Asmeninės erdvės neturėjimas mane pastūmėjo link bendradarbės

0 (0)

Klausimas: Man 27. Esu susižadėjęs, viskas gyvenime klostėsi tiesiog puikiai, draugavau su drauge 4 metus, susižadėjom, planavom vestuves, bet vieną dieną darbe pradėjo dirbti mergina kuri apvertė visą gyvenimą. Nebenorėjau daugiau vestuvių, pradėjau bendraut su bendradarbe, kol viskas išsirutulioju iki daugiau nei tik bendravimo ( šiek tiek kaltas ir alkoholis). Buvau palikęs savo sužadėtinę, kad galėčiau būti su bendradarbe… tačiau man labai pagailo savo sužadėtinės dėl to kaip ji pergyveno ir sugrįžau pas ją… Kas blogiausia, keist darbo visai nenoriu, bendrauju su bendradarbe kaip su draugu, bet būdamas su savo sužadėtine galvoju apie bendradarbę.

Jos nuostabios abi. Sužadėtinė rūpestinga, graži, stabili ir dosni, bet vaikiška ir neleidžia turėt asmeninės erdvės, pabūt vienam. Bendradarbė nuostabi pašnekovė, patraukli, linksma, supranta kai norisi turėt laiką sau, bet nenuspėjama. Suprantu, kad asmeninės erdvės neturėjimas mane pastūmėjo link bendradarbės ir dėl to, kad ji dar naujas asmuo gyvenime.
Todėl prašau pakomentuoti ar santykiai su sužadėtine dar turi vilties žvelgiant iš kito asmens perspektyvos. Taip pat ar svarbi abiejų žmonių laimė santykiuose? ir kada verta santykius nutraukt? Ir kaip tai padaryt neskausmingai?

Paulius (vardas pakeistas)

Komentuoja psichologė Ramvydė Vitartaitė: Labas, Pauliau, iš Tavo laiško suprantu, kad sprendi sudėtingą dilemą – su kuria mergina toliau eiti gyvenimo keliu. Laiške labai racionaliai ir aiškiai aprašai susidariusią situaciją ir galimas jos priežastis. Jame slypi atsakymai į Tavo keliamus klausimus, pasistengsiu Tau juos parodyti.

Rašai, kad darbe atsirado nauja mergina, kuri „sumaišė kortas“ Tavo jausmuose ir ateities planuose. Labai taikliai išsireiškei, kad „asmeninės erdvės neturėjimas mane pastūmėjo link bendradarbės“. Atsiradęs naujas žmogus Tavo gyvenime parodė, ko trūksta esamuose santykiuose. Tai kaip ir geras senojo gyvenimo sukrėtimas, kuris galbūt jau užsistovėjo ir reikalauja pokyčių. Ilgalaikiai santykiai, kad ir kaip neromantiškai nuskambėtų, tai pastovus darbas. Kitaip užstrigs kuriame nors etape, užsistovės ir pradės būti nuspėjami bei nuobodūs. Tai vadinama krizėmis ir tai yra normalu. Jos suteikia galimybę santykiams augti. Tačiau, tai pavojingas laikotarpis, kada pagundos tampa ryškesnės ir labiau traukia, todėl lengva susipainioti, kas iš tiesų svarbu, o kas ne.

Iš Tavo laiško supratau, kad nauja mergina dabar dažniausias svečias Tavo mintyse. Jos patrauklumas, linksmumas, nenuspėjamumas, suteikimas erdvės Tave intriguoja, „veža“, nes tai kažkas naujo ir nenuspėjamo, kitaip nei esami stabilūs santykiai, kuriuose viskas žinoma, pažįstama ir nebesukelia stiprių jausmų. Manau svarbu pagalvoti, ko Tau norisi santuokoje? Ar nenuspėjamumo ar stabilumo, saugumo? Kuriame variante įsivaizduoji tvirtą šeimą? Jei vis dėlto stabilumo, tačiau erzina sužadėtinės vaikiškumas ir nesuteikimas erdvės, tuomet būtų verta skirti vakarą su sužadėtine atviram pakalbėjimui apie tai, ko Tau trūksta santykiuose, kaip juose jautiesi. Kalbant apie asmeninės erdvės turėjimą svarbu paaiškinti, ką tau reiškia asmeninė erdvė (ką tu mėgsti veikti „joje“ ar pan.), jog abiems pusėms būtų aišku. Tačiau svarbu nepamiršti išklausyti ir jos pusės bei prieiti prie bendrų sprendimų, kaip bus tenkinami abiejų poreikiai. Todėl į klausimą „ar santykiai su sužadėtine dar turi vilties žvelgiant iš kito asmens perspektyvos“ atsakymas yra – taip, tereikia įveikti krizę. Tačiau svarbu, kad sprendimai nebūtų daromi iš gailesčio.

Santykiai nėra lyg programa, jog vieną kartą „užprogramavau“ (patenkinami mano meilės, saugumo, stabilumo poreikiai, tegul būna taip ir toliau) ir jie toliau visą gyvenimą riedės tuo pačiu ritmu. Ne, keičiasi žmogus, keičiasi poreikiai, interesai, todėl reikia atnaujinti santykius kalbėjimusi kaip bus toliau, ko juose norisi, kaip to pasiekti ir taip kartu juos kurti, kad abu būtumėte laimingi. Tad atsakymas į tavo kitą klausimą „ar svarbi abiejų žmonių laimė santykiuose?“ – taip.

Tačiau kartais žmonės išsiskiria, nes nebesutampa jų tolimesnis santykių įsivaizdavimas, bet konkrečiau pasakyti „kada verta santykius nutraukt?” – negaliu, nes tai priklauso nuo kiekvieno individualiai. O „kaip tai padaryt neskausmingai“ – neskausmingo išsiskyrimo recepto taip pat nėra… kiekvienas praradimas yra daugiau ar mažiau skausmingas. Ir tai normalu. Svarbu būti atviram ir nemeluoti iš gailesčio.

Tikiuosi atsakiau į Tavo klausimus ir mano atsakymai padės Tau susigaudyti savo sprendimuose. Stiprybės Tau ir sėkmės!

Psichologė Ramvydė Vitartaitė
El.paštas: ramvyde@gmail.com
Foto: Frederic Cirou/ PhotoAlto/Getty