Apie kokybišką laiko leidimą su vaikais0 (0)
Foto: Pedro Venâncio
Apie kokybišką laiko leidimą su vaikais kalbėta iškalbėta. Tikriausia neatsiras mamos, to negirdėjusios. Labai pozityvi, naudinga informacija, nuskambėjusi taip plačiai, kad net yra tikimybė, jog šiandien visi vaikai gauna daugybę tikro kokybiško laiko, skirto tik jiems. Atidėję į šalį savo nesibaigiančius darbus, mamos žiūrėdamos vaikams į akis kalba su jais, jų klausosi. Ir vaikai auga ramūs ir dėmesingi.
Šiandien apie kitą, subtilų, vos vos apčiuopiamą jausmą, kuris vadinamas pagarba. Jos trūkumą ko gero nusakyti lengviau ir paprasčiau, nei apibrėžti egzistavimą. Tai asmeniniai veiksmai, kuriais reaguojame į kito asmens poreikius ir elgesį. Tikriausia esminis klausimas būtų KAIP mes į juos reaguojame. Būtent tas sunkiai apčiuopiamas KAIP ir apibrėžia pagarbos kiekį, kurį kitam asmeniui jaučiame. Vaikai mus stebi visur ir visada. Atkartoja aidu žodžius ir lyg spektaklio repeticijoj suvaidina rolę iš kasdieninio gyvenimo. Tad kodėl tėvai stebisi ir kelia tuščius klausimus, kur dingo pagarba iš vaikų elgesio. Ji nedingo, jie jos nebuvo išmokyti. Žinoma, išmokyti kitus to, ko pats negebi sunkus uždavinys, tačiau visi turim unikalią galimybę mokytis kasdien, kartu su vaikais, stebėti save, sekti, analizuoti, vertinti savo žodžių ir veiksmų poveikį kitiems. Žeminamas, kvailinamas ir nuolat pašiepiamas vaikas niekada negerbs savęs. Tai reiskia, kad mažulėlis būdamas, jis jau yra pasmerktas nesėkmėms, kurias neišvengiamai patirs daugybėje sričių: tiek tarpasmeniniuose santykiuose, tiek mokslo pasiekimuose ir t.t. Jei juo nepatikėjo patys artimiausieji, kaipgi jam patikėti savimi.
Jei labai sudėtinga suprasti, kaip gi tą pagarbą rodyti, įsivaizduokite, jog jūsų vaikas – tai ne jūsų, o kažkokio svarbiausio pasaulyje asmens ir jums laikinai patikėta juo pasirūpinti. Kas vakarą turite pateikti ataskaitą sau pačiam, kaip gi man šiandien sekėsi, ko savo elgesiu aš išmokiau tą svarbiausią pasaulyje vaiką. Ir kuo tapau pats, jį mokydamas. Ar aš vertas to pasitikėjimo, kuris man buvo suteiktas, dirbant atsakingiausią darbą pasaulyje – auginant ir ugdant Žmogų.
Psichologė Kristina Grigalavičienė / patyrusios mamos tinklaraštis „Abejoks”
El.paštas : kristitau@gmail.com
Skype: kristitau
Londonas