GYVENTI BE BAIMĖS NE/ĮMANOMA…5 (1)
Kiekvienas mąstantis žmogus žino, kad nėra statiško, tobulo pasaulio, nes gyvenime viskas nyksta ir atsikuria, naikinama ir atnaujinama, kinta ir kelia gausias diskusijas. Žmonijos svajonė apie „darnų pasaulį“, kurio nepaveiktų šie gyvenimo dėsniai, yra tiesiog vaikiška iliuzija arba graži pasaka. Nors pasvajoti apie gražią ateitį mes nieko prieš.
Mus supa realus pasaulis t.y. šiandiena. Kažkas yra pasakęs, kad „Kas gyvena ateitimi, visada velkasi dabarties uodegoje“. Gyvenimas vyksta čia, šiandien, dabar. Galima pabėgti į praeitį arba į ateitį. Abiem atvejais mums gręsia viena – praleistume dabartį. Dabartį, kurioje esame. Dabartį, kuri nėra tobula ir kupina realių grėsmių: pramiegojau, nespėjau, nepadariau namų darbų, vėl tas nelemtas kontrolinis, mama ir tėtis pyksta, mokytoja vėl priminė, kad nieko iš manęs gero nebus ir baisiausia – egzaminai ir t.t. ir pan.
Daugelio žmonių gyvenimo keliai ir psichinis vystymasis turi panašumų, vis dėlto kiekvienas atskirai gerokai skiriasi. Kiekvienas turi nepakartojamų paveldimųjų savybių, jį formuoja individuali gyvenimo situacija, o kiekvieno asmens psichika skiriasi kur kas labiau nei kūno ypatumai. Atskirai stebint skirtingus žmones, gyvenimo kelias ar individualybė panaši į kitų tik išoriškai. Todėl ir mokslas fiksuoja tik žmogaus psichikos bei asmenybės fragmentus, bet neapima visumos. Gerai būtų jei tai suprastų visi, bet taip nėra.
Dažnai žmonės stebisi, kaip skirtingai vystosi tos pačios šeimos vaikai ir kokie nepanašūs jų gyvenimai. Nepanašios paveldimosios vaikų savybės, nes kiekvienas vaikas gimsta esant skirtingoms šeimos situacijoms, ir tai sukelia atatinkamai skirtingas reakcijas.
Šiandien mūsų šalis gyvena baimėje. O dar visai neseniai atrodė, kad mūsų galimybės beribės. Daugelis turėjo patikimas ir garantuotas darbo vietas, bankai buvo stabilūs, o kylanti ekonomika ir patikimi politikai garantuos mums ir mūsų vaikams gerovę ateityje. Svarbiausia, buvome įsitikinę, kad mums negresia jokia priešų iš šalies invazija.
Sakoma, kad emocijos iš esmės yra dvi: meilė ir baimė. Vienus meilė gąsdina, o baimė ramina, o kitus priešingai. Daugelis tampame priklausomi nuo baimės ir manome, kad ji mus saugo. Kartais gal ir patogu ja pasikliauti – nepridarome nesąmonių.
Baimei, nerimastingumui reikalinga palanki aplinka. Ji susilpnina imuninę sistemą, sunaikina pamatinius pasitikėjimo savimi ir gerovės jausmus, dažnai išveda mus iš pusiausvyros ir padaro fatališkomis aukomis tų, kurie įvairiais būdais siekia mus valdyti ar užvaldyti. Baimė žmogų priverčia savęs nekęsti. Daugeliui paranoja – kraštutinė baimės forma, įsismelkia į visą žmogaus esybę pakirsdama santykius su kitais žmonėmis ir atimdama prigimtinius veiksnius ir gyvenimo meilę.
Daugelis iš mūsų nemokame įveikti prasidedančios baimės invazijos, kuri pasireiškia nekaltais trumpalaikiais nerimo ir miego ar valgio sutrikimais. Tiesiog nežinome kokiomis priemonėmis tokiose situacijose galėtume sau padėti. Panikos priepuolis, kompulsiniai sutrikimai, obsesija ir kitos disfunkcinio elgesio formos kartais pasireiškia staiga. Baimė gali kilti ir iš meilės ir iš neapykantos – ne tik kai jaučiamės pažeidžiami, bet ir tada kai viskas klojasi kuo puikiausiai. Baimė dėl nesėkmių darbe ar moksle, ligos ar mirties, ar baimė būti tikruoju savimi – nes kiti nesupras… Net savas gyvenimas gali būti kaip svetimas, todėl ir kenčiame įvairias šios būsenos pasekmes. Iš tiesų, baimės poveikis yra viena iš pagrindinių priežasčių, paaiškinančių, kodėl tiek daug žmonių vartoja alkoholį, rūko, bando narkotiku ar kitus vaistus bei kitaip save žaloja.
Tačiau kaip mes bepyktume ant esamos dienos ir jos nesėkmių visa tai turi vieną savybę – visa tai anksčiau ar vėliau taps praeitimi. Bet ką daryti dabar?
Svarbiausia nepasilikti vienam su įtampa, nerimu ir baime dėl ateities. Nebandyti kraštutinių priemonių, nes visada yra išeitis. Išeitis yra dažniausiai pačiuose mumyse. Tik tam, kad galėtume tą suprasti reikia nurimti, o kad nurimti reikia …išsilieti, išsipasakoti, išdiskutuoti, pasitarti.
Baimę ir su ja susijusias fobijas galima įveikti tik praktika. Viena yra suvokti, kas yra žalinga, o visai kas kita mokėti baimės ir su ja susijusių negandų atsikratyti.
Lionius Demjanovas | mirameda.lt
Sveikatos psichologas
Foto: Freepik