Gyvatė ir pjūklas5 (1)
Vieną naktį gyvatė ieškodama maisto užklydo į staliaus dirbtuves. Dailidė buvo gana tvarkingas žmogus, bet skubėdamas tą vakarą kelis savo įrankius paliko ant grindų. Vienas iš jų buvo pjūklas, kuris rymojo prie sienos.
Šliauždama pro šalį gyvatė šiek tiek užkliudė jo ašmenis. Įrankis susvyravo ir žvangėdamas kirtosi į gyvūno odą. Pamaniusi, kad ją kažkas puola, angis apsivijo savo kūnu skriaudiką ir stipriai verždama metalinius ašmenis suleido savo dantis į medinę rankeną. Pasipylė kraujas. Supratusi, kad skriaudikas aršiai priešinasi ji dar stipriau suveržė pjūklą ir emė jį visur kandžioti. Kova ilgai tęsėsi, galiausiai vienas iš priešininkų pasidavė.
Kitą rytą, kai stalius užėjo į savo dirbtuves, jis labai nustebo. Ant grindų gulėjo kruvinas pjūklas ir per pus perpjauta gyvatė.
„Viskas žūva ten, kur likimas leidžia tiek, kiek pyktis pataria.“
[Seneca (1997) „Diatribės“. Vilnius: Pradai; 151 p.]
Susijusios istorijos: Riteris ir slibinas, Realybė, Tuščia valtis.