorcizmų. Iki žmogus susigaudo, kad su juo vyksta kažkas labai blogo, užtrunka. Tai ilgas procesas. Skaudu, bet kartais susigaudyti ir nespėja.

Pradėkime nuo plačiausiai paplitusių elementarių praktikų. Tai įvairūs būrimo salonai. Retame Lietuvos mieste jų nerasi. Atrodytų, reikia būti visišku mulkiu, kad patikėtum būrimais paprastom ar taro kortomis arba kažkuo panašiu. Tačiau realybė kitokia. Nors ir slėpdamiesi, tačiau astrologų, būrėjų, numerologų paslaugomis naudojasi net aukštą socialinį statusą turintys individai. Pakanka prisiminti nušalintąjį prezidentą R. Paksą, a. a. A. Brazauską ir jų moteris, kurie tikėjo sukčiuvienės gruzinės būrimais, talismanais tualetinio popieriaus pavidalu, apgavikės „pranašystėmis“. Tai net ne komiška, o tragiška, nes šiems žmonėms buvo patikėtas valstybės vairas. Kur buvo rinkėjų ir gerbėjų protas?!

Kas gi yra tie būrėjai, pranašautojai, pasak jų, žinantys ateitį? Jeigu tik sukčiai, reikėtų džiaugtis, nes tai geresnis atvejis. Jie puikiai moka skaityti kliento kūno kalbą, suprasti ir interpretuoti balso moduliacijas, klausinėti nežymiai ir taip subtiliai, kad šis nepajunta pats teikiantis informaciją apie save. O jų atsakymai tokie, jog gali būti kliento suprantami taip, kaip jis pats nori arba…bijo.

Blizgiuose žurnaluose esti rašinių apie astrologiją, taro kortas. Ten pasakojama, kad viena ir kita yra kosmogramų interpretacija bei įėjimas į visuotinės super sąmonės archetipų lauką. Kitaip sakant, visiškos nesąmonės. Bet lengvatikiai pakimba ant tokių jiems nesuprantamų „mokslo“ kabliukų. Tačiau yra ir labai pavojingų „specialistų“. Šie kalba apie dėmesį prikaustančius, itin panašius į tiesą dalykus. Tai jau demonizuoti individai. Jų yra ir užmerkti akis prieš pavojų negalima. Kortų (ypač taro) atvaizdų meditavimas yra dvasingumo forma, kai prieš žmogų atsiveria toli gražu ne neutralus dvasinis pasaulis, o niūrioji, demoniška jo pusė.

Manipuliavimas įvairiomis dvasinėmis dimensijomis yra gana populiarus. Šiai sričiai priklauso ir daug Rytų kovos menų. Nežinia kodėl žavimės jau atkeliavusiu į Lietuvątai chi chuan. Kaimyninėje šalyje, daranti šioje srityje pažangą paauglė, taip įsijautė, kad praradusi savikontrolę treniruotės metu sunkiai sužalojo draugę. Treneris (jį vadina mokytoju) nusigandusiai mergaitei paklausus: „Kas iš tikrųjų yra tai chi?“, atsakė: „Iš tikrųjų tai šokis demonų garbei.“ Jis atviravo, nes buvo tikras, jog mergaitė jau galutinai įsiurbta į šią prarają. Oficialiai sakoma, neva tai chi pašalina stresą, stiprina raumenis, judesių koordinaciją, net imuninę sistemą ir apskritai tarnauja sveikatai pagerinti…

Labai populiarus, sužavėjęs daug medikų, psichologų ir familistikos specialistų yra ekskunigo Berto Hellingero terapinis metodas, pasak jo, sugrąžinantis darną ir meilę šeimoje. Gerai išnagrinėjus šį metodą paaiškėjo, kad tai tam tikra spiritizmo forma. Beje, pats B. Hellingeris, katalikų kunigas, daug metų gyvenęs misijose tarp zulusų, perėmė jų tikėjimą ir gerai išmoko zulusų žinių taikomų metodų.

Net baugu rašyti, nes būsiu apšaukta tamsybininke, aršia davatka, bet nerašyti apie tai irgi negaliu. Techno muzikos adeptai dažniausiai nė nenutuokia, kaip ir iš kur atsirado šis žanras ir koks jo poveikis. O pradžia kadaise buvo tokia. Aštuntajame XX a. dešimtmetyje jos sumanytojai keliavo po pasaulį, ieškodami šamanų, burtininkų. Jų rado Sibiro, Polinezijos, Afrikos gentyse. „Novatoriai“ įrašinėjo šamanų atliekamų ceremonialų muziką ir jos labiausiai psichoaktyvius fragmentus panaudodavo savo kūriniams. Ką vadiname psichoaktyviais elementais? Tai tie garsų deriniai, kurie iškreipia encefalografų užrašomas smegenų skleidžiamas bangas ir sukelia transo būseną. Esant transe tampa pažeidžiama dvasinė realybė. Žmogaus sąmonė ir pasąmonė yra atviros, beginklės, nustoja veikti sąžinės ir racionalaus protavimo saugikliai. Atsiveria erdvė veikti piktosioms dvasioms. Žinau, kad daliai skaitytojų tai atrodo nesąmonė. Deja, mokslas ir faktai kalba kitaip.

Europietiškoji kultūra, pasidavusi hedonizmui, vartotojiškumui, ją griaunančiam liberalizmui, nustojo aktyviai praktikuoti ją sukūrusią krikščionybę. Kadangi tuščių spragų nebūna, jas spėriai pradėjo užpildyti svetimų religijų elementai. Jie gajūs, nes, užuot priėmę protu ir širdimi neva „sunką“ krikščionybę, kuri netoleruoja moralinės netvarkos, turtų vaikymosi, vedančio iki absurdų, abejingumo aplinkiniams, žmonės puola prie „naujų“, nežinomų praktikų. Puikus pavyzdys yrafeng shui. Tai iracionalus menas manipuliuoti erdve, kuri, girdi, galinti pakeisti žmogaus gyvenimą. Tam tikras baldų išdėstymas, nors ir nepatogus, neva gali pagerinti jūsų dabartį. O jau pakabintas ant vonios durų veidrodis atspindės jūsų energiją chi ir braškanti santuoka bus išgelbėta be jokių kunigų, psichologų ir patarimų.

Jei prie visų tų nesąmonių ir pavojingų žaidimų pridursime plačiai paplitusius prietarus su jų nesunkiai paaiškinama kilme, paaiškės, kad patys į savo gyvenimus įnešame daug sumaišties, realios grėsmės ir jį apsunkiname, nuodijame.

Vaistas tėra vienas:

„Tikiu į vieną Dievą, visagalį Tėvą,
Dangaus ir žemės Sukūrėją.”

Vanda Ibianska |  bernardinai.lt