Turiu problemų su vaikinu

0 (0)

Klausimas:

Turiu problemą… Gyvenu su vaikinu jau pusę metų kartu. Draugaujame metus. Šiaip esame labai panašūs žmonės… Abu oro ženklai, abu priklausomi nuo nuotaikų kaitos. Aš galbūt esu kiek sėslesnė ir ramesnė; pvz. nemėgstu vakarėlių, labai retai ir mažais kiekiais vartoju alkoholį. Tuo tarpu jis mėgsta draugų kompaniją ir didžiulius alkoholio kiekius, net be progos. Jis dirba sunkų, fizinį darbą, tad jo pasiteisinimas savaitės gale būna „Aš pavargau, man reikia atsipalaiduoti” ir nusiperka 8 skardines sidro (nes tai „nėra daug ir stipru”, pasak jo) arba mažą butelį degtinės, kurį sutvarko per vakarą. Gal man, kaip nelabai geriančiai, tai atrodo per daug? Ar tokie kiekiai, šiaip sau, be jokios progos – yra normalu? Ir taip vyksta kiekvieną mielą savaitgalį, tik skirtumas tas, kad kartais tai būna su proga (vakarėlis, gimtadienis t.t.) arba be progos (atsipalaiduoti). Dėl to mes labai stipriai pykstamės, su riksmais ir ašaromis. Aš bandžiau ieškoti kompromisų… tarkim, kad jis gertų mažesniais kiekiais, tačiau jis kategoriškai atmeta šitą variantą. Jis sako „Aš toks esu ir tu manęs nepakeisi, arba susitaikyk arba ieškokis kito”. Į kompromisus nesileidžia ir aš nežinau ką daryti, nes pyktis aš nenoriu, o palikti, juo labiau…

Labai prašau padėti!
Ernesta (vardas pakeistas)

Atsakymas:

Labas, Ernesta,
Perskaičiau Tavo laišką, kuriame rašai apie savo santykius su draugu. Kaip suprantu, Tavęs netenkina, jog draugas alkoholį vartoja kaip atsipalaidavimo būdą bei tai sukelia nesutarimus tarp jūsų. Ačiū, kad pasidalinai tuo, kas neramina.

Laiške klausi, kiek gerti yra „normalu“. Iš tiesų, sunku objektyviai nuspręsti, koks alkoholio kiekis ir kaip dažnai yra normalu, o kada ne. Juk tas pats kiekis vienam yra mažai, o kitam gali būti jau ir per daug. Nors laiške ir nepaminėjai, tad darau prielaidą, jog Tau nerimą kelia tai, kad draugas gali tapti priklausomu nuo alkoholio.

Iš tiesų, didėjant ir dažnėjant alkoholio vartojimui, didėja ir tikimybė susirgti priklausomybe. Tačiau vien to nepakanka, priklausomybei išsivystyti svarbūs ir kiti faktoriai, kaip: paveldimumas, žmogaus charakterio bruožai, socialinės aplinkos sąlygos. Tad iš to ką rašai, sunku būtų įvertinti, ar tavo draugo suvartojamo alkoholio kiekis jau gali reikšti, kad jis serga priklausomybe.

Perskaičius Tavo laišką jaučiu, jog esi pasimetusi, nežinai kaip elgtis. Laiške klausi, ką daryti: nenori nei pyktis, nei skirtis. Nors bandei ieškoti kompromisų – siūlei mažinti alkoholio vartojimą, tačiau vaikinas nemato tame problemos. Iš tiesų, norint, kad pora išspręstu kylančius nesutarimus, kompromisas gali būti kaip problemos sprendimo būdas. Tokiu atveju būtų naudinga pasidalinti tau kylančiomis mintimis, jausmais, išsakyti, dėl kokios priežasties netenkina toks vaikino atsipalaidavimo būdas, kas kelia nerimą. Svarbu suprasti ir vaikino poziciją – galima būtų pasikalbėti apie tai, kaip jam alkoholis padeda atsipalaiduoti, kodėl būtent šią priemonę renkasi ir kartu pamėginti paieškoti kitų įdomių alternatyvių atsipalaidavimo būdų: sportas, aktyvus laisvalaikis ir pan.

Galbūt pokalbio metu paaiškėtų ir kitų priežasčių, dėl ko vaikinas yra linkęs vartoti alkoholį. Taip pat galima mėginti apsilankyti pas priklausomybės ligų specialistą – psichologą ir detaliau išsiaiškinus situaciją atrasti išeičių, kaip reaguoti į tave neraminantį vaikino alkoholio vartojimą, kaip spręsti situaciją. Šiuos specialistus gali rasti priklausomybės ligų centre savo mieste.

Kitos galimos reakcijos, kaip ir pati rašei – galima ignoruoti, nekreipti dėmesio. Tada greičiausiai namuose bus ramu – draugas negirdės priekaištų dėl savo pomėgio, tad ir mažesnė tikimybė, jog kils konfliktų dėl to. Tačiau kyla klausimas, kaip ilgai Tau pavyktų nereaguoti į vaikino gėrimą, kaip Tu pati jaustumeisi, ar tikrai pavyktų išlikti ramiai ir nereaguojančiai?

Išsiskyrimas su draugu taip pat gali būti kaip viena iš alternatyvų. Šis, galima sakyti gana drastiškas pasirinkimas gali padėti tada, kai nebesimato vilties, jog situacijas pasikeis, visi būdai išbandyti, o situacija nesikeičia. Išsiskyrimas gali padėti ir pačiam geriančiam žmogui suprasti, kad jo elgesys nėra tinkamas ir reikia kažką keisti.

Linkiu kantrybės ir stiprybės ieškant tinkamiausio sprendimo.
Psichologė,
Gintė Jaseliūnaitė