Religijos ekspertė: Tradicinės religinės bendruomenės Lietuvoje vengia diskusijos apie LGBT bendruomenę

0 (0)

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros vedėja doc. dr. Milda Ališauskienė, tyrinėjanti religijų įvairovę ir religingumo pokyčius

Dar rudenį įvyko Nacionalinio lygybės ir įvairovės forumo bei Europos tikėjimo ir vertybių tinklo (European Network of Religions and Beliefs (ENORB)) diskusija tema „Religija, tradicinės vertybės ir žmogaus teisės“. Svarbiausia diskusijos ašimi tapo minėto tinklo vadovo bei buvusio Anglikonų bažnyčios Kenterberio arkivyskupo patarėjo Alan Murray pranešimas, kuris pabrėžė, kad pastaruoju metu tradicinių vertybių sąvoka viešajame diskurse vartojama kita nei įprasta prasme. Anot jo, tradicinių vertybių sąvoka kildinama iš krikščioniškos tradicijos, tradicinės vertybės yra aptariamos Biblijoje ir jos yra – meilė, atjauta, empatija, gailestis, viltis ir pan. Dažniausiai viešojoje erdvėje pasitaikanti tradicinių vertybių samprata siejama su tradicinės šeimos, kaip susituokusios heteroseksualios poros, samprata. A. Murray teigimu, toks tradicinių vertybių sąvokos susiejimas su šeima grįsta santuoka yra dirbtinis ir politizuotas, kurį palaiko Europos Sąjungai priešiškų valstybių politiniai bei religiniai elitai.

Lietuvos politikai „atsiklausia“ bažnyčios nuomonės

Apibendrinant A. Murray mintis, verta aptarti ir Lietuvos visuomenės situaciją tradicinių vertybių palaikymo bei žmogaus teisių srityje LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualai ir transseksualai) individų bei bendruomenės aspektu. Lietuvos visuomenėje vyrauja Romos katalikų bažnyčios tikintieji, o politikoje priimant sprendimus vis dar dažnai remiamasi šios religinės bendruomenės autoritetu. LGBT bendruomenės klausimai – ne išimtis.

Doc. dr. Milda Ališauskienė VDU Sociologijos katedros vedėja

Oficiali Romos katalikų bažnyčios pozicija LGBT bendruomenės klausimu nėra marginalizuojanti šiuos žmones dėl jų lytinio tapatumo, tačiau smerkiami kitokie nei heteroseksualūs lytiniai santykiai. Tokia dviprasmiška pozicija sukelia dilemas tiek LGBT bendruomenei, tiek Romos katalikų bendruomenei. LGBT bendruomenės nariai yra lyg ir priversti slėpti savo lytinį tapatumą norėdami priklausyti Romos katalikų bažnyčiai, o Romos katalikų bažnyčios nariai linkę smerkti LGBT bendruomenės narius dėl jų neva pasirenkamo gyvenimo būdo – t. y. lytinio tapatumo atskleidimo ir gyvenimo nesislapstant. Be to, Lietuvos viešojoje erdvėje dažnai kalbant apie LGBT žmonių teises svarstoma, jog tai apskritai nėra problema, nes šie žmonės – itin nedidelė visuomenės grupė bei argumentuojama, jog reikia saugoti tradicines vertybes, kurios neva yra alternatyva seksualinių mažumų „diktatui”.

Priešina tradicinės vertybės?

Kalbant apie tradicines vertybes ir jų diskursą Lietuvos viešojoje erdvėje tenka antrinti A. Murray, kad dažniausiai jos siejamos su šeimos vertybėmis, konkrečiai tradicinės šeimos, jau minėtos susituokusios heteroseksualios poros sampratos įtvirtinimu. Šios vertybės pateikiamos kaip priešingybės bet kokiam homoseksualių porų santykių įteisinimui. Homoseksualių porų partnerystės ar santuokos šalininkai dažniausiai yra siejami su nušventėjusios ir praradusios ryšį su religinėmis vertybėmis Europos Sąjungos spaudimu šalims, kurios vis dar laikosi tradicinių vertybių. Tokiu būdu, tradicinės vertybės Lietuvos viešojoje erdvėje supriešinamos ir su žmogaus teisėmis, tarp kurių yra tiek sąžinės bei religijos laisvė, tiek saviraiškos laisvė. Tai yra žmogaus teisės ir laisvės, kurias dauguma Lietuvos gyventojų įtvirtino kaip vertybes Konstitucijoje. Anot Alan Murray, krikščioniškosios tradicinės vertybės neprieštarauja žmogaus teisėms ir yra jų dalis. Vadinasi, anot pranešėjo, krikščionybės mokyme yra vietos ir kitokiam, nesmerkiančiam požiūriui į LGBT bendruomenės narius, tik kada to apraiškas pamatysime?

Priversti slėptis ir viešai nedeklaruoti savo lytinės tapatybės

Tuo metu duomenų apie Lietuvos LGBT bendruomenės narių religinį gyvenimą beveik nėra. Viešojoje erdvėje nuskambėjo vos keli atvejai, kada neapsikentę smerkiančio požiūrio savo religines bendruomenes paliko LGBT nariai. Vis dėlto manytina, kad dauguma religingų ir praktikuojančių LGBT narių lieka savo religinėse bendruomenėse neatskleisdami savo lytinio tapatumo.

2015 m. lenkų sociologės Dorotos Hall atliktas tyrimas apie LGBT bendruomenės narių religingumą Lenkijoje atskleidė, kad homoseksualūs žmonės renkasi įvairias strategijas religijos ir dalyvavimo konkrečios religinės bendruomenės gyvenime atžvilgiu. T. y. vieni renkasi priklausymą ir pilnavertį dalyvavimą savo religinės bendruomenės gyvenime neatskleisdami savo lytinio tapatumo. Kiti siekia gyventi neslėpdami savo lytinio tapatumo, bando viešai kelti klausimus ir meta iššūkį savo religinei bendruomenei atskleisdami savo lytinį tapatumą, o nesulaukę atsako – keičia religinę bendruomenę. D. Hall tyrimas atskleidė, kad Lenkijoje dalis LGBT narių paliko Romos katalikų bažnyčią ir prisijungė prie Presbiterionų bendruomenės.

Trūksta aiškios pozicijos ir argumentų

Kaip jau minėta, empirinių tyrimų apie Lietuvos LGBT bendruomenės narių religinį gyvenimą nėra, tačiau rengta diskusija tapo vienu iš šaltinių, atskleidžiančių religinių bendruomenių požiūrį į LGBT bendruomenės narius. Nors buvo kviesti, tačiau renginyje nedalyvavo tradicinių religinių bendruomenių, tokių kaip Romos katalikų bažnyčia, ortodoksų, evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų bendruomenių atstovai. Kaip būtų galima interpretuoti tokį tradicinių bendruomenių nedalyvavimą ir savotiškai išreikštą tylą diskutuotais klausimais? Galbūt tai nenoras kalbėti LGBT bendruomenei svarbiomis temomis ar aiškios pozicijos neturėjimas, o galbūt kai kurių bendruomenių dalyvavimą ribojo ne kartą viešoje erdvėje išsakyta parama „tradicinėms vertybėms“ ir nenoras kvestionuoti šios savo pozicijos.

Vis dėlto kai kurių religinių bendruomenių – tradicinėmis nesančių religinių mažumų – atstovai renginyje dalyvavo. Galima manyti, kad atviresnį dialogą su LGBT bendruomene skatina religinių mažumų bendruomenės, priklausančios ir palaikančios intensyvius santykius su tarptautinėmis religinėmis organizacijomis, galimai ieškančiomis atsakymų į klausimus dėl LGBT narių.

Diskusijos pabaigoje Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimir Simonko iškėlė klausimą, kurį formuoja Lietuvos religinis landšaftas – kaip išjudėti iš religijos, tradicinių vertybių ir žmogaus teisių LGBT bendruomenės aspektu nesutarimo/nesusikalbėjimo taško? Renginio pranešėjas A. Murray teigė, kad būtinas dialogas tarp religinių bendruomenių, ypač tų, kurios daro įtaką viešajame gyvenime ir LGBT bendruomenių narių. Atrodo, kad įvykusi diskusija dar netapo tokio dialogo pradžia, tai greičiau buvo pirmasis bandymas inicijuoti dialogą, kurio tikrai trūksta.