Suprantant besąlyginę meilę0 (0)
Meilė negali būti pasiekta. Įsidėmėkite tai!
Meilė nėra tikslas. Ir kai mėginame ją paversti kažkokia siekiamybe, mes stabdome savo augimą. Kai jūs kažką mylite ir dėl kažkokių priežasčių, tas žmogus pasirenka kitą kryptį, ko pasekoje, jo gali nebūti šalia, meilė neturi išnykti.
Ir iš tikrųjų, besąlyginė meilė, neturi nieko bendra su sąlygomis. Daugiau bendro ji turi su tuo, kokie yra jūsų pačių lūkesčiai. Kalbant paprastai, mes pernelyg dažnai savo laimės ir pasitenkinimo galimybę siejame su laukiamais rezultatais.
Meilė nėra tas pats kas prisirišimas
Kai mes prisirišame prie kažko, ypatingai romantiškuose santykiuose,mes esame linkę perkelti savo viltis, svajones, baimes ir norus į tą žmogų. Manau, kad tai yra slaptas mūsų partnerių noras būti geresne mūsų pačių versija ir kai jie pradeda elgtis kaip paprasti normalūs žmonės, tai nuvilia.
Noriu pasakyti, kad mūsų sielos atėjo į žemę vystytytis, plėstis ir gydyti. Mes augame arba mirštame. Tai paprasta. Taigi, pateikdami meilei sąlygas, mes mirštame nuolat.
Priešingai, jeigu tam, kuris jus skaudina “atsukate kitą skruostą”, tai nėra silpnumo ženklas. Tai reiškia pripažinimą, kad jeigu jūs mylite ką nors, jūs atveriate savo širdį skausmui, džiaugsmui ir baimei, o tada skauda.
Tai žinodami, nesistebime.
Mylėti besąlygiškai, reiškia priimti šias tris sąvokas:
1. Niekas netrunka amžinai ir viskas trunka amžinai;
2. Meilė nėra rezultatas; tai buvimo žmogumi sąlyga.
3. Ir jūs galite pasirinkti mylėti ką nors, kol pasitikite savimi, kad galite atlaikyti bet kokias audras.
Besąlygiška meilė neturi būti painiojama su leidimu elgtis blogai ar smurtauti. Tokie leidimai sudaro kliūtis gyvenimiškai energijai, kuri yra meilė, tekėti per jus, su jumis ir jumyse.
Besąlygiška meilė reiškia priimti save kaip visumos dalį ir kaip atskirą dalį. Yra vieta skirta begalinei besąlygiškai meilei. Tai yra viskas ir visur.
Ir taip, kai kas nors jus įskaudins, jūs galite pasakyti: “Aš taip pat tai padariau”. Mes visi buvom niekšai. Kai kas nors tave mylės, tu atpažinsi jame kai kurias savo paties dalis.
Matote, viso to esmė yra tai, kad gyvenimas kurį mes gyvename yra tai, ką mes sakome apie jį. Kiekviena mūsų mintis, kuri yra paremta emocija yra kūrimo pradžios taškas. Taigi, kai jūs jaučiatės įskaudinti, jūs galite pasirinkti atsiribojimą nuo meilės patyrimo, ir to pasekoje, jaustis atstumti pasaulio, tarsi jūs vieninteliai būtumėte tai patyrę.
Arba jūs galite tvirtai stovėti ant savo kojų, perteikdami pasauliui tai, ką jums reiškia meilė ir toliau mylėti.
Ir, žinoma, galite būti niekšai, siekti keršto, vykdyti teisingumą, rašyti ant facebook’o sienų, kartoti visą ciklą vis iš naujo ir iš naujo ir aiškinti visiems ir visada kodėl jūs jaučiatės taip apgailėtinai.
Arba galite tapti dalimi besąlygiškos meilės ir būti beribiais.
Mes visi esame susiję.
Pagal: http://www.elephantjournal.com/2014/10/understanding-unconditional-love/
Parengė psichologė Renata Kupšytė
Tel.nr.: +370 678 10 589
www.facebook.com/psich.konsultavimas
Foto: Giselle Sauer
Aš trokštu jums nurodyti
dar prakilnesnį kelią:
1 Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis,
bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau
žvangantis varis ir skambantys cimbolai.
2 Ir jei turėčiau pranašystės dovaną
ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą;
jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti,
tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas.[i1]
3 Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu,
jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti,
bet neturėčiau meilės, – nieko nelaimėčiau.
4 [i2]Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi;
meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
5 Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos,
nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,
6 nesidžiaugia neteisybe,
su džiaugsmu pritaria tiesai.
7 Ji visa pakelia, visa tiki,
viskuo viliasi ir visa ištveria.
8 Meilė niekada nesibaigia.
Išnyks pranašystės, paliaus kalbos, baigsis pažinimas. 9 Mūsų pažinimas dalinis ir mūsų pranašystės dalinės. 10 Kai ateis metas tobulumui, pasibaigs, kas netobula. 11 Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas; tapęs vyru, mečiau tai, kas vaikiška. 12 Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu, o tuomet regėsime akis į akį. Dabar pažįstu iš dalies, o tuomet pažinsiu, kaip pats esu pažintas. 13 Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė – šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.