Jauni tėvai: 11 dalykų apie tai, kaip keičiasi dviejų jaunų žmonių gyvenimas0 (0)
Jauni tėvai patiria tapimo per vieną naktį suaugusiais reiškinį. Viena vertus, dėl išaugusios atsakomybės jie tampa brandesni, kita vertus, taip ir lieka nepatirti daugeliui bendraamžių vis dar prieinami nerūpestingo gyvenimo džiaugsmai ir malonumai. Apie viską plačiau – psichologė Svetlana Ramoškienė.
1. Kokie pagrindiniai trūkumai ir privalumai būti jaunais tėvais?
Imtis tėčio ar mamos vaidmens yra labai atsakingas sprendimas bet kuriame amžiuje, o ypatingai – jauname. Fiziologiškai moters organizmas geriausiai pasiruošęs kūdikio išnešiojimui bei gimdymui maždaug nuo 21-23 metų, todėl laikykime, kad merginos iki 20 metų, o vaikinai iki 23 metų poroje pagimdę kūdikį yra jauni tėvai. Ankstyva motinystė/tėvystė turi tiek privalumų, tiek ir trūkumų.
Svarbiausi minusai:
Vakarėliai, išvykos kelioms dienoms, naktiniai klubai, netikėtos kelionės – visa tai, ką taip mėgsta jaunimas, taps neprieinama. Nekalbant apie pasilinksminimus, bus sudėtinga suderinti mokslus, darbą ir šeimines pareigas. Teks pakeisti gyvenseną ir požiūrį į savo interesus bei poreikius, nes nuo šiol privalu rūpintis naujuoju šeimos nariu. Gali gerokai susiaurėti draugų ratas, nes nemažai jų daliai nebus įdomi pagrindinė jūsų pokalbių tema apie šeimą ir vaikus. Finansinė jaunuolių padėtis, kuri ir taip retai kada būna pakankamai gera, taps dar sudėtingesnė. Jaunųjų tėvai vargu ar galės tapti parama vaiko priežiūros atžvilgiu, nes jie dar patys pakankamai jauni ir yra užsiėmę darbu bei asmeniniais reikalais. Be to anksti tapus tėvais yra perspektyva patiems tapti jaunais seneliais – tai visada smagu, bet ne visada būna laiku.. Britų mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad labai jaunų mamų vaikai turi žemesnį už vidutinį intelekto koeficientą (IQ). Tai gali būti paaiškinama tuo, kad nėštumo metu tokios mamos patiria žymiai didesnį stresą, ir tokį pat emocinį nestabilumą jaučia jų gimę vaikai.
Esama ir pliusų. Atsiras naujų draugų su mažais vaikais, taigi turėsite daug bendrų pokalbio temų, bus smagu ir naudinga bendrauti šeimomis, ir mažyliai galės susibičiuliauti. Ne taip mažai darbdavių palankiai žiūrį į darbuotojus, turinčius mažų vaikų, nes mano kad jie atsakingi ir patikimi, kadangi reikia išlaikyti pagausėjusią šeimą. Be to mažėja tikimybė, kad jauna mama šiek tiek padirbusi, vėl išeis dekretinių atostogų. Tėvų ir vaikų, kuriuos skiria mažesnis amžiaus tarpas, santykiai bei supratimas būna parastai geresni. Daug mažesnė tikimybė, kad stipriai skirsis požiūriai ir kad vaikas gėdinsis jūsų ar laikys senamadžiais. Augant vaikui ateis vertinga patirtis: išmoksite vertinti savo laiką, atsakingai elgtis artimųjų atžvilgiu, pajusite, kokia brangi yra jūsų šeima.
2. Kokios pagrindinės priežastys kodėl „vaikai gimdo vaikus“? (lytinis švietimas, nesugebėjimas įvertinti pasekmių, skubėjimas gyventi ir pan.?)
Pasikeitęs visuomenės požiūris į laisvus lytinius santykius, kurie jau nėra taip smerkiami kaip prieš kelis dešimtmečius, juntamai įtakoja ir ankstyvos motinystės atvejus. Visuomenės informavimo (leidiniai) bei meno priemonės (kinas, įvairūs šou) akivaizdžiai propaguoja seksualinę laisvę. Didelė bendraamžių įtaka bei elgesio pavyzdys. Neteisingas auklėjimas, kuomet jaunuoliai nemokomi tvarkingai elgtis, neinformuojami apie ankstyvosios motinystės pasėkmes. Tyrimais įrodyta, kad tie paaugliai, kurių yra blogi arba neadekvatūs santykiai su tėvais, merginos, kurios jaučia tėvų meilės ir palaikymo trūkumą dažniau pradeda anksti praktikuoti seksą. Tiesa, nėra įrodyta priešingai, kad gerose emociniuose santykuose su savo tėvais esantys paaugliai vengia ankstyvų lytinių santykių. Emocinis nestabilumas, noras būti reikalingoms, patirti dvasinį bei fizinį artumą, santykių tarp lyčių idealizavimas bei sureikšminimas, ankstyvas brendimas paankstina motinystę. Tačiau pasitaiko, kad jaunos mamos būna labai mylinčios, atsakingos ir savarankiškos, sąmoningai priėmusios sprendimą gimdyti.
3. Kaip keičiasi dviejų jaunų žmonių gyvenimas, kurie vietoje nerūpestingai leidžiamo laiko jį turi skirti savo mažyliui?
Tenka kitaip planuoti savo laiką: didesnę dalį laisvalaikio praleisti rūpindamiesi kūdikiu. Sumažėjus laisvalaikiui gali pasitraukti kai kurie draugai, bendravimas su jais bus daug retesnis. Pasikeičia ir jaunos poros tarpusavio santykiai. Nemažai vyrų jaučia nuoskaudą po kūdikio gimimo dėl žmonos sumažėjusio dėmesio, pablogėjusio lytinių santykių. Gali slėgti finansiniai rūpesčiai, nuovargis – tiek emocinis, tiek fizinis. Pasitaiko, kad jauna šeima neatlaiko sunkumų ir išyra.Vyrui pravartu išmokti padėti rūpintis mažyliu ir suprasti jauną savo vaikelio mamą, o žmonai – skirti pakankamai dėmesio vyrui, duoti jam pajausti, kad jis mylimas ir reikalingas ne tik jai, bet ir mažyliui.
4. Ar tiesa, kad dažniausiai jaunomis mamomis tampa tos merginos, kurias pačias mamos gimdė jaunos?
Pasitaiko kad net per kelias šeimos kartas moterys pagimdydavo anksti. Ankstyvą motinystę lemia šeimos požiūris ir, be abejo, mamos pavyzdis dukrai.
5. Ar idealizavimas, kad jauni tėvai draugais su savo vaikais teisingas?
Yra tiesos tame, kad jauni tėvai geriau supranta savo vaikus, jiems paaugus požiūriai ne taip stipriai skirsis, ir vaikai didžiuosis savo jaunai atrodančiais bei mąstančiais tėvais. Tačiau tėvų ir vaikų draugystė turi savo niuansus bei apribojimus. Draugystė – tai ribų nebuvimas tarp draugų: viskas bendra, jokių paslapčių. Tai lygių žmonių santykiai. Bet tėvai ir vaikai yra skirtinguose lygiuose, turi skirtingas pareigas šeimoje. Tėvai priima sprendimus, rūpinasi šeimos gerove, todėl privalu, kad vaikas gerbtų tėvų žodį. Išklausyti, palaikyti savo vaiką, patarti jam, pasidalinti savo patirtimi – tinkama. Išsipasakoti vaikui apie savo santykius su kitu tėvu ar apie tai, kas jo tiesiogiai neliečia, apkrauti jį savo nuoskaudomis bei problemomis – nėra teisinga.
6. Ar jaunų merginų motinystės instinktas veikia silpniau nei vyresnių?
Nebūtinai. Motinystės instinktas – tai elgesys, siekiant saugoti, auklėti, rūpintis savo palikuonimis. Anksčiau buvo manoma, kad jis yra įgimtas, o dabar tuo abejojama. Mokslininkų nuomone, apie 8 proc. moterų nebūdingas motinystės instinktas. Jis priklauso nuo emocinės merginos brandos, nuo santykių su vaikų tėvu, pagaliau nuo šeimos, kurioje ji užaugo, požiūrių bei tradicijų. Yra ir labai jaunų mamų su stiprių motinystės instinktu, o yra vyresnių be jo.
7. Jaunų tėvų vaikai dažniausiai auga „savaime“ arba juos augina seneliai. Ar taip auginti vaikai vėliau išsiskiria iš bendraamžių?
Vaikai, augantys su minimalia tėvų priežiūra, kai tėvai būna darbe ir grįžta tik vėlai vakare, anksti išmoksta pasirūpinti savimi: patys žaisti, pasišildyti ar net pasigaminti maistą, susitvarkyti, apsipirkti. Paprastai jie anksti susiranda draugų, būna drąsesni bendravime. Jie savarankiškesni, negu tėvų ar senelių prižiūrimi bendraamžiai. Vaikai, auginami senelių, kaip nustatyta tyrimais, turi didesnį kūno svorį, nes dažnai seneliai, prisimindami ne itin sočią savo vaikystę, linkę permaitinti vaikaičius, palepinti juos skanėstais. Be to senyvo amžiaus žmonės ne tokie judrūs ir negali aktyviai fiziškai leisti laiką su vaikaičiais. Senelių globojami vaikai gali būti labiau išlepinti, nepaklusnūs, manantys, kad jiems viskas leidžiama, nes seneliai, užauginę savo vaikus, subrendo, „nušlifavo“ savo asmenybės nelygumus ir dabar, atsiradus vaikaičiams, jie pasiruošę rodyti tik švelnumą bei rūpestingumą. Bet viskas priklauso nuo pačių senelių ir jų požiūrio į auklėjimą: jų auginti vaikaičiai gali visiškai niekuo neišsiskirti iš savo bendraamžių, augančių su tėvais.
Be abejo,esant sudėtingai situacijai seneliai gali pakeisti tėvus prižiūrėdami vaikus: senelių buvimas šalia gali duoti ir emocinį stabilumą, ir tinkamą pavyzdį.
8. Kokios pagrindinės priežastys, kad jaunos mamos dažniausiai būna vienišos?
Pagrindinė priežastis – jaunuolių dvasinė nebranda. Aistros apakinti užmezgę naują gyvybę jie nėra pasiruošę tęsti tai, ką pradėjo: visapusiškai rūpintis šeima, mylėti mažylį ir jo mamą. Jiems vaiko atsiradimas yra netikėtas, nelauktas, beveik nesuvokiamas įvykis, jie išsigąsta, nežino ką daryti toliau. Tai sunku, atsakinga, todėl norisi pabėgti… Vaikas nebuvo planuotas ar laukiamas. Rasti gerą tėtį savo vaikui ir mylintį vyrą sau jaunai mamai pavyksta ne visada: psichologiškai sudėtinga po nevykusių santykių pasitikėti kitais vyrais, be to bijoma, kaip susiklostys patėvio santykiai su vaiku.
9. Kodėl jaunais tėvais tapę žmonės net ir susieję savo gyvenimus, dažniausiai santuokoje ilgai neišgyvena?
Dažniausiai jaunų tėvų santuokos išyra dėl šių priežasčių: neatlaiko buitinių bei finansinių problemų, streso, nuovargio, sutuoktinio nerūpestingumo, pagalbos nebuvimo. Daro įtaką ir tai, kad poros nesuderinami charakteriai, konfliktiškumas paaiškėja būtent tada kai jaunieji pradeda gyventi kartu, ir dar atsiranda mažylis. Rizikinga, jei šeima buvo sukurta skubotai, „iš reikalo“, nes turi gimti vaikelis. Bet aistra praeina vos tik atsiranda pareiga, o meilė dar nespėjo gimti.
10. Kas sveikiau – gimdyti iki 18 metų ar po 40 metų?
Jauna mama yra energinga, stipri, prieš akis turi visą gyvenimą, jis bus artimesnė savo vaikui dvasiškai negu būdama daug vyresnio amžiaus. Dėja, iki 18 metų mama yra pati dar beveik vaikas: priklausoma nuo tėvų, morališkai bei emociškai nespėjusi subręsti: daug kategoriškumo, mažai kantrybės bei gyvenimo patirties. Bet kuo moteris vyresnė, tuo didesnė būsimojo vaiko patologijų tikimybė. Keturiasdešimtmečių sveikata, jėgos jau ne tokios, kaip jaunystėjė – sunkiau išnešioti, pagimdyti ir užauginti kūdikį. Vaikui pasiekus pilnametystę mamai bus jau apie 60 metų. Geriausias amžius gimdyti pirmą vaikelį yra nuo 20 iki 30 metų. Bet neabejotinai palankiausias metas gimdyti yra tada, kai pora yra pasiruošusi priimti atsakomybę už naują gyvybę, kai mažylis yra laukiamas.
11. Dažnai teigiama, kad vyresnių tėvų vaikai būna protingesni, o jaunesnių savarankiškesni. Kodėl taip yra?
Vyresni tėvai turi daugiau gyvenimo patirties. Jie kantresni, ramesni – šios savybės ateina su amžiumi. Jie gali išmokinti vaiką daugelio dalykų, kadangi tikėtina rado savo vietą gyvenime, pasiekė tam tikras profesines aukštumas ir dabar gali skirti daugiau laiko vaikams. Jauni tėvai būna užsiėmę mokslais, darbo paieškomis, jiems nuolat trūksta laiko, ir jų vaikai anksti išmoksta pasirūpinti savimi, tampa net tėvų pagalbininkais.
Psichologė Svetlana Ramoškienė | svetlanna13@gmail.com
Iliustracija: Photocreo Bednarek / Adobe Stock