Edukacinė medžiaga sergantiems generalizuotu nerimu ar panikos sutrikimu

1 (1)

Generalizuoto nerimo sutrikimas

Kas tai?
TLK-10 ligų klasifikacijoje F41.1
Pagrindinis šio sutrikimo požymis yra generalizuotas ir nuolatinis nerimas, tačiau jis neapsiriboja ir nėra stipriai susijęs su jokiomis konkrečiomis išorinėmis aplinkybėmis (t. y. jis yra „laisvai plaukiojantis“). Dominuojantys simptomai gali būti įvairūs, bet dažniausiai skundžiamasi nuolatiniu nervingumu, virpuliu, raumenų įtampa, prakaitavimu, galvos svaigimu, širdies plakimu, silpnumu ir diskomfortu epigastriume. Dažnai baiminamasi, kad pats pacientas ar jo artimieji susirgs ar pateks į kokį nors nelamingą atsitikimą.

PAGAL DSM-IV:

A. Pernelyg didelis nerimas ar pernelyg didelis susirūpinimasis, kylantys dėl įvairiausių įvykių ar situacijų daugumą dienų mažiausiai šešis mėnesius iš eilės.
B. Asmeniui tampa sunku savarankiškai kontroliuoti šį nerimą.
C. Nerimas ir perdėtas susirūpinimas yra susijęs su trimis (arba daugiau) iš šešių žemiau išvardytų simptomų, kurie pasireiškia daugelį dienų per nurodytą 6 mėnesių periodą (vaikams užtenka vieno simptomo):
1.Nervingumas, nenustygimas, kraštutinės būklės jausmas.
2.Greitas nuovargis.
3.Dėmesio koncentracijos sutrikimas.
4.Dirglumas, irzlumas.
5.Raumenų įtampa.
6.Sutrikęs miegas (sunku užmigti, dažni nubudimai, nuovargis dėl nuolatinio neišsimiegojimo).

Faktai apie Generalizuotą nerimą:

• Tai lėtinė liga, fiksuojama nuo 6 mėnesių;
• Tai evoliuciškai pagrįstas sutrikimas;
• Stiprėja į senatvę;
• Moterys nerimauja daugiau nei vyrai;
• Mergaitės ir berniukai nesiskiria nerimo lygiu;
• Tėvų auklėjimas paskatina mergaičių baimes;
• Vaikai iš tėvų paveldi polinkį į nerimavimą, depresiją (genų kombinacija);
• Ilgalaikis nerimas pereina į depresiją;
• Nerimas gali būti ir naudingas. Baimė ir nerimas atlieka apsauginę organizmo funkciją;
• Jei nerimas skatina veikti tai jis yra funkcionalus, o jei skatina vengti tai yra nefunkcionalus nerimas;
• Žmogus nerimaudamas siekia absoliutaus saugumo;
• Klaidingas įsitikinimas „Nerimavimas apsaugo nuo pavojaus”;
• Nuolatinis baiminimasis, bijoma realių dalykų;
• Išvargsta ir smegenys ir raumenys;
• Kryptingai dėmesingas neigiamai reiškinio pusei;
• Dažnai pasižymi prastais problemų sprendimo įgūdžiais;
• Būdinga psichomotorikos įtampa, autonominis hiperaktyvumas, padidėjęs jautrumas dirgikliams.
• Neretas priklausomas asmenybės sutrikimas;
• Dažnai būna perfekcionistai;
• Žemas neapibrėžtumo toleravimas;
• Dauguma pacientų, kuriems yra GNS, nesigydo;
• Panikos atakų pasitaiko ketvirčiui pacientų su GNS, depresija – daugiau negu pusei jų;
• Dažnai stengiasi kontroliuoti visus ir viską;
• Dažnas piktnaudžiavimas alkoholiu.
• Patologiniu vadinamas nerimas, atsiradęs be aiškios priežasties. Jaučiamas nerimas, nesusijęs su kokiu nors provokuojančiu faktoriumi, gali būti vadinamas „laisvai plaukiojančiu”;
• Dažniausiai save pristato: ,,Aš esu labai jautrus/i“;
• Mąstydami daro daug mąstymo klaidų: ,,Pasaulis yra baisi vieta gyventi“ , ,,Aš esu bejėgis“, ,,Žmonės yra pavojingi“.

Dažniausiai pasitaikančios mąstymo klaidos sergant generalizuotu nerimu:

1. Santykis su kitais. „Aš esu niekas, jei esu nemylimas”.
2. Kompetencijų ribos. „Gyvenime yra tik laimėję ir pralaimėję”, „jei aš padarysiu klaidą, aš pralaimėsiu”, „aš negaliu susikaupti”, „kitų sėkmė pasisavinta iš manęs”, „viską aš turiu daryti kuo puikiausiai”.
3. Atsakomybės jausmas.”Tik aš esu atsakingas už žmonių, esančių su manimi, nuotaiką”, „aš labiausiai atsakinga už vaikų ateitį”.
4. Kontrolė.”Aš tik pats galiu išspręsti savo problemas”, „aš turiu kontroliuoti save visą laiką”, „jei aš leisiu kitam per daug priartėti, tai būsiu valdomas”.
5. Apie nerimą. „Aš  visada turiu būti ramus”, „man pavojinga parodyti savo nerimą”.

Generalizuoto nerimo paaiškinimas KET ratu Mintys- emocijos – kūno reakcijos – elgesys

MINTYS	EMOCIJOS	KŪNO REAKCIJOS	ELGESYS
Aš negaliu kontroliuoti savo gyvenimo…	Baimė	Įsitempę raumenys	Vengimas
Kas jeigu…	Grėsmės jausmas	Galvos skausmai	Perdėta kontrolė
Aš nepajėgsiu…	Bloga nuojauta	Pilvo skausmai	Dėmesys smulkmenoms
Man atrodo, kad įvyks kažkas baisaus…	Padidėjęs dirglumas	Sunku susikaupti	Saugumo siekiantis elgesys
Jei visko nekontroliuosiu, įvyks katastrofa…		Prakaitavimas	Nuolatinis mąstymas

Pagalba sau sergant Generalizuotu nerimo sutrikimu

1. Susipažinti su savo liga, ligos simptomais, paplitimu, kas tas yra GNS?

2. Įsivertinti kiek GNS trukdo funkcionuoti (eiti į darbą, gyventi šeimoje, palaikyti socialinisu santykius)

3. Aiškinti išorės veiksnių įtaką nerimui (žinių ir kriminalinių laidų žiūrėjimas, bendravimas su negatyviais žmonėmis). Jeigu reikia sumažinti žinių ir kriminalinių laidų žiūrėjimą, bendravimą su negatyviais žmonėmis.

4. Mokytis suprasti savo minčių-emocijų-elgesio-kūno
reakcijų sąsajas

5. Su šeima susitarti:

• Kad skambinate šeimos nariams, ne tada kada Jums kyla nerimas, bet sutariate, konkretų laiką, kada skambinate.
• Taip pat pradėti mažinti skambučių skaičių.
• Dienotvarkės keitimas – susidėlioti aiškią dienotvarkę, kas keltų mažiau nerimo.
• Vengiančio elgesio mažinimas. Planuotis ir daryti mažus eksperimentus ką galite padaryti, ko iš tikrųjų vengiate.
• Susitarti su šeimos nariais, kad jie skatintų naujų veiklų išbandymą ir mažintų globa.
• Fizinio aktyvumo didinimas. Pradėti mankštintis, daugiau vaikščioti, bėgioti ir t.t.
• Raminančios/malonios veiklos planavimas. Prisimink, kad nieko neveikimas stiprina nerimavimą. Nerimui, baimei sumažinti tinka bet kokia maloni veikla (knygų skaitymas, spalvinimas, muzikos klausymasis, šuns vedžiojimas.)

6. Darbas su mintimis:

• Pildyti minčių restruktūrizavimo lapą;
• Teikti sau žodinę savipagalbą (kai kyla nerimas ar apima baimė mintyse kartoti save raminančia frazę ,,aš galiu pakankamai gerai susitvarkyti su nerimu ir nerimu keliančia situaciją.);
• Minčių stabdymas: Pastebėjus kilusią negatyvią mintį, elkis kaip aprašyta:
  1. Iš karto garsiai pasakyk STOP.
  2. Naudinga žodį sustiprinti veiksmu, pvz.: trenkiant kumščiu į stalą.
  3. Tuoj pat pagalvok, kaip galėtum užginčyti šią neigiamą informaciją, ir garsiai sau tai kartok.

7. Išbandyk įvairias relaksacijas (taikomąja, autogenine treniruotę);

8. Stenkis laikytis dienotvarkės ir miego režimo.

9. Išbandyk išgyventi siaubą vaizduotėje, keldamas sau šiuos klausimus:

• ,,Jeigu jau taip nutiks, kas bus tada?…“
• ,,Kas tau nutiktų blogiausia“
• ,,Kaip tu tai ištversi“
• „Kaip tu tai ištvėrei praeityje”

Kuo labiau stengiesi negalvoti apie nemalonius dalykus, tuo labiau protas galvoja apie tai. Kad tuo įsitikintum gali pabandyti Rožinio krokodilo pratimą:

1. 1 min. pabadyk negalvoti apie rožinį krokodilą.
2. 1 min. Stenkis tik ir galvoti apie rožinį korokodilą.
   Pamatysi, kai sau neleisi gaalvoti apie rožinį krokodilą, jis vis iškils tau mintyse. Nes protas nuokat tikrinasi ar aš tikrai negalvoju dabar apie rožinį krokodilą. O kai sau leisi galvoti, tai mintimis nuolat nuklysi į šoną.
   Taigi gali specialiai pasiplanuoti sau limituotą laiką, kada galvosi apie nemalonius dalykus.

10. Mokykis spręsti problemas kuo efektyviau:

• Tikslų teisingas kėlimas;
• Problemos skaidymas į etapus;
• Nerimavimo laiko ribojimas.

Panikos sutrikimas

Kas tai?
TLK-10: F41.0:

• Esminis sutrikimo požymis yra pasikartojantys stipraus nerimo (panikos) priepuoliai, kurie nėra susiję su kokia nors specifine situacija ar aplinkybėmis, todėl jų negalima prognozuoti. Kaip ir per kitus nerimo sutrikimus, dominuojantys simptomai yra širdies plakimas, krūtinės skausmas, dusimo pojūtis, svaigimas ir realybės pojūčio sutrikimas (depersonalizacija ir derealizacija). Dažnai kartu pasireiškia antrinė mirties, savitvardos praradimo ir baimė išprotėti. Jei tuo metu, kai patiriamas panikos priepuolis, pacientui diagnozuotas ir depresijos sutrikimas, panikos sutrikimas neturėtų būti pagrindinė diagnozė. Tokiu atveju panikos priepuoliai greičiausiai yra antrinis depresijos sutrikimo simptomas.
• Panikos atakos diagnostikos kriterijai: Pastaba: Panikos ataka dar nėra Panikos sutrikimas, kuris turi atitikti savo kriterijus.
• Stiprios baimės ar diskomforto būsena, kurios metu pasireiškia bent keturi (arba daugiau) žemiau išvardyti simptomai, kurie vystosi staiga ir pasiekia piką per 10 minučių:
  1. Smarkus širdies plakimas ir daužymasis, padažnėjęs širdies plakimas
  2. Prakaitavimas
  3. Drebulys ar virpulys
  4. Oro trūkumo ar dusulio jausmas
  5. Springimo jausmas
  6. Skausmas ar diskomfortas krūtinėje
  7. Pykinimas, diskomfortas pilve
  8. Svaigimo, netvirtumo, alpimo jausmas
  9. Derealizacija (nerealumo jausmas) ar depersonalizacija (savojo aš nejautimas)
  10. Savikontrolės praradimo ar išprotėjimo jausmas
  11. Mirties baimė
  12. Parestezijos (galūnių tirpimas)
  13. Šaltkrėtis ar karščio pylimas

Panikos sutrikimo be/su Agorafobijos DSM-IV-TR kriterijai:
A. Abu (1) ir (2)
1. Pasikartojančios netikėtos Panikos atakos.
2. Bent vieną panikos ataką 1 mėn. laikotarpiu (ar daugiau) po jos lydi bent vienas iš sekančių simptomų:
a) Nuolatinis galvojimas, kad panikos atakos pasikartos;
b) Rūpestis dėl panikos atakos pasireiškimo poveikio ar pasekmių (pavyzdžiui, kontrolės praradimas, širdies priepuolis, išprotėjimas);
c) Žymus elgesio pasikeitimas, susijęs su panikos atakomis.

Pagrindiniai faktai apie Panikos sutrikimą:

• Atskiras panikos priepuolis nėra panikos sutrikimas;
• Kai sunku iškvėpti-astma, kai sunku įkvėpti-panikos priepuolis;
• Panikos priepuolis atsiranda staiga, iš niekur;
• Tęsiasi minutėmis (iki 30 min., piką pasiekia per 10 min);
• Naktiniai panikos priepuoliai yra sunkesni;
• Dažnai eina piktnaudžiavimas alkoholiu, depresija ir vengimas;
• Terapijos tikslas-išmokyti kontroliuoti priepuolius;
• Paprastais prasideda iki 30 metų;
• Bijoma realiai negrėsmingų dalykų.
• Gąsdinantys fiziniai simptomai (širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, oro trūkumo ar dusimo jausmas, skausmas krūtinėje, pykinimas, galvos svaigimas, aptirpimai, šalčio ar karščio pylimai;
• Laukimo nerimo išsivystymas – baimė patirti kitus priepuolius ir jų pasekmes;
• Dauguma pacientų, sergančių panikos sutrikimą patiria ir įvairaus stiprumo agorafobiją;
• Vyrams dažnai pasireiškia 2-3 dieną po alkoholio pavartojimo.
• Moterims panikos sutrikimas yra dažnesnis nei vyrams (2:1);
• Pirmas panikos priepuolis dažniausiai pasireiškia trečiojo dešimtmečio pradžioje (retai < 16 m. ir > 45 m.);
• Asmuo pradėjęs vengti stipraus nerimo pasireiškiančių simptomų, pradeda vengti bet kokio susijaudinimo.
• Kognityviniai iškraipymai fokusuojasi į:
  1. Laukimo nerimą
  Aš patirsiu panikos priepuolį!
  2. Fizinius pojūčius
  Mano stiprus širdies plakimas rodo, kad patirsiu širdies priepuolį!
  3. Kritiką savęs atžvilgiu
  Aš esu silpnas!
• Daug žmonių pradeda turėti „saugumą užtikrinantį asmenį“, kuris juos lydi į “nesaugias” vietas, gali padėti iš ten ištrūkti arba gauti medicininę pagalbą;
• Pacientai pradeda reikalauti pastovaus saugumo užtikrinimo iš kitų, jiems svarbių asmenų tuo komplikuodami tarpasmeninius santykius.

Panikos priepuolis schematiškai:

1. Pav. Pagal J. Neverausko paskaitų konspektą 2015m.

Užburtas Panikos priepuolio ratas, kaip mintys, emocijos, fiziologinės reakcijos ir elgesys palaiko panikos priepuolį.

2. Pav. Pagal J. Neverausko paskaitų konspektą 2015m.

MINTYS	EMOCIJOS	KŪNO REAKCIJOS	ELGESYS
Aš mirsiu	Baimė	Širdies plakimas	Siekia „saugumą užtikrinančio pagalbininko” pagalbos
Išprotėsiu	Bejėgiškumas	Prakaitavimas	Vengia liktivieni
Aš prarasiu konyrolę	Nusivylimas	Oro trūkumo jausmas	Vengia vietų, kur buvo panikos priepuolis
Aš nualpsiu, nualpusi atrodysiu, kaip alkoholikė	Pyktis	Hiperventiliacija	Vengia vietų, iš kurių negalėtų ištrūkti ar gauti medicininės pagalbos
Su manim kažkas (viskas) blogai!	Liūdesys	Pykinimas Galvos svaigimas Skausmas krūtinėje

Pagalba sau sergant Panikos sutrikimu:
1. Įsivertinti, kiek panikos sutrikimas susijęs su alkoholio vartojimu, kitomis ligomis.
2. Išsitirti sveikatą (Širdies ir kraujagyslių ir smegenų veiklos išsityrimas).
3. Skaityti apie panikos sutrikimą:

• Nuo panikos priepuolių nemirštama;
• Tikslas – išmokti suvaldyti panikos priepuolį;
• ,,Kovok arba bėk“ reakcijos paaiškinimas;
• Netinkamas elgesys, ištikus panikos priepuoliui:
  1. Atsigulimas;
  2. Lango atidarymas;
  3. Bandymas giliai kvėpuoti;
  4. Marškinių atsisagstymas…
• Mokytis tinkamai kvėpuoti panikos priepuolio metu (nustoti kvėpuoti, stabdyti kvėpavimą, užsiimti nosį, kvėpuoti į maišelį, mokinti daryti kvėpavimo pauzes). Galima tai išmokti savarankiškai, bet geriau to mokytis su KET specialistu;

4. Mokytis susikelti hyperventiliacija ir ją nutraukti saugioje aplinkoje (geriau su specialisto priežiūra);
6. Mokytis relaksacijų.
7. Pasirašyti įveikos strategijos/įveikos kortelę, kurioje nurodyti, kas padeda suvaldyti panikos priepuolį. Tinkamas elgesys ištikus panikos priepuoliui:

• Vaikščiojimas;
• Vandens atsigėrimas;
• Kvėpavimo reguliavimas;
• Tvarkymasis;
• Sportavimas…

Psichologė-psichoterapeutė Vitalija Mikutaitienė | psichologijoscentras.lt/naujienos