Bijau užaugti…0 (0)
Laba diena,
Nusprendžiau parašyti jums, nes tiesiog nebežinau, ar kas iš mano aplinkinių gali man padėti. Bijau užaugti… O gal aš jau suaugusi? Esu ketvirto kurso 21 metų studentė, tačiau jaučiuosi kur kas jaunesnė. Man tiesiog baisu pagalvoti, kad po mažiau nei metų, turėdama rankose diplomą, aš pradėsiu ieškotis darbo, turėsiu pradėti savo karjerą, gyventi atskirai nuo šeimos, galbūt kurti savo šeimą, vėliau auginti vaikus… Ne, aš to neplanuoju, tiesiog matau, kad taip gyvenime viskas ir vyksta… Bet ar taip turi būt? Ar tai yra nustatyta gyvenimo tvarka ir taisyklės? Ar mums kas nors pasakė, kad būtent taip turime gyventi?
Neseniai skaitydama Sarah Winman romaną „Kai dievas buvo triušis“, atradau kelias eilutes, kurios perteikia mano būseną. Kuomet pagrindinės herojės Elės brolis jai sako, kad negalima kito žmogaus, jo veiksmų užšaldyti laike, Elė susimąsto „tai aš save užšaldžiau laike“. Išties, aš, nors ir džiaugdamasi esama diena, dažnai grįžtu į praeitį, į vaikystę, kuomet viskas buvo taip paprasta, lengva, nerūpestinga, saugu… Galbūt tokį nerimą dėl ateities ir sąsajas su praeitimi lemia iš prigimties jautri mano siela, anksti įvykę tėvų skyrybos ar kiti veiksniai, o gal viskas kartu… Tačiau bet kuriuo atveju, tai tikrai vargina. Dauguma mano pažįstamų ir draugų kuria ar jau yra sukūrę savo šeimas, dirba, kitaip tariant, turbūt „kuria savo gyvenimą“. Tačiau manasis gyvenimas, kažkodėl visuomet skyrėsi ir vis dar skiriasi nuo kitų. Dėl tėvų skyrybų aš augau kartu su mama, todėl daugiausia laiko praleisdavau su ja. Mama visada man norėjo tik geriausio, visuomet mane saugojo ir už tai esu jai labai dėkinga. Su mama gyvenu ir dabar, nes studijuoju savo gimtajame mieste. Turbūt niekad nesu pajutusi to tikro „studentiško gyvenimo“, kuomet gali eiti kur nori, kada nori, su kuo nori, tačiau nesakau, kad to gailiuosi, nes tai vėlgi tarsi grąžina mane į tą „baimę užaugti“.
Nuo to laiko, kai sutikau savo vaikiną, esu labai laiminga, tačiau jis, galvodamas apie ateitį, jau ne kartą yra paklausęs, apie mano planus po studijų. O ką aš jam galiu atsakyt? Kad tiesiog bijau palikti savo jaukią erdvę, kurioje aš vis dar galiu jaustis jaukiai ir ramiai? Kad bijau eiti į konkurencingą pasaulį, kurti savo šeimą, būti atsakinga, rūpestinga ir suaugus moteris? Kad nors jau esu ketvirto kurso studentė, jaučiuosi daug jaunesnė?
Klausimų daug, o atsakymų mažai. Tikiuosi, kad jūs, galėsite savais žodžiais apibūdinti mano būseną ir, tikiuosi išgirsti, kad nesu tokia vienintelė…
Ačiū iš anksto.
P.S. Norėčiau, kad laiške mano vardas būtų Agnė
Atsakymas:
Sveika, Agne,
Ačiū, kad pasidalinai savo sunkumais, kurie Tave jaudina. Laiške aiškiai išdėstoma problema, svarstoma apie priežastis, išsamiai pristatyta Tavo savijauta. Taip pat jaučiama pasimetimo jausmas, remiantis skaitytu romanu atrandi sau būdingos savijautos metaforišką apibūdinimą ,,tai aš save užšaldžiau laike“.
Miela Agne, remiantis laišku, galima pajusti, kad Tu pati apie esamą situaciją – baimę suaugti – nemažai galvojai. Pati išskyrei galimas priežastis: ,,iš prigimties jautri mano siela“, anksti įvykusios tėvų skyrybos… Tikslias priežastis įvardinti sunku vien tik remiantis laišku, tad , ko gero, kaip ir pati teigi, veiksnių galėjo būti ne vienas.
Suprantama, kad esi pasimetusi, nes analizuoji save ir lygini su kitų žmonių gyvenimais (,,daugelis mano pažįstamų ir draugų kuria ar jau yra sukūrę savo šeimas, dirba“). Ateities nerimas gali būti kyla dėlto, kad lygindama save su aplinkiniais gyvenimuose įžvelgi tikriausia daugiau priešingybių nei panašumų… Vėlgi, noriu akcentuoti, kad būtų labai šaunu, jog užsibrėžtum savo pačios (ne kitų pasakytus!) gyvenimo tikslus ir juos siektum. Nieko keista, kad tie tikslai, planai, ar siekiai skiriasi nuo kitų. Juk mes visi individualūs, mūsų asmeninės savybės skiriasi, požiūriai ir vertybės taip pat skiriasi.
Laiške nurodai, jog Tau 21 metai, ką būtų jau galima pavadinti jaunojo suaugusiojo laikotarpiu. Šiame laikotarpyje keliami uždaviniai ir yra susiję su karjera ir darbu, su šeimos sukūrimu, pokyčiais asmeniniame gyvenime, atsakomybės už savo poelgius priėmimu. Taigi, tikėtina, jog Tavo draugai ir siekia įgyvendinti šiuos uždavinius ir gali atrodyti, kad jie jau ,,kuria savo gyvenimą“. Noriu nuraminti, kad Tu tai pat kuri gyvenimą, esi laiminga su romantiniu partneriu, esi 4 kurso studentė, tad tuoj būsi diplomuota specialistė. Visa esmė, kad mūsų branda ir pasiruošimas įžengti į suaugusiųjų gyvenimą gali būti individualus. Įdomu būtų sužinoti, ką Tau reikštų būti suaugusia? Kas suaugusiųjų pasaulyje labiausia kelia nerimą? Ir kokia galėtų būti Tavo gyvenimo misija? Kaip save įsivaizduoji po 10 metų?
Pereinant iš vieno amžiaus tarpsnio į kitą iškyla nemažai streso, nerimo, užduodama sau nemaža klausimų. Vyksta pokyčiai. Kaip pasikeičia įprastinė situacija, taip jau yra, kad kai kuriems žmonėms būna nesaugu. Tačiau tai visiškai suprantama – nepažįstamos situacijos, nauji gyvenimo iššūkiai, daugiau atsakomybės ir kt. gali truputį gąsdinti. Tačiau pagalvok iš kitos pusės, kad taip atsivers naujos galimybės, naujas socialinis ratas, galimybė save pristatysi, susipažinti su kitų žmonių nuomonėmis…
Puikiai suprantama, kad pati geriausia ir šilčiausia vieta yra pas mamą. Ir vaikystė, kuri kvepia nerūpestingumu, paprastumu, ryškiaspalviais žaislais ir saugumo jausmu apipinta šilčiausiais ir jaukiausiais prisiminimais, todėl bent mintimis kartkartėmis į ją sugrįžtama… Rašydama prisiminiau vieną sentenciją apie vaikystę :,, Gera būdavo vaikystėje, kai vienintelis daiktas kuris galėjo sudužti buvo Tavo mėgstamiausias puodukas“. Suaugusiųjų pasaulyje, deja, dūžta ne tik puodukai, kartais būna ir liūdesio, ir pykčio, bet kartu tai nauja gyvenimo galimybė atrasti kažką gražaus, galimybė siekti savo tikslų, kurti santykius su kitais žmonėmis, mylėti, dirbti mėgstamą darbą, šypsotis ir daugelį kitų pozityvių dalykų. Ne visada viską ir pavyksta, tačiau tai vėlgi būna galimybė mokytis iš klaidelių.
Noriu palinkėti Tau, Agne, surasti savyje siektinų tikslų ir ramiu žingsneliu, kad nebūtų taip baisu, pamažu eiti link suaugusio gyvenimo. Eidama apsižvalgyk, įvertink ką turi aplinkui šilto ir jaukaus. Kai pati būsi galutinai pasirengusi įžengti į suaugusiųjų pasaulį, net pati, tikėtina, kad nustebsi, kaip tai viskas natūraliai įvyko…
Tad linkiu sėkmės!
Psichologė Rasa Baležentytė
Gali sudominti: Kaip per 15 minučių nustatyti jūsų gyvenimo tikslą?, Tapimas suaugusiu, Suaugusio raidos užduotys