Gėda pelėda4 (1)
Kiek daug žmonių užaugo girdėdami šią žalingą žinutę, kuri įsirašė ne tik į atmintį, bet ir į fizinį kūną. Tikriausiai ne vieno iš mūsų atmintyje yra įrašyta: kaip tau ne gėda? Man dėl tavęs gėda… Begėde tu… Neturi nė gėdos, nei sarmatos…
Ir taip gėda kalbėti apie gėda… lyg tai būtų kažkas, ko neturi kiti matyti ar žinoti, nes jei tik pamatys, tai mūsų viduje prabils tūnanti „gėda pelėda“.
Dėl ko gėda? Gali būti gėda dėl užimamo statuso arba asmeninio gyvenimo. Pavyzdžiui, jei jūsų viena draugė dirba banke, kita – ministerijoje, o Jūs – mokykloje; arba Jūsų vienas draugas verslininkas, kitas – vadovas , o Jūs – vairuotojas, tuomet Jums gali būti gėda.
Kitas pavyzdys, tarkim, kad Jūsų viena pusseserė gyvena senamiestyje, kita – žvėryne, o Jūs – Žirmūnuose; arba vienas Jūsų draugas vairuoja mersedesą, kitas – džipą, o Jūs – audi, tuomet Jums taip pat gali būti gėda.
Tiesa, ne visada lengva atpažinti gėdos jausmą. Jis tarsi slepiasi po kitais jausmais. Gėdą galima pažinti iš to, jei apie ką nors iš savo asmeninio gyvenimo ar užimamo statuso pagalvojus mums būna nesmagu, liūdna, jaučiamės prastesniu, menkesniu, nenorime apie tai ilgiau galvoti ir skubate nukreipti mintis kažkur kitur.
Mes norime pabėgti, pasislėpti nuo gėdos. Ne šiaip sakoma „norisi skradžiai žemę prasmegti“. Mes galime ir subtiliau slėptis nuo gėdos. Pavyzdžiui, visos jūsų draugės ištekėjusios, o Jūs ne. Tuomet būna labai baisu išgirsti tą nelemtą klausimą: „Nu, gal jau turi draugą? Jau pats laikas…“ Arba kitas pavyzdys, tarkim, kad visos draugės turi vaikų, o Jūs vaikų dar neturite. Tuomet tenka išgirsti tą skausmingą klausimą „tai kada bus šeimos pagausėjimas?“ Tai yra situacijos, kurių stengiamės išvengti. Ir tuomet bandome elgtis taip, kad tik nepaklaustų šių klausimų. Pavyzdžiui, galime ką nors juokauti, nukreipti kalbą apie ką nors kitą arba apsimesti ir sakyti, kad mums taip gyventi geriau, nors iš tikrųjų gali būti visai kitaip.
Mums gėda dėl skirtingų dalykų. Vienaip ar kitaip tai kyla iš to, kad vaikystėje buvome nepripažinti, nepakankamai įvertinti, sugėdinti. Jei norime suprasti, dėl ko mums gėda (nes ne visada paprasta pažinti gėdos jausmą), paklauskime savęs, kuo aš esu kitoks ar kitokia? Arba ką man sunku priimti savyje ar savo gyvenime? Tai ir bus, dėl ko gėda.
Kaip įveikti gėdos jausmą?
Vienas iš būdų įveikti gėdą – ją pripažinti ir su ja išbūti. Tai nėra malonu, bet gėda, kaip ir bet kuris kitas jausmas, praeina. Būdami su gėdos jausmu, galime jausti ne malonius pojūčius kūne, nes jausmai tarsi yra įsirašę į mūsų kūnus. Tuomet svarbu švelniai ir geranoriškai stebėti kylančius pojūčius, o ne bėgti (slopinti, ignoruoti) juos. Nes tik taip galime išlaisvinti savo kūną nuo spaudžiančio gėdos jausmo. Jei gėdos jausmas labai stiprus, nereiktų stengtis per vieną kartą nuo jo išsilaisvinti, nes nepavyks. Šis jausmas ilgus metus buvo su mumis ir iš pirmo karto mums gali ir nepavykti jo paleisti. Bandykime kasdien po truputį geranoriškai ir švelniai priimti save su savo trūkumais.
Atsisakykime perfekcionizmo, leiskime sau daryti klaidas ir iš jų mokytis. Mes gėdą galime slėpti po savo pasiekimais, todėl galime būti perfekcionistai. Baimė susikirsti ir atrodyti netobulais, gali stabdyti nuo norimos veiklos. Arba galime net nesuprasti, ką norime daryti savo gyvenime, nes nedrįstame, ką nors pradėti dėl baimės suklysti ir pasirodyti netobuli. Ir ką tuomet apie mus pagalvos kiti? Leiskime sau klysti ir mokytis iš savo klaidų.
Eglė Biliūnienė | psyconsult.lt | facebook.com